- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-25
- Bylos Nr.
- 2VP-22036-909/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16592-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Skolininkas
- S. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės prašymą taikyti sprendime nurodytas pasekmes, suinteresuoti asmenys: išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, skolininkas S. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė teismui pateiktame prašyme nurodė, kad vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateiktą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2476-728/2017, išduotą 2018 m. vasario 7 d., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Šiame vykdomajame rašte Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo S. T. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį, žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Suinteresuotajam asmeniui to neįvykdžius per numatytą terminą, išieškotojas turi teisę nugriauti statinį, pagrįstas išlaidas išieškant iš S. T. ir per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus statybos padarinių mokėti po 30 Eur baudą į išieškotojo nurodytą sąskaitą, nuo reikalavimo neįvykdymo dienos, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. 2018 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-2476-728/2017 įvykdymo terminas pasibaigė 2017 m. rugsėjo 27 d. Patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, antstolė nustatė, kad įpareigojimas nėra įvykdytas, dėl to vykdomojoje byloje surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. 2019 m. rugpjūčio 22 d. buvo siųstas raginimas įvykdyti sprendimą (duomenys neskelbtini) ir S. T. įteiktas 2019 m. rugpjūčio 30 d. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, antstolė Asta Stanišauskaitė teismo prašo taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes ir leisti skaičiuoti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turėjo būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo, t. y. 2017 m. rugsėjo 27 d. Taipogi prašoma taikyti privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes ir leisti Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas pagrįstas išlaidas išieškant iš skolininko.
Atsiliepime į antstolės prašymą suinteresuotas asmuo Inspekcija prašė pareiškimą tenkinti, skirti skolininkui po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki visiško teismo įpareigojimo įvykdymo, valstybės naudai, baudą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas pagrįstas išlaidas išieškant iš skolininko. Inspekcija nurodė, kad skolininkui buvo suteiktas konkretus terminas prievolei įgyvendinti, tačiau teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas ir savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti. Tokie skolininko veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta.
Suinteresuotas asmuo skolininkas S. T. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai buvo siųsti paskutiniu žinomu gyvenamosios (deklaruotos) vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir laikomi įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo palikimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas arba privalomasis nurodymas.
Apie teismo posėdžio laiką ir vietą byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti tinkamai, teismo šaukimai pareiškėjai ir išieškotojai įteikti tinkamai (b. l. 24, 24), skolininkas S. T. apie teismo posėdį informuotas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) (b. l. 19). Į teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys neatvyko. Inspekcija teismo prašė bylą nagrinėti Inspekcijos atstovui nedalyvaujant. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visi asmenys tinkamai informuoti apie teismo posėdį, antstolės pareiškimą išnagrinėjo byloje dalyvaujantiems asmenims teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Atitinkamai šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
Teismui pateiktos vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad 2017 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2476-728/2017 (proceso Nr. 2-68-3-38783-2016-7) priėmė sprendimą (v. b. l. 1-2), kuriuo nuspręsta: 1) įpareigoti atsakovą S. T. savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą statinį, žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo įpareigojimo per nustatytą terminą ieškovas turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas pagrįstas išlaidas išieškant iš atsakovo S. T.; 3) atsakovui S. T. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepašalinus savavališkos statybos padarinių, pastarasis moka po 30 Eur baudą į ieškovo sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo. Teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2017 m. birželio 26 d.
Inspekcija, suėjus terminui įvykdyti teismo įpareigojimą, 2018 m. sausio 23 d. teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog teismo sprendimas neįvykdytas, t. y. statytojas nepašalino savavališkos statybos padarinių: nenugriovė savavališkai pastatyto statinio, žemės sklype (duomenys neskelbtini). Inspekcija 2018 m. vasario 5 d. prašymu (duomenys neskelbtini) dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-2476-728/2017 teismo paprašė išduoti vykdomąjį dokumentą.
Teismas 2018 m. vasario 7 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-2476-728/2017 (v. b. l. 10), kuris Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis per EPP sistemą buvo išsiųstas išieškotojai tą pačią dieną, t. y. 2018 m. vasario 7 d. Atsiliepime Inspekcija nurodė, kad vykdomąjį raštą gavo tik 2019 m. birželio 26 d., tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vykdomasis raštas kartu su Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. prašymu Nr. (2.34E)-2D-10905 dėl vykdomojo rašto priverstinio vykdymo buvo perduotas priverstinai vykdyti antstolei Astai Stanišauskaitei (v. b. l. 11). Antstolė 2019 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo Inspekcijos pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą (v. b. l. 12). 2019 m. rugpjūčio 22 d. skolininkui buvo siųstas raginimas įvykdyti sprendimą (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 15) ir įteiktas skolininkui asmeniškai (v. b. l. 16).
Vykdomosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Inspekcija 2020 m. birželio 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 65-71) konstatavo, kad žemės sklype pastatytas apie 19 metrų ilgio, 9 metrų pločio ir 6 metrų aukščio silikatinių blokelių sienų su dvišlaičiu stogu, dengtas rusvos spalvos skardos lakštais, pastatas. Statinio fasaduose įrengti 8 langai ir sumontuotos dvejos durys. 2020 m. birželio 5 d. antstolė Asta Stanišauskaitė gavo Inspekcijos pranešimą, kuriuo šis informavo, kad skolininkas S. T. nepašalino savavališkos statybos padarinių, todėl šiuo pagrindu antstolė priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino nenugriauto savavališkai pastatyto statinio, esančio sklype (duomenys neskelbtini)., ir nesutvarkytos statybvietės faktinę aplinkybę (v. b. l. 72).
Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas šiai dienai nėra pašalinęs savavališkos statybos padarinių, tai patvirtina Inspekcijos patikrinimo aktas, 2020 m. birželio 3 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas, kuriuose pateiktos išvados su nuotraukomis, jog skolininkas S. T. nėra sutvarkęs statybvietės bei nepašalinęs paties statinio. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų savavališkos statybos statinio pašalinimui ir objekto sutvarkymui, sprendimo nevykdymo priežastys nežinomos, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę ir reikiamas pagrįstas išlaidas išieškant iš skolininko. Todėl šioje dalyje antstolės prašymas tenkintinas kaip pagrįstas.
Nagrinėjamu atveju antstolė, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 2 dalimi, prašė taikyti sprendimo numatytas jo neįvykdymo pasekmes, t. y. leisti skaičiuoti skolininkui 30,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo nevykdymo dieną nuo 2017 m. rugsėjo 27 d.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis.
Pažymėtina, kad 2017 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2017 m. birželio 26 d., o teismo paskirtas trijų mėnesių įpareigojimo baigėsi 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime skolininkui buvo numatytos teismo sprendimo neįvykdymo pasekmės – už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną paskirta 30 Eur bauda. Taigi, skolininkui teismo sprendimo per jame nustatytą terminą tinkamai neįvykdžius, yra pagrindas taikyti teismo sprendime nurodytas pasekmes dėl baudos išieškojimo, o jos dydis šioje byloje nėra kvestionuojamas (CPK 18 straipsnis). Tačiau šios bylos kontekste reikšminga tai, kad teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2017 m. rugsėjo 27 d., tačiau, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, vykdomasis raštas išieškotojo prašymu išduotas tik 2018 m. vasario 7 d., o antstolei pateiktas vykdyti tik po pusantrų metų - 2019 m. rugpjūčio 22 d., kas rodo, kad išieškotojas nebuvo pakankamai iniciatyvus bei nesiėmė aktyvių veiksmų teismo sprendimui įsiteisėjus. Pažymėtina, kad išieškotojas neįrodė savo atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad vykdomąjį raštą gavo tik 2019 m. birželio 26 d. Pagal bylos duomenis taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. (kai skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą bei paskaičiuotos vykdymo išlaidos) iki 2020 m. gegužės 6 d. vykdomojoje byloje jokie procesiniai vykdymo veiksmai, susiję su sprendimo vykdymu, nebuvo atlikti. Pažymėtina, kad vykdymo procese skolininkas buvo apskundęs antstolės veiksmus, skundas buvo nagrinėjamas teisme, tačiau teismas nebuvo taikęs laikinųjų apsaugos priemonių ar vykdymo veiksmų sustabdęs, taigi aktyvūs vykdymo veiksmai galėjo būti atliekamai, nepaisant to, kad vykdomoji byla buvo išsiųsta skundą nagrinėjančiam teismui. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdymo veiksmai buvo tęsiasi nuo 2020 m. gegužės 6 d., kai antstolė priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo bei 2020 m. gegužės 12 d. paskaičiavo vykdymo išlaidas ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, taip pat priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. 2020 m. gegužės 19 d. bei 2020 m. gegužės 28 d. buvo priimti patvarkymai dėl išieškotų lėšų paskirstymo. 2020 m. birželio 5 d. antstolei iš išieškotojo gavus papildomus duomenis bei faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, tą pačią dieną buvo priimtas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S020-9793. Su prašymu taikyti sprendime nurodytas pasekmes į teismą antstolė kreipėsi 2020 m. birželio 9 d.
