- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- e2FB-88-673/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03005-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Pareiškėjas
- M. C.
- Suinteresuotas asmuo
- I. C., Bigbank AS, UAB „General financing“, UAB „IPF Digital Lietuva“
- Advokatai
- Aušra Banišauskaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. C. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Bigbank AS, UAB „General financing“, UAB „IPF Digital Lietuva“, antstoliui N. A. ir I. C. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. C. patikslintu pareiškimu (e. b. I t., b. l. 145-151) prašo iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti Paulių Vinklerį, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą bendrai 350 Eur į mėnesį sumai, reikalingą pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti, nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo plano parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti. Pareiškime nurodė, kad jo sesuo A. S., užtikrindama jos vardu gauto kredito iš AB SEB banko grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė savo turėtą butą bei jo (pareiškėjo) turėtą butą. Norėdamas padėti savo seseriai, jis sutiko įkeisti savo nekilnojamąjį turtą. A. S. tinkamai nevykdant sutarties sąlygų, solidariai už prisiimtas prievoles reikėjo atsakyti ir jam, todėl jis, kiek pajėgė, tiek mokėjo kreditoriui iš gaunamo darbo užmokesčio, vėliau, sumažėjus gaunamoms pajamoms, bandė tartis su kreditoriumi dėl mėnesinės įmokos sumažinimo, tačiau kreditorius nesutiko, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas skolintis pinigų iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių, jog galėtų tinkamai vykdyti prievolę bankui bei išlaikyti savo nepilnametę dukrą ir išgalėtų skirti šiek tiek lėšų savo būtiniems poreikiams tenkinti. Vienam pareiškėjui sumokėti visos skolos sumos nepavyko, todėl jo turimas butas buvo parduotas iš varžytinių. Dar likusią neapmokėtą skolos dalį antstolis išieškojo iš jo turto. Iki 2016 m. kovo mėn. jis sąžiningai ir iš paskutiniųjų stengėsi ir mokėjo įmokas kreditoriams. Tačiau pritrūkus gaunamo darbo užmokesčio, kuomet reikėjo ne tik išlaikyti nepilnametę dukrą, mokėti komunalinius mokesčius už būstą, pirkti maistą ir kt. būtiniems poreikiams tenkinti reikalingas prekes, bet ir mokėti kreditoriams mėnesines įmokas, kurios viso per mėnesį siekė apie 330,20 Eur, pareiškėjas neišgalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Dėl to augo palūkanos ir skolos suma vis didėjo. Visi skolų grąžinimo terminai yra suėję, reikalaujamų grąžinti skolų suma sudaro 11678,77 Eur, iš kurios 1098,44 Eur skola UAB „IPF Digital Lietuva“, 3820,38 Eur skola UAB „General Financing“, 5968,12 Eur skola Bigbank AS filialui ir 791,83 Eur skola antstoliui N. A.. Galimybė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus nebegalima dėl gaunamų lėšų trūkumo ir susidariusio didelio įsiskolinimo. Už laiku nevykdomus atsiskaitymus auga palūkanos, todėl tai dar labiau apsunkina galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Aukštojo universitetinio išsilavinimo jis neturi, todėl šiuo metu susirasti geriau apmokamą darbą sudėtinga. Pareiškėjas nuosavybės teise turi garažą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 814 Eur, ir transporto priemonę VW Passat, vidutinė rinkos vertė 2270 Eur, tačiau realiai neeksploatuojama, nes reikalingas remontas. Turima MB „A“ šiuo metu yra likviduojama. Skolininkų jis neturi.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pateiktą pareiškimą ir prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Papildomai paaiškino, kad pats jokių susitarimų su banku, iš kurio sesuo buvo paėmusi kreditą, jis nėra pasirašęs, viską darė jo sesuo, turėdama notariškai patvirtintą jo įgaliojimą. Bankas jam sakė, kad jis atsakingas tik savo butu. Kad iš sesers išsiieškotų netekto turto (buto) vertę, nieko nedarė. Tuo klausimu konsultavosi, buvo pasakyta, kad užsienyje sesers niekas neieškos ir nieko padaryti negalima. 2016-12-06 dvi kredito sutartis sudarė, kadangi reikėjo grąžinti skolas. Dvi sutartis sudarė, kadangi vienas kreditorius tokios sumos nedavė. Bandydamas išsaugoti butą, skolinosi iš šeimos narių, kaimynų. Šioms skoloms grąžinti ir ėmė kreditus. P. K. yra jo uošvis. Jam pinigus pervedė, kadangi jis prieš tai buvo paskolinęs pinigų. Kadangi uošvis išėjo į pensiją, nebedirbo, pareikalavo grąžinti skolas. Uošvis jam iš viso paskolino apie 40000 Lt. Paskolos sutarties nesudarė. Butą iš varžytinių nupirko uošvis, leido jiems ten toliau gyventi. Dabar gyvena kitame bute, nes uošvis butą pardavė. Pirminiame pareiškime tai, kad neturi jokio turto, nurodė todėl, kad automobilis senas, nevažiuojantis, garažas yra menkavertis turtas. VW Sharan jo sutuoktinė įgijo iki santuokos sudarymo. Buvo MB „A“ steigėjas. Įmonė užsiėmė pervežimais, bandė pristatinėti maistą, tačiau veikla buvo nesėkminga ir įmonę uždarė. Jokios veiklos ši įmonė faktiškai nevykdė. Yra sveikas. Dirba vairuotoju MB „L“. Įmonė užsiima pervežimais, pervežimai vykdomi Lietuvoje. Atlyginimas apie 390 Eur į rankas. Turi B ir CE kategorijas. Važinėjant tik Lietuvoje, didesnių atlyginimų nemoka. Į tolimuosius reisus nevyksta, nes nori būti arčiau šeimos, vaikų. Geriau apmokamo darbo ieško. Kreditoriams iš pradžių mokėjo. Nemoka nuo 2016 m. pradžios ar vasaros. Nebemokėjo, nes nebeužteko pinigų pragyvenimui. Susisiekti su kreditoriais ir bandyti susitarti dėl įmokų dydžio pakeitimo nebandė. Šiuo metu gyvena uošvio bute, kurio pirkimo dokumentus uošvis dar tvarkosi.
