Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-02 · Civilinė byla Nr. 2S-3059-643/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-02
Bylos Nr.
2S-3059-643/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26341-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas
S. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-3059-643/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26341-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties pagal pareiškėjo S. T. (S. T.) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolė A. S., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas S. T. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti antstolės A. S. veiksmus dėl griovimo pagal suklastotus dokumentus.

2. Pareiškėjas nurodo, kad jo atžvilgiu yra vykdoma nusikalstama veikla ir atliekami neteisėti veiksmai, kuriuos atlieka antstolė A. S.. Teigia, jog vykdomi griovimo darbai pagal suklastotus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) darbuotojų inspektoriaus V. J. ir vedėjo A. K. surašytus savavališkos statybos aktus ir protokolus bei privalomąjį nurodymą, kuriame nurodoma, jog miške yra pastatytas namas. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pareikalavus, buvo pateiktas žemės sklypo planas, statinio projektas ir kiti dokumentai, kurie patvirtina teisėtą statybą bei iš kurių žinoma, jog statomas neypatingas negyvenamasis pastatas žemės sklype, kuriame yra leidžiama statyba.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarė pareiškėjo S. T. prašymą tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės A. S. kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01214, iki kol bus išnagrinėtas skundas bei įsiteisės procesinis sprendimas dėl antstolio veiksmų.

Šalies argumentai

4. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas teismui pateikė skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, kuriuo prašo: 1) sustabdyti antstolės A. S. veiksmus, susijusius su statinio, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), griovimo darbais pagal suklastotus dokumentus; 2) pateikti neįteiktus procesinius dokumentus; 3) ištirti privalomojo nurodymo teisėtumą.

5. Taip pat teismas nurodė, kad iš 2021 m. rugpjūčio 26 d. antstolės A. S. patvarkymo dėl datos skyrimo priverstiniam vykdomojo dokumento vykdymui yra žinoma, jog nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. 10 val. 00 min. iki 2021 m. spalio 6 d. (imtinai) – darbo dienomis nuo 8 val. 00 min. iki 17 val. 00 min. bus vykdomi vykdomajame dokumente (e2-2476-728/2017) nurodyti griovimo darbai – savavališkai pastatyto statinio, žemės sklype (duomenys neskelbtini), griovimo darbai. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO žinoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-32039-1097/2021 dėl antstolio veiksmų, kurioje bus nagrinėjamas skundas dėl antstolės A. S. galimai neteisėtų veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje prieš skolininką S. T..

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas įvertino ginčo šalių tarpusavio santykių situaciją, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių adekvatumą bei kitas reikšmingas aplinkybes, ir konstatavo, kad yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės A. S. kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01214, iki kol bus išnagrinėtas skundas bei įsiteisės procesinis sprendimas dėl antstolės veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-31795-937/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės – S. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

8. Atskirajame skunde nurodo, kad Inspekcija 2016 m. kovo 16 d. pareiškėjui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-160316-00007. Teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2476-728/2017 įpareigojo pareiškėją savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą statinį, žemės sklype (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę. Inspekcija 2018 m. sausio 23 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-253 nustatė, jog statytojas nepašalino savavališkos statybos padarinių. 2018 m. vasario 7 d. Inspekcijai buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris gautas 2019 m. birželio 26 d. Pakartotinis patikrinimas buvo atliktas 2019 m. rugpjūčio 12 d. Kadangi savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti, su 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašymu Nr. 2D-10905 „Dėl vykdomojo rašto priverstinio vykdymo“ kreipėsi į antstolę priimti priverstinai vykdyti vykdomąjį raštą.

9. Atkreipdama dėmesį į faktines aplinkybes, Inspekcija nurodo, kad teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-22036-909/2020 nutarė leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę ir reikiamas pagrįstas išlaidas išieškant iš skolininko S. T. ir skirti skolininkui S. T. <...> 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą nevykdymo dieną. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu Nr. S021-14431 informavo skolininką, kad bus vykdomi griovos darbai.