Jau minėta, kad skolininkui skiriamos baudos dydis už teismo sprendimu numatytų įpareigojimų neįvykdymą yra nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad skaičiuojant baudą nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki šios dienos, bauda, kaip fiziniam asmeniui, sudarytų itin ženklią sumą - 34 650 Eur (30 Eur x 1155 d.). Teismo nuomone, baudos skaičiavimas už tokį ilgą laikotarpį šiuo konkrečiu atveju nėra pagrįstas.
Šios bylos kontekste svarbu įvertinti, kad baudos tikslas yra paskatinti skolininką įvykdyti teismo sprendimą, o ne jį nubausti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CPK 771 straipsnio normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
Šiuo atveju reikšminga, kad itin aiškių skolininko piktybiškumo požymių susiklosčiusioje situacijoje neįžvelgiama. Tuo tarpu, išieškotojas akivaizdžiai delsė išsiimti ir pateikti antstolei vykdyti vykdomąjį raštą, taigi vykdymo procesas buvo vilkinamas ir pati Inspekcija savo veiksmais sukūrė tokią situaciją, kad sprendimas nebuvo pateiktas vykdyti per kuo įmanomai trumpesnį laiką. Kaip jau nustatyta, vykdymo veiksmai buvo atliekami gana epizodiškai, tam tikrą laiką (t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. gegužės 5 d.) vykdomojoje byloje nebuvo atliekama jokių vykdymo veiksmų. Dėl šių aplinkybių, teismo vertinimu, nurodytos baudos skaičiavimas už visą jo nevykdymo laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų proporcingumo, išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, dėl ko yra pagrindas spręsti, jog skolininkui paskirtos 30 Eur baudos skaičiavimas turėtų apimti trumpesnį laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. gegužės 6 d. (kada buvo pradėti aktyvūs vykdymo veiksmai). Teismo manymu, toks laikotarpio skaičiavimas atitiktų aukščiau paminėtus principus, nepažeistų išieškotojo interesų, tuo pačiu pernelyg neadekvačiai neapsunkintų skolininko finansinės padėties.
Skiriant baudą atsižvelgtina į tai, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje nenumatytas subjektas, kurio naudai turi būti sumokama atsakovui paskirta bauda. Minėtoje įstatymo nuostatoje nenumatyta, jog tokio pobūdžio bauda yra skirtina būtent kitos šalies (ieškovo) naudai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui tokia bauda už teismo sprendime atsakovui nustatytų reikalavimų nevykdymą turi būti skiriama valstybės naudai, kas yra įtvirtina ir formuojant teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 13,51 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2020 m. sausio 23 d. redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl šios pašto išlaidos priteisiamos valstybei iš S. T..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 771 straipsniu,
nutaria:
antstolės Astos Sanišauskaitės prašymą taikyti sprendimo nurodytas pasekmes tenkinti iš dalies.
Leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę ir reikiamas pagrįstas išlaidas išieškant iš skolininko S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Skirti skolininkui S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2476-728/2017 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki visiško teismo įpareigojimo įvykdymo, valstybės naudai. Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6804.
Likusioje dalyje antstolės prašymą atmesti.
Priteisti valstybei iš S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,51 Eur (trylika eurų 51 ct) pašto išlaidų. Išaiškinti, kad priteistų pašto išlaidų suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660). Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.