Pareiškėjo atstovė palaikė pateiktą pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas tapo aplinkybių auka, kuomet pasitikėdamas seserimi, išdavė jai įgaliojimą jo vardu pasirašyti kredito sutartį, kurios pareiškėjas net šiai dienai nėra matęs. Pareiškėjas laiduodavo savo turtu – butu, o seseriai nemokant kredito įmokų ir tai slepiant, susidarė situacija, kad buvo ketinama parduoti pareiškėjo butą. Tuo metu pareiškėjas po beveik 300 Lt pervedinėdavo bankui, siekdamas, kad nebūtų parduotas jo butas, tačiau sulaukė banko skambučio, jog jo mokama suma yra per maža ir bankas pareikalavo mokėti apie 1000 Lt dydžio įmokas. Tačiau pareiškėjas mokėti tokio dydžio įmokas neturėjo galimybės, ko pasėkoje iš varžytinių buvo parduotas tiek sesers butas, tiek pareiškėjo butas. Pareiškėjo sesuo yra išvykusi į užsienį ir apie ją jokių duomenų pareiškėjas neturi. Tam, kad pareiškėjas galėtų mokėti įmokas bankui, buvo skolinamasi iš fizinių asmenų, daugiausiai šeimos narių, kaimynų. Įklimpus į skolas, buvo paimti kreditai. Įmokos kredito įstaigoms buvo mokamos, kol neprasidėjo šildymo sezonas, kai pareiškėjas jau nebegalėjo mokėti įmokų. Pragyvenimui ir komunaliniams mokesčiams sumokėti reikalinga suma ir kredito įmokų suma nebeatitiko pareiškėjo gaunamų pajamų ir pareiškėjas tapo nemokus. Pareiškėjo sutuoktinė teigia, kad ji bankui grynais pinigais tris kartus darė įmokas, kad dengtų pareiškėjo sesers paskolas, tačiau tai patvirtinančių duomenų neturi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. C. prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad didesnį butą jos tėtis nupirko, ne jiems, o dėl to, nori jos mamos tėvukus iš kaimo atsivežti. Kiek laiko jie galės tame bute gyventi, neaišku. Po skyrybų su pirmuoju vyru ji gavo 28000 Lt, iš kurių apie 20 tūkst. investavo (duomenys neskelbtini) butą, jo remontą. Prie buto sutvarkymo labai prisidėjo ir jos tėtis. Į butą ji atsikėlė 2012 m. spalio mėn., o 2012 m. gruodžio mėn. sužinojo, kad butas įkeistas ir pardavinėjamas antstolių. Ji pati neseniai ėmė kreditą, kad sumokėtų skolą AB „Panevėžio energija“, nes buvo atjungtas karštas vanduo. Dar turėjo skolų už elektrą ir internetą. Reikalui esant, kartais jų šeimai padeda jos tėtis.
Suinteresuotas asmuo Bigbank AS, Lietuvoje veikiantis per Bigbank AS filialą, pateiktu atsiliepimu prašė atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad 2014-12-06 pareiškėjas ir kreditorius sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1443091/96pa dėl 6371,64 Eur kredito su priklausančiomis palūkanomis išdavimo. Pasirašydamas minėtą sutartį, pareiškėjas įsipareigojo mokėti įmokas sutartyje numatyta tvarka. Prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdant, minėta sutartis buvo vienašališkai nutraukta. 2016-05-17 Kėdainių rajono apylinkės teismas priteisė 5968,12 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdymui antstoliui N. A.. Įsiskolinimo dydis yra 5949,36 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Nurodė, kad tą pačią dieną, t. y. 2014-12-06 pareiškėjas kreditus paėmė tiek iš Bigbank AS, tiek iš UAB „General Financing“. Taip skolininkas, galimai elgdamasis nesąžiningai, neatskleidė apie planuojamus prisiimti įsipareigojimus. Tą pačią dieną prisiimtų įsipareigojimų duomenų bazėse nebuvo galimybės matyti. Pildydamas paraišką skolininkas nurodė, kad gauna 1500 Lt darbo užmokesčio ir 2500 Lt komandiruotpinigių. Skolininko nauja darbovietė taip pat užsiima transporto paslaugomis, todėl tikėtina, kad prie gaunamo darbo užmokesčio mokami ir komandiruotpinigiai, kuriuos taip pat reikėtų priskirti prie gaunamų pajamų. Nurodė, kad pareiškėjo nurodomos priežastys, sukėlusios nemokumą, galimai yra klaidingos. Po kreditų paėmimo, skolininkas 2014-12-27 pervedė 4000 Lt P. K. bei 2015-01-05 buvo pervesta 5792 Eur, todėl tikėtina, kad iš kreditorių gautos lėšos buvo panaudotos būtent dėl kažkokių priežasčių pervesti kitiems asmenims. Skolininkas nurodo, jog iki 2016 m. kovo mėn. sąžiningai vykdė priimtus įsipareigojimus, tačiau kreditoriui paskutinė įmoka buvo sumokėta 2015-12-31. Nurodė, kad nuolat bandė su skolininku susisiekti ir išsiaiškinti priežastis, dėl ko sutartis nėra vykdoma, tačiau skolininkas geranoriškai nebendradarbiavo, įsiskolinimo nedengė nors ir siūlomomis sumažintomis įmokomis. Atkreipė dėmesį, kad skolininkas ir kiti fiziniai asmenys nuolat pildo skolininko sąskaitas, todėl tikėtina, kad skolininkas gauna ir kitų pajamų. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad pats skolininkas galimai elgiasi nesąžiningai, panaudodamas lėšas ne būtiniems poreikiams tenkinti, o pervesdamas kitiems asmenims. Akivaizdu, kad skolininkas prisiėmė finansinių įsipareigojimų ne pagal savo objektyvias pajamas, kurių realiai negalėjo įvykdyti, ir tai žinodamas sau sukėlė nemokumą, kas leidžia skolininką laikyti nesąžiningu. Kaip nurodo pats skolininkas, jo atlyginimo dydis nuo kreditų gavimo iki šio momento nesumažėjo, tad aplinkybės išlieka visiškai tokios pačios: nepilnametis vaikas taip pat jau buvo šeimoje, tad skolininkas pats turėjo įvertinti, ar galės vykdyti prisiimtus įsipareigojimu. Be to, prieš keliant bankroto bylą, būtina įvertinti galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Skolininkas visą laiką dirbo, yra jauno, darbingo amžiaus. Vadovaujantis CPK 736 straipsniu, vykdant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, turimi įsipareigojimai būtų išieškoti per 4 metus. Skolų išieškojimo terminas nepažeistų nei kreditorių interesų, nei skolininko, kadangi skolininkas sąžiningai grąžintų skolas be bankroto proceso. Bylą teismo posėdžiuose prašo nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovams.
Suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ pateiktu atsiliepimu į pareiškimą prašė atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjas ir UAB „General Financing“ 2009-02-26 sudarė finansavimo sandorį dėl 664,87 Eur vartojimo kredito, 2014-12-06 – dėl 3382,23 Eur vartojimo kredito. Pareiškėjui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, 2016-08-17 bendrovė kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. 2016-08-23 buvo išduotas teismo įsakymas, kuris buvo perduotas antstoliui N. A. priverstiniam vykdymui. Šiai dienai skolos likutis yra 3728,53 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų. Pareiškėjas nurodo, kad buvo priverstas skolintis, kad padengtų sesers A. S. skolą, už kurią atsakė solidariai, tačiau nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kad laidavo už sesers prievolę bei tai, kad bendrovės kreditas buvo panaudotas mažinti esamus įsiskolinimus. Be to, pareiškėjo elgesys, kai jau turėdamas pradelstus įsipareigojimus, prisiima naujus kreditus, negali būti laikomas sąžiningu. Bendrovė įvairiais kanalais mėgino susisiekti su pareiškėju ir pasiūlyti abiem pusėms priimtiną sprendimą dėl skolos sumažinimo, tačiau pareiškėjas buvo pasyvus, nereagavo į bendrovės siunčiamus SMS pranešimus, neatsiliepinėjo į skambučius bei laiškus, taigi akivaizdu, kad pareiškėjas nebuvo suinteresuotas dengti įsiskolinimą bendrovei. Nurodė, kad vertinant pareiškėjo mokumą, buvo vadovaujamasi atsakingo skolinimosi principu ir vartojimo kredito gavėjo mokumas buvo visapusiškai įvertintas remiantis iš kredito gavėjo gauta informacija, kuri buvo patikrinta mokumui vertinti naudojamose ir prieinamose duomenų bazėse. Dar viena aplinkybė, rodanti, kad pareiškėjui neturėtų būti keliama bankroto byla, yra tai, kad pareiškėjo skola, nors ir maža dalimi, tačiau yra dengiama.
Suinteresuotas asmuo antstolis N. A. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo UAB „IPF Digital Lietuva“ į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimo į pareiškimą suinteresuotas asmuo UAB „IPF Digital Lietuva“ nepateikė, tačiau 2016-12-19 el. paštu buvo atsiųstas pranešimas apie tai, kad suinteresuotas asmuo perleido visas reikalavimo teises į pareiškėjo įsipareigojimą naujajam kreditoriui SIA B2Kapital. Nurodė, kad teismo užklausimą naujajam kreditoriui taip pat perdavė. Nors teismui reikalavimo teisių perleidimo sutartis nebuvo pateikta, pareiškėjas ir jo atstovė posėdžio metu nurodė, kad jokio pranešimo apie reikalavimo teisės parleidimą pareiškėjas negavo, teismas apie 2017-01-03 ir 2017-01-09 teismo posėdžius pranešė suinteresuoto asmens UAB „IPF Digital Lietuva“ 2016-12-19 el. laiške nurodytais SIA B2Kapital kontaktiniais el. p. adresais, apie šios civilinės bylos iškėlimą, teismo posėdžių vietą, datą ir laiką taip pat buvo informuojama ir CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Pareiškimo dėl įstojimo į procesą ir atsiliepimo į pareiškimą SIA B2Kapital nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – Įstatymas) suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl iš esmės pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, kreiptis į teismą ir prašyti iškelti jiems bankroto bylą. Remiantis Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-269-219/2015). Remiantis pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl fizinio asmens nemokumo Įstatymo prasme sampratos, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, inter alia, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
Iš pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodytos informacijos, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų patikslintų duomenų apie įsiskolinimų dydį nustatyta, kad pareiškėjas M. C. turi šias prievoles kreditoriams:
- UAB „General Financing“ - 3728,53 Eur skola ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2016-08-23 iki visiško skolos padengimo, priteista Kėdainių rajono apylinkės 2016-08-23 teismo įsakymu civ. b. Nr. eL2-2572-347/2016; išieškojimą vykdo antstolis N. A.; skolos atsiradimo pagrindas - 2014-12-06 sudarytas finansavimo sandoris 3382,23 Eur dydžio sumai (2898,20 Eur kredito suma ir 486,03 sandorio sudarymo mokestis) (e. b. I t., b. l. 118-121; e. b. II t., b. l. 23-26, 32);
- Bigbank AS - 5949,36 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2016-05-17 iki visiško skolos padengimo, priteista Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-05-17 teismo įsakymu civilinėje byloje eL2-1611-336/2016; išieškojimą vykdo antstolis N. A.; skolos atsiradimo pagrindas - 2014-12-06 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 1443091/96pa, kuria pareiškėjui buvo suteiktas 6371,64 Eur kreditas (5868,28 Eur kredito suma ir 503,36 Eur sandorio mokestis) (e. b. I t., b. l. 110-113, 115; e. b. II t., b. l. 35-36);
- UAB „IPF Digital Lietuva“ (buvęs pavadinimas - UAB „MCB Finance“), kuris reikalavimo teises nurodo perleidęs SIA B2Kapital - 1098,44 Eur skola, skolos grąžinimo terminas suėjęs (e. b. I t, b. l. 122-124);
- antstoliui N. A. - 791,83 Eur vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0165/16/01106, kurioje vykdomas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-05-17 išduotas teismo įsakymas Nr. eL2-1611-336/2016 dėl skolos išieškojimo Bigbank AS naudai.
Duomenų apie antstolio N. A. apskaičiuotas vykdymo išlaidas, vykdant išieškojimą UAB „General Financing“ naudai pagal Kėdainių rajono apylinkės 2016-08-23 teismo įsakymą Nr. eL2-2572-347/2016, teismui nepateikta.
Taigi pareiškėjo įsipareigojimų kreditoriams bendra suma sudaro 11568,16 Eur (neįskaičius augančių palūkanų ir vykdymo išlaidų vykdant išieškojimą UAB „General Financing“ naudai). Skolų mokėjimo terminai yra suėję. Bendra skolų suma viršija Įstatymu nustatytą ribą - 25 MMA, kas bylos nagrinėjimo metu sudaro 9500 Eur.
Nustatyta, kad vienintelis pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra garažas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, VĮ Registrų centras duomenimis yra 814,00 Eur (e. b. I t., b. l. 163, 164, 175). Pareiškėjui taip pat priklauso automobilis VW Passat, pirm. reg. data 2003-01-06, kurio vidutinę rinkos vertę pareiškėjas, remdamasis skelbimuose apie parduodamus tokio modelio ir amžiaus automobilius nurodytomis pardavimo kainomis, nurodė 2270,00 Eur (e. b. I t., b. l. 175, 176-181). Pažymėtina, kad pateiktame pareiškime pareiškėjas nurodė ir tai, kad realiai jam priklausančio automobilio vertė yra mažesnė, nes jis neeksploatuojamas dėl reikalingo remonto ir pažymėjo, kad pažymą apie realią automobilio vertę pateiks vėliau. Tačiau jokių objektyvių duomenų, kad automobilio reali vertė yra mažesnė nei vidutinė tokių automobilių pardavimo kaina, apart paaiškinimus posėdžio metu, kad automobilis yra nevažiuojantis, nepateikė (CPK 178 str.). Todėl nesant jokių objektyvių duomenų apie blogą automobilio techninę būklę, kas sąlygotų jo vertės sumažėjimą, teismas, nustatydamas šio automobilio vertę, remiasi paties pareiškėjo nurodyta tokių automobilių vidutine rinkos verte (2270 Eur).
Pareiškėjas yra susituokęs su suinteresuotu asmeniu I. C., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (e. b. I t, b. l. 72). Turi nepilnametę dukrą A. C., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. I t., b. l. 73). Suinteresuotas asmuo I. C. dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų darbo užmokestį (e. b. I t., b. l. 158). Jai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota nuosavybės teisė į tris nekilnojamuosius daiktus – nedidelius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Kėdainiuose ir Kėdainių r., turtas yra suinteresuoto asmens asmeninė nuosavybė (e. b. I t., b. l. 98-95). 2016-11-10 pirkimo-pardavimo sutartimi suinteresuotas asmuo už 100 Eur pardavė automobilį VW Sharan (e. b. I t., b. l. 182). Suinteresuotas asmuo I. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šis automobilis buvo jos asmeninė nuosavybė, įgyta už asmenines lėšas, kurias ji gavo kaip kompensaciją po ištuokos su pirmuoju vyru. Duomenų, kad suinteresuoto asmens I. C. vardu būtų registruota kito turto, kuris galėtų būti bendroji jungtinė jos ir pareiškėjo nuosavybė (CK 3.88 str.), byloje nėra. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi 3084 Eur vertės turto (814 Eur + 2270 Eur). Duomenų, leidžiančių spręsti, kad šis turtas yra nelikvidus, nėra. Todėl spręstina, kad realizavus pareiškėjo turtą už kainą, atitinkančią jo vidutinę rinkos vertę, ir gautas lėšas panaudojus atsiskaityti su kreditoriais, likusi skola kreditoriams siektų 8484,14 Eur, t. y. mažesnė nei Įstatyme nustatyta 25 MMA suma.
Spręsdamas dėl pareiškėjo perspektyvų įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus (42 m.), paties pareiškėjo teigimu, yra visiškais sveikas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu dirba MB „L“, už 2016 m. 8 mėn. ir 9 mėn. jam buvo išmokėta po 396,39 Eur darbo užmokesčio, už 2016 m. 10 mėn. – 379,02 Eur darbo užmokesčio (2016-11-16 darbdavio pažyma apie priskaičiuota darbo užmokestį; e. b. I t., b. l. 157). Nustatyta, kad pareiškėjas dirba vairuotoju, tačiau jokių dienpinigių ir pan. papildomų išmokų pareiškėjas tvirtina negaunantis, nes pervežimai vykdomi tik Lietuvoje. Tai, jog pareiškėjui būtų mokamos papildomos išmokos (dienpinigiai, maistpinigiai ir kt.), nenurodoma ir minėtoje darbdavio MB „L“ pažymoje. Nors pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis ir nėra didelis (maždaug 30 proc. didesnis už MMA), tačiau teismas sutinka su suinteresuoto asmens Bigbank atsiliepime į pareiškimą nurodyta aplinkybe, kad, vadovaujantis CPK 736 straipsniu, vykdant skolų išieškojimą iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, pareiškėjo turimi įsipareigojimai būtų padengti per protingą terminą, nepažeidžiant nei kreditoriaus, nei skolininko interesų. Įvertinus pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio dydį, CPK 736 straipsnyje nurodytus išskaitų ir darbo užmokesčio dydžius (atsižvelgiant į tai, kad vykdymo veiksmai atliekami dviejų vykdomųjų dokumentų pagrindu, bei tai, kad pareiškėjas turi vieną nepilnametį vaiką), iš pareiškėjo darbo užmokesčio kas mėnesį pagal vykdomuosius dokumentus gali būti išskaitoma apie 200 Eur dydžio suma. Todėl pareiškėjo įsiskolinimus, kurių nepadengia pareiškėjo turimo turto vertė, įvertinus ir didėsiančias vykdymo išlaidas bei augančias palūkanas, yra visiškai realu išieškoti per maždaug 5 metų laikotarpį (200 Eur/mėn. x 60 mėn. = 12000 Eur). Gi Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra pažymėjęs, kad fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi pakeisti priverstinio vykdymo proceso tais atvejais, kai nustatoma, kad pareiškėjo (skolininko) turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų dydis gali būti (yra) pakankamas jo įsipareigojimams padengti vykdymo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-561/2014). Nors 5 metų laikotarpis ir yra ilgesnis nei Įstatyme nustatyta maksimali bankroto proceso trukmė (36 mėn.), nėra pagrindo spręsti, kad šis terminas skoloms grąžinti būtų neprotingai ilgas.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo būtiniems poreikiams tenkinti ir nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį reikalinga 350 Eur suma. Darant išskaitymus iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, pareiškėjui, atsižvelgiant į dabartinį jo darbo užmokesčio dydį, pragyvenimui liktų mažesnė nei pareiškėjo nurodyta tam reikalinga suma. Tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nemokiu, nes pareiškėjas turi objektyvias galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti pajamų, pakankamų jo paties ir nepilnamečio vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad pareiškėjas yra baigęs Vilniaus aukštesniąją technikos mokyklą ir įgijęs automobilių transporto pervežimų organizavimo ir eismo valdymo specialybę (e. b. I t., b. l. 74), kaip nustatyta iš jo paties paaiškinimų, turi teisę vairuoti B ir CE kategorijų transporto priemones, o tokios kvalifikacijos darbuotojai šiuo metu darbo rinkoje yra itin paklausūs ir turi realias galimybes gauti gerokai didesnes pajamas nei minimalus darbo užmokestis. Pažymėtina ir tai, pagal šiuo metu transporto (logistikos) veikla užsiimančiose įmonėse nusistovėjusią praktiką, tarptautinių (tolimųjų) reisų vairuotojai didžiąją dalį pajamų gauna kaip dienpinigius, o iš dienpinigių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas negalimas. Todėl pareiškėjas tiek pagal turimą kvalifikaciją, tiek pagal darbo rinkoje esančią situaciją turėdamas galimybę dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, turi galimybę gauti pajamų, pakankamų savo ir nepilnamečio būtiniausiems poreikiams patenkinti. Gi, kaip nurodė pats pareiškėjas, į tarptautinius reisus jis nenori vykti, nes pageidauja būti arčiau šeimos ir namų. Nors teismas pripažįsta, kad šeimos, o ypač nepilnamečio vaiko, interesai yra prioritetiniai, tačiau esamoje situacijoje negali būti ignoruojami ir pareiškėjo kreditorių interesai. Kita vertus, pareiškėjas, būdamas pakankamai jauno amžiaus ir sveikas, gali susirasti ir papildomą darbą ar imtis papildomos veiklos ir taip pagerinti savo finansinę padėtį.
Be to, nors pareiškėjas nurodė, kad skolininkų (nei fizinių, nei juridinių asmenų) neturi, tačiau bylos duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad ši pareiškėjo nurodyta informacija yra klaidinga. Pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų (e. b. I t., 130-131, 166-169) pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas, užtikrindamas sesers A. S. iš AB SEB banko gautos paskolos grąžinimą, bankui įkeitė nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Seseriai nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, išieškojimas buvo nukreiptas į A. S. nuosavybės teise priklausiusį, bankui įkeistą butą ir pareiškėjo butą. Pareiškėjui priklausęs butas buvo parduotas iš varžytinių 2015-03-16 turto pardavimo iš varžytinių aktu. Todėl pagal CK 4.195 straipsnio 4 dalies nuostatas, pareiškėjas įgijo teisę reikalauti, kad A. S. atlygintų dėl daikto praradimo patirtus nuostolius. Be to, kaip nustatyta iš pareiškėjo paaiškinimų ir pateikto sąskaitos išrašo, siekdamas išsaugoti butą (kad jis nebūtų priverstinai realizuotas), pareiškėjas 2013 m. kovo-rugpjūčio mėn. hipotekos kreditoriui AB SEB bankas per kelis kartus sumokėjo iš viso 3649,21 Eur (12600 Lt) sesers A. S. skolai dengti. Todėl įgijo 3649,21 Eur dydžio reikalavimo teisę į A. S. (CK 4.195 str. 4 d., 6.50 str. 3 d.). Duomenų, kad A. S. visiškai ar bent iš dalies įvykdė prievolę atlyginti pareiškėjui dėl buto praradimo jo patirtus nuostolius, grąžinti už ją bankui sumokėtas kredito įmokas, byloje nėra. Todėl atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytą atsakovui priklausiusio buto vidutinę rinkos vertę, kuri 2016-11-04 duomenimis buvo 9260 Eur, nesant pagrindo manyti, kad turto priverstinio realizavimo metu buto vertė buvo ženkliai mažesnė, bei į atsakovo už A. S. bankui sumokėtų sumų dydį, darytina išvada, kad atsakovo reikalavimo teisės į A. S. dydis (apie 12909,21 Eur) viršija pareiškėjo turimų skolinių įsipareigojimų dydį. Nors pareiškėjas nurodė, kad atgauti skolą iš A. S. nėra galimybių, kadangi ji išvyko į užsienį ir pasislėpė, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad prisiteisti ir/ar išsiieškoti šią skolą iš A. S. nėra jokių realių galimybių (skola yra beviltiška), teismui nepateikta (CPK 178 str.), dėl ko minėti pareiškėjo paaiškinimais laikyti tik deklaratyviais teiginiais, kuriais teismas neturi pagrindo vadovautis.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nors pareiškėjo įsipareigojimai ir viršija Įstatyme nustatytą 25 MMA sumą, tačiau nustačius, kad pareiškėjas turi realizuotino turto, dirba ir gauna nuolatines pajamas, pakankamas per protingą terminą vykdymo proceso tvarka padengti jo įsipareigojimams, turi objektyvias galimybes gauti ir didesnes pajamas, taip pat turi reikalavimo teisę, kurios dydis viršija jo paties skolų dydį, nėra pagrindo pripažinti pareiškėją nemokiu Įstatymo prasme (Įstatymo 2 str. 2 d.), kas sudaro pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Nors pripažinus, kad pareiškėjo būklė neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios, klausimas, ar nėra kitų Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nėra teisiškai reikšmingas, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys Bigbank AS ir UAB „General financing“ nesutikimą su pareiškimu grindė ir pareiškėjo nesąžiningumu (Įstatymo 5 str. 8 d. 2 p.), teismas mano esant tikslinga pasisakyti ir šiuo aspektu.
Pagal Įstatymą, teismas taip pat turi atsisakyti iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (Įstatymo 5 str. 8 d. 2 p., redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01).
Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negali būti neatsižvelgiama ir į fizinio asmens bankroto proceso paskirtį - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Įstatymo 1 str. 1 d.).
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose, yra išaiškinęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-496-219/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Teismui pateiktame pareiškime pareiškėjas, dėstydamas priežastis, dėl kurių jis tapo nemokus, nurodė, kad seseriai A. S. tinkamai nevykdant sutarties sąlygų, jis, kiek pajėgė mokėjo kreditoriui, tačiau vėliau, sumažėjus gaunamoms pajamoms, bankui nesutinkant mažinti įmokų dydžio, jis buvo priverstas imti greituosius kreditus, jog galėtų tinkamai įvykdyti prievolę bankui, išlaikyti nepilnametę dukrą ir išgalėtų skirti šiek tiek lėšų savo būtiniems poreikiams tenkinti. Tačiau iš pareiškėjo į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad paskutinį mokėjimą hipotekos kreditoriui pareiškėjas atliko 2013-08-30 (e. b. II t., b. l. 89). Duomenų, kad buvo ir vėlesnių mokėjimų, teismui nepateikta. Gi skolų didžiausiems kreditoriams UAB „General Financing“ ir Bigbank AS atsiradimo pagrindas yra pareiškėjo 2014-12-06, t. y. daugiau nei po vienerių metų nuo paskutinio mokėjimo bankui, sudarytos dvi vartojimo kredito sutartys dėl 3382,23 Eur ir 5868,28 Eur kreditų suteikimo. Duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęs greituosius kreditus tuo metu, kai buvo vykdomi A. S. skolos dengimai hipotekos kreditoriui, byloje nėra. Iš pareiškėjo bankų sąskaitų išrašų nustatyta, kad po 2014-12-06 sutarčių sudarymo, pareiškėjas 2014-12-27 pervedė 1158,48 Eur (4000 Lt) į P. K. sąskaitą (e. b. I t., b. k. 38), o 2015-01-05 – dar 5792,00 Eur (e. b. I t., b. l. 45). Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, pareiškėjas nurodė kiek kitokias 2014-12-06 kredito sutarčių sudarymo priežastis, tai yra teigė, jog kreditus ėmė tam, kad grąžintų skolas kitiems asmenims - šeimos nariams, kaimynams, iš kurių buvo pasiskolinęs pinigų įmokoms už seserį AB SEB bankui daryti. P. K. pinigus pervedė, kadangi jis prieš tai buvo paskolinęs pinigų, o uošviui išėjus į pensiją ir nebedirbant, pastarasis pareikalavo grąžinti skolas. Iš viso, pareiškėjo teigimu, uošvis jam paskolino beveik 40000 Lt. Rašytinių įrodymų (rašytinės paskolos sutarties, pinigų perdavimą patvirtinančių dok. ir pan.), patvirtinančių, kad P. K. buvo paskolinęs pareiškėjui didelę pinigų sumą, nepateikta. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad P. K. 2015-03-16, tai yra neužilgo po to, kai gavo dideles sumas iš pareiškėjo, iš varžytinių nusipirko pareiškėjui priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Į teismo klausimą, ar pinigai P. K. buvo pervesti tam, kad išsaugoti butą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atsakė, jog dalinai taip, nes patys negalėjo pirkti buto (2017-01-03 posėdžio garso įrašo 29 min. 45 s.). Galiausiai, baigiamosiose kalbose pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjui priklausęs butas buvo iš esmės pagerintas (suremontuotas) pareiškėjo sutuoktinės I. C. ir jos tėvo P. K. lėšomis – vien pareiškėjo sutuoktinė investavo 20000 Lt, P. K. atliko remonto darbus, skyrė pinigus, nežinodami, kad butas yra įkeistas, todėl paaiškėjus, kad butas bus parduodamas iš varžytinių, pareiškėjui buvo iškelta sąlyga, kad pareiškėjas arba kažkokiais būdais butą išsaugo, arba grąžina į buto remontą investuotas lėšas. Kadangi pareiškėjas tokių lėšų neturėjo, tuomet P. K. iškėlė sąlyga, kad jeigu jie grąžina bent dalį investuotų lėšų, jis prideda dar savo pinigų ir išperka butą (2017-01-09 posėdžio garso įrašo 6 min. 45 s.). Tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjui priklausiusio buto remonto faktą bei tam panaudotų lėšų dydį, tam panaudotų lėšų šaltinius, nepateikta. Todėl nesant nei vieną pareiškėjo ir jo atstovės nurodytą pinigų pervedimo P. K. pagrindą (paskolos grąžinimas, turto pagerinimo išlaidų grąžinimas) patvirtinančių objektyvių įrodymų, atsižvelgiant į pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimų nenuoseklumą, dėl ko šie paaiškinimai laikyti nepatikimais, teismas laiko neįrodyta aplinkybę, jog lėšas, kurias pareiškėjas gavo pagal 2014-12-06 sudarytas vartojimo kredito sutartis (dėl kurių nevykdymo yra susidaręs didžiausias pareiškėjo įsiskolinimas), pareiškėjas uošviui P. K. pervedė vykdydamas anksčiau atsiradusias prievoles.