10. Nesutikdama su teismo motyvais, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimą, Inspekcija nurodo, kad 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi dėl antstolės veiksmų teismas jau yra konstatavęs, kad antstolė vykdo teismo išduotą vykdomąjį raštą, o pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti teiginiai, jog antstolės A. S. vykdomas teismo sprendimas yra neteisėtas, yra deklaratyvaus pobūdžio, sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas vykdomas antstolės A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01214, nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, yra galiojantis ir įsiteisėjęs. Be to, teismas pareiškėjo skundo dalį dėl neva suklastotų Inspekcijos dokumentų panaikinimo atsisakė priimti.

Šalies argumentai

11. Šiame skunde pareiškėjas pakartotinai nurodė, kad antstolė atlieka neteisėtus veiksmus pagal suklastotus Inspekcijos darbuotojų parengtus dokumentus. Šiuo atveju antstolė ne tik vykdo įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau ir klausimas dėl tariamai suklastotų dokumentų bei neva neteisėtų antstolės veiksmų jau yra išnagrinėtas. Inspekcijos nuomone, pagrindo teigti, kad pareiškėjo skundas pagrįstas ir dėl to neva yra pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra. Pareiškėjas vykdymo veiksmus bando skųsti tik tada, kai priimami sprendimai dėl priverstinių vykdymo veiksmų, kitu atveju su antstoliu nebendradarbiauja. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais neskundė nei savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo, nei teismo sprendimo, tačiau ir nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas.

12. Teismas neanalizavo ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir nenurodė, kokios aplinkybės patvirtina šios grėsmės buvimą, ir nepagrindė, kaip pasunkės arba taps nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, antstolė vykdo teismo išduotą vykdomąjį raštą, o ne tariamai suklastotą Inspekcijos privalomąjį nurodymą, kaip nurodyta pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 24 d. skunde. Papildomai nurodo, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas gali būti taikomas, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 24 d. skundu vykdomojo rašto net neginčija. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas jau pradėtas, t. y. pastatas, pasitelkus rangovą, jau pradėtas griauti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sudaro sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti procesine teise, siekiant paneigti patį įsiteisėjusį teismo sprendimą, priimtą remiantis neva suklastotais Inspekcijos dokumentais. Nepriklausomai nuo pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 24 d. skundo išnagrinėjimo reikalavimo (jį tenkinus ar atmetus), pareiškėjo pareiga įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą neišnyks.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo antstolė A. S. pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo jį spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16. Iš byloje esančių įrodymų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Inspekcija 2016 m. kovo 16 d. pareiškėjui surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-160316-00007, kuriuo konstatavo, jog 1,2665 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, be statybos leidimo statomas neypatingas išmatavimų 18,5 x 9,4 m. neaiškios paskirties pastatas. Įrengti pamatai, išbetonuotos grindys, išmūrytos 0,9 m aukščio sienos 0,51 m storio iš dujų silikatinių blokelių, miško paskirties žemės sklype. 2016 m. kovo 17 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-160317-00002 iš pareiškėjo Inspekcija pareikalavo iki 2016 m. rugsėjo 17 d. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs Inspekcijos patikslintą ieškinį, 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2476-728/2017 įpareigojo pareiškėją savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą statinį, žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei sutvarkyti statybvietę. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. birželio 26 d. Inspekcija 2018 m. sausio 23 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-253 nustatė, jog statytojas nepašalino savavališkos statybos padarinių, t. y. nenugriovė savavališkai pastatyto statinio, žemės sklype (duomenys neskelbtini).

17. Taip pat nustatyta, kad teismas 2018 m. vasario 7 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-2476-728/20217, kuris buvo gautas 2019 m. birželio 26 d. 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašymu Nr. 2D-10905 „Dėl vykdomojo rašto priverstinio vykdymo“ Inspekcija kreipėsi į antstolę priimti priverstinai vykdyti vykdomąjį raštą, kuris buvo priimtas. Taigi antstolė, nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kliūčių, užvedė vykdomąją bylą.

18. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi išnagrinėta civilinė byla Nr. 2VP-22036-909/2020 pagal antstolės pareiškimą taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes, kurioje nutarta leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę ir reikiamas pagrįstas išlaidas išieškant iš skolininko S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir skirti skolininkui S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2476-728/2017 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki visiško teismo įpareigojimo įvykdymo, valstybės naudai.

19. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu Nr. S021-14431 „Dėl datos skyrimo priverstiniam vykdomojo dokumento vykdymui“ informavo, kad „<...> 2021 metų rugsėjo 22 d. 10:00 val. iki 2021 metų spalio 6 (įskaitytinai) – darbo dienomis 08:00 – 17:00 valandomis bus vykdomi vykdomajame dokumente nurodyti griovimo darbai – savavališkai pastatyto statinio, žemės sklype (duomenys neskelbtini), griovimo darbai“.

20. Pareiškėjas kreipėsi su skundu, nurodydamas, kad atliekami neteisėti antstolės A. S. vykdomi griovimo darbai pagal suklastotus savavališkos statybos aktus ir protokolus, pagal kuriuos teigiama, kad pareiškėjas neva miške pasistatė namą.

21. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio (aptariamu atveju skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (skundo) faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (aptariamu atveju skundo) reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

22. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra numatyta išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Pastaroji priemonė yra itin ribota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau vien pastaroji aplinkybė užkerta kelią šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi byloje nėra duomenų, kad skolininkas ginčytų vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu antstolė vykdo išieškojimą. Kaip minėta, antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2476-728/2017, išduotą įsiteisėjusio 2017 m. gegužės 24 d. teismo sprendimo pagrindu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkas ne vieną kartą ginčijo antstolės veiksmus, tačiau nėra apskundęs vykdomojo dokumento, kurio pagrindu išieškojimas yra vykdomas.

23. Pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su tikėtinu skundo pagrįstumu. Teismas šioje proceso stadijoje tik preliminariai įvertina pareiškėjo pareikšto skundo pagrįstumą, t. y. pats skundas (ginčas, jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės. Iš pateikto skundo matyti, kad veiksmų neteisėtumą skolininkas kildina iš galimai Inspekcijos suklastotus savavališkos statybos aktus ir protokolus. Teismo vertinimu, šių dokumentų teisėtumas jau ne vieną kartą buvo įvertintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir konstatuota skolininko savavališka statyba, pasisakyta dėl skolininko argumentų dėl neva prieš jį vykdomos nusikalstamos veikos. Visų pirma, tai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2476-728/2017, kurio skolininkas neskundė, jis įsiteisėjęs ir vykdytinas. Pažymėtina, kad minėtoje byloje 2021 m. spalio 22 d. gautas ir priimtas nagrinėti skolininko prašymas dėl proceso atnaujinimo, grindžiamas padaryta teisės taikymo klaida, kadangi sprendime numatomos dvejos teisinės pasekmės skolininkui (ir nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir mokėti baudą), tačiau skolininkas neginčija sprendimo tomis aplinkybėmis, kad jis priimtas suklastotų dokumentų pagrindu, kaip kad nurodo šioje byloje pateiktame skunde.

24. Be to, teismai jau ne vieną kartą nagrinėjo skolininko skundus, kuriuose buvo nurodomos panašios aplinkybės, kaip ir šiuo atveju. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2YT-35966-608/2019 buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolės A. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01214, kuriuo prašė sustabdyti antstolės procesinius veiksmus. Pareiškėjas minėtoje byloje nurodė, kad antstolė priėmė neteisėtą sprendimą nugriauti ūkinį pastatą pagal suklastotus valstybės įstaigų subjektų ir jų tarnautojų teisės aktus, klastojant aplinkybes, siekiant pasipelnyti. Patikslintu skundu pareiškėjas nurodė, kad jis prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos inspektoriaus V. J. suklastotus 2016 m. balandžio 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. Nr. (23.31) FAK-828 ir 2016 m. balandžio 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VTPSIP-56892862-16. Teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti teiginiai, jog antstolės A. S. vykdomas teismo sprendimas yra neteisėtas, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolės vykdomas teismo sprendimas negalioja, teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas vykdomas antstolės A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01214, nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, yra galiojantis ir įsiteisėjęs. Teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo S. T. patikslintame skunde reiškiamus reikalavimus panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos inspektoriaus V. J. suklastotus 2016 m. balandžio 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. Nr. (23.31) FAK-828 ir 2016 m. balandžio 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VTPSIP-56892862-16 ir atmesti pareiškėjo S. T. skundą dėl antstolio veiksmų. Skolininkas nutarties neskundė.

25. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 18 punkte, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-22036-909/2020 leido Inspekcijai nugriauti skolininko savavališkai pastatytą statinį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-32039-1097/2021 išnagrinėtas skolininko skundas, kuriame buvo prašoma ištirti privalomojo nurodymo teisėtumą, nurodant, jog skolininko atžvilgiu yra vykdoma nusikalstama veika ir atliekami neteisėti antstolės veiksmai, pagal suklastotus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktus ir protokolus. Skunde skolininkas nurodė, kad dokumentai suklastoti, nes juose nurodyti teiginiai, jog pareiškėjas miške pasistatė namą. Skunde taip pat detalizavo, kad organizacijai pareikalavus, pateikė žemės sklypo planą, statinio projektą ir kitus dokumentus patvirtinančius teisėtą statybą, kuriuose aiškiai surašyta, kad pareiškėjas stato neypatingą, negyvenamą pastatą, ūkio būdu, ūkinių miškų nuosavame sklype ne miške, kitų naudmenų registruotoje nekilnojamojo turto registre teritorijoje, kurioje taikomas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas ir statyti leidžiama. Kaip matyti iš skundo teksto, skundas analogiškas pateiktajam šioje byloje. Teismas minėta nutartimi skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Skiriami materialūs ir procesiniai sprendimo, turinčio res judicata galią, teisiniai padariniai. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje. Antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte.

27. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad antstolė vykdo teismo sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs, be to, skolininkas pakartotinai skundą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis (dėl suklastotų Inspekcijos dokumentų, vykdomos nusikalstamos veikos), kurios jau ne vieną kartą teismų yra įvertintos bei atmestos kaip nepagrįstos, dalis šių teismų sprendimų yra įsiteisėję. Dėl to, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas skundo pagrįstumas, todėl pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų šiai sąlygai nustatyti reikšmingų aplinkybių.

28. Vertinant antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skolininkas įrodė galimą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, tačiau, susipažinus su skundo turiniu matyti, kad jokių aplinkybių skolininkas nenurodė, tik formaliai prašė sustabdyti antstolės veiksmus dėl griovimo. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis suponuoja teismo pareigą taikyti priemones tik tuo atveju, jeigu tai gali realiai padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba išvengti kitų neigiamų padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-567-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas nei kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).

29. Šioje vietoje pažymėtina tai, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Nepagrįstas visiškas vykdymo proceso sustabdymas gali neproporcingai pažeisti išieškotojo teises ir teisėtus interesus. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, t. y. vykdymo veiksmų sustabdymas, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, kadangi labiau tikėtina, jog kreditoriaus patiriamos neigiamos pasekmės viršija laikinųjų apsaugos priemonių teikiamą naudą (sprendimas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, priimtas dar 2017 m. gegužės 24 d.), kadangi savavališkai pastatyto skolininko statinio nugriovimas (įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas) yra neišvengiamas, net ir patenkinus skolininko skundą dėl antstolio veiksmų. Visiškas priverstinio vykdymo veiksmų sustabdymas didina vykdymo proceso kaštus bei išlaidas ir yra nenaudingas abiem šalims – tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad neegzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, juo labiau, kad net ir pritaikius priemones iki skundo išnagrinėjimo ar net patenkinus skundą dėl antstolės veiksmų, skolininko interesas išvengti statinio nugriovimo bet kokiu atveju nebūtų patenkintas, todėl, vadovaujantis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnio 1 dalis) konstatuotina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindų ir toks taikymas nėra tikslingas.

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygoms reikšmingas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl jų egzistavimo. Dėl to yra pagrindas Inspekcijos atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apelianto suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo S. T. (S. T.) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė