Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (toliau - Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui Ž. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius neprieštaraus išlaikymo padidinimui, jeigu įrodymai patvirtins, kad ieškovės prašomas išlaikymas yra proporcingas vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai, o bendravimo tvarkos nustatymas neprieštarautų vaiko interesams ir užtikrintų atsakovo teisę bei pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

]išvadą teikiančios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 118). Byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys nutraukė santuoką Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimu. Nutraukdami santuoką bendru sutikimu, šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja dukters A. J., gim. (duomenys neskelbtini) , materialiniam išlaikymui užtikrinti kas mėnesį mokėti 400 Lt dydžio periodines išmokas. Vaiko auklėjimui ir bendravimui apribojimai netaikomi (b. l. 8-9). Ieškovės sudarytos suvestinės duomenimis, nepilnametei A. J. išlaikyti per mėnesį reikalinga suma – 354,57 Eur (b. l. 10­14). Šalių nepilnametė dukra mokosi Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos choreografijos skyriaus trečioje klasėje, mokslas mokykloje dalinai mokamas, už mokslo metus turi mokėti 91,26 Eur. (b. l. 31). Nei ieškovė, nei atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 32-33, 60). Ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, o atsakovo - trys (b. l. 34, 63). Ieškovės ir šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Nepilnametė A. J. turi specialiųjų poreikių – reikalingi akiniai. Akinių kaina 2017 m. – 132,40 Eur (b. l. 36-37). Atsakovas gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 40, 58-59), sutuoktinei R. J. nuosavybės teise priklausančiame bute (b. l. 127). Atsakovas gauna karių ir pareigūnų valstybinę pensiją, kurią 2017 m. lapkričio – gruodžio mėn. sudarė 264,35 Eur (b. l. 62). Atsakovo sutuoktinė R. J. turi sveikatos sutrikimų (b. l. 64-65), gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją, kurią nuo 2017 m, spalio mėn. sudarė 192,97 Eur (b. l. 61). Atsakovas su sutuoktine turi išlaidų būsto išlaikymui ir kitoms teikiamoms paslaugoms (televizija, internetas ir pan.) (b. l. 66–­71), sutuoktinei iki 2005-04-12 priklausė ½ gyvenamo namo Kaune, Raudondvario pl. 232 (b. l. 128-129). Ieškovės pajamas 2016 m. sudarė 4380 Eur, o 2017 m. – 4711,39 Eur (b. l. 120­–125).

Dėl priteisto materialinio išlaikymo padidinimo

Ieškovė prašo pakeisti 2012-04-03 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-212-217/2012 dalyje ir priteisti iš atsakovo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) sumoje kas mėnesį iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad periodinė išmoka 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimt eurų) kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 (penkioliktą) dieną bus pervedama į V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą AB „Swedbank” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas su reikalavimu nesutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo mokymo ir laisvalaikio reikmėms. Šiuo atveju klausimas, susijęs su CK 3.192 straipsnyje įtvirtintomis pareigomis teikti išlaikymą, atitinkantį A. J. poreikius ir tėvų galimybes, buvo išspręstas 2012-04-03 teismo sprendimu. CK 3.201 straipsnyje yra numatyta galimybė padidinti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), o taip pat ir kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Byloje nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis panaši – abu neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, o atsakovo – trys. Ieškovės iš darbo gaunamas pajamas, jos paaiškinimu, sudaro 380 Eur, vaiką išlaikyti padeda jos tėvai bei sugyventinis, o atsakovo pajamas sudaro kario valstybinė pensija, kuri, pasak atsakovo, šiuo metu yra 287 Eur dydžio. Nei ieškovė, nei atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovė su dukra, pilnamečiu sūnumi ir sugyventiniu gyvena jos tėvams priklausančiame nuosavame name (b. l. 43­45), o atsakovas – sutuoktinės R. J. bute. Vadovaujantis išdėstytu, laikytina, jog šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie dukters išlaikymo.

Nustatyta, kad nuo 2012-04-03 teismo sprendimo priėmimo, kuriuo nepilnametei A. J. priteistas 115,85 Eur (400,00 Lt) išlaikymas, praėjo šešeri su puse metų (šiuo metu vaikui yra dešimt metų), todėl akivaizdu, kad jos poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir 115,85 Eur dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Šalių dukros poreikiai iš esmės pasikeitė: mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, taip pat meno mokyklos choreografijos klasę. Taip pat dukra turi specialiųjų poreikių – nustatyta toliaregystė, dėl ko reikalingi akiniai, kurie, bėgant metams, vis brangesni. Ieškovė pateikė išlaidų lentelę, kurioje nurodoma vidutiniška 354,57 Eur suma, reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, atsižvelgdamas į nuolat augantį pragyvenimo lygį, vaiko amžių, specialiuosius poreikius, sprendžia, kad ieškovės nurodyta suma atitinka faktines tokio amžiaus vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismas pažymi, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, visapusiškam ugdymui. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir teigė, kad ieškovės prašomos sumos mokėti