Iš byloje esančių duomenų - pareiškėjo banko sąskaitų išrašų (I t., b. l. 37-38, 39-52, 53-61), suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ pateikto sutarties balanso (II t., b. l. 30-31) matyti, kad pareiškėjas iki 2016 m. 01 mėn. vykdė sutartinius įsipareigojimus kreditoriams (kreditoriui Bigbank AS bylos duomenimis paskutinė įmoka atlikta 2016 m. 12 mėn.), tačiau po to kreditoriams jokių mokėjimų neatliko. Duomenų, kad pareiškėjo gaunamos pajamos tuo laikotarpiu ženkliai sumažėjo, dėl ko jis negalėjo bent iš dalies vykdyti sutartinių įsipareigojimų, byloje nėra. Priešingai, kaip matyti pareiškėjo sąskaitos išrašo, 2016 m. 02 mėn. pareiškėjui darbdavys pervedė 470,52 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, 03 mėn. – 473,17 Eur, 04 mėn. – 911,65 Eur, 05 mėn. – 305,75 Eur, 06 mėn. – 725,60 Eur. Taigi visais nurodytais mėnesiais (išskyrus 05 mėn.) pareiškėjas gavo pajamų, kurios buvo didesnės nei pareiškėjo nurodyta jo būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga suma (350,00 Eur), kas leidžia manyti, kad jo finansinė padėtis leido įsipareigojimus vykdyti bent iš dalies. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas jau 2016-04-04 per atstovą adv. V. B. kreditoriams išsiuntė pranešimus apie ketinimą inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą (I t., b. l. 104-106), nors bylos duomenims, tuo metu jo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams dar nesiekė 25 MMA sumos, kadangi didžiausi kreditoriai tuo metu dar nebuvo nutraukę su juo sudarytų vartojimo kredito sutarčių – UAB „General Financing“ sutartį nutraukė 2016 m. 08 mėn. (e. b. II t., b. l. 28-29, 30-31), Bigbank AS – 2016-05-09 (Bigbank AS pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodyti duomenys, civilinė byla Nr. eL2-1611-336/2016). Iš suinteresuotų asmenų UAB „General Financing“ ir Bigbank AS atsiliepimuose nurodytų aplinkybių ir pateikto trumpųjų žinučių ir el. laiškų žurnalo (e. b. II t., b. l. 28-29) taip pat matyti, kad pareiškėjui vėluojant mokėti įmokas, kreditoriai įvairiais būdais mėgino susisiekti su pareiškėju ir išsiaiškinti sutarčių nevykdymo priežastis, siūlė tartis dėl skolų grąžinimo abiem pusėms priimtinomis sąlygomis, UAB „General Financing“ net prieš pateikdama teismo įsakymą vykdyti antstoliui, dar kartą siūlė susisiekti ir tartis dėl skolos grąžinimo, tačiau pareiškėjas į tai visiškai nereagavo, ką jis pats pripažino ir teismo posėdžio metu. Pareiškėjas dėl 2016-05-17 ir 2016-08-23 išduotų teismo įsakymų vykdymo išdėstymo CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka, kas būtų leidę bent iš dalies išvengti skolinių įsipareigojimų didėjimo (vykdymo išlaidų), į teismą nesikreipė. Išdėstytos aplinkybės sudaro teismui pagrindą spręsti, kad pareiškėjas, turėdamas galimybes bent iš dalies vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, jų nevykdė ir su kreditoriais nebendradarbiavo, sąmoningai (kryptingai) siekdamas susikurti nemokumo būklę, o tikrasis bankroto bylos iškėlimo tikslas yra ne pareiškėjo mokumo atkūrimas, bet skolų (jų dalies) nurašymas.
Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir sąžiningas skolininkas, privalėjo dėti visas įmanomas pastangas, siekdamas atsiskaityti su savo kreditoriais arba sumažinti įsipareigojimų dydį. Šiuo tikslu pareiškėjas turėjo ir galėjo reikalauti skolos ar bent jau jos dalies grąžinimo iš savo sesers A. S.. Tačiau jokių aktyvių veiksmų tam, kad susigrąžintų iš jos skolą pareiškėjas neatliko (duomenų, leidžiančių spręsti kitaip, byloje nėra). Toks pareiškėjo neveikimas, nesiimant jokių veiksmų skolai ar bent jau jos daliai iš sesers susigrąžinti, tik dar kartą patvirtina pareiškėjo sąmoningą siekį išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais, todėl toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas sąžiningu.
Bylos duomenys taip pat sudaro pagrindo spręsti, kad jog pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjas siekė nuslėpė informaciją apie savo turtą, nes pirminiame teismui pateiktame pareiškime jis nurodė neturintis jokio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, nesantis jokių juridinių asmenų dalyvis. Ir tik teismui 2016-11-21 nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, nurodžius, kad išrašai iš viešų registrų buvo pateikti su neteisingu asmens kodu, pareiškėjas pateikė apie patikslintą pareiškimą su informacija apie turimą garažą ir automobilį, tai, jog jis yra MB „A“ narys, kuri šiuo metu yra likviduojama. Be to, kaip minėta, pareiškėjas tvirtino neturintis jokių skolininkų, tačiau iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas turi reikalavimo teisę į artimą giminaitį (seserį). Pagal kasacinio teismo praktiką, netinkamas informacijos pateikimas kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, leidžiančias pareiškėją pripažinti nesąžiningu, teismas sprendžia, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų Įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Įstatymo 1 str. 1 d., 5 str. 8 d. 2 p.)
Teismas pareiškėjui taip pat išaiškina, kad atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą neužkerta kelio pareiškėjui, pasikeitus aplinkybėms, iš naujo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 1-2 punktais, CPK 290-291 straipsniais,
nutaria:
atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui M. C..
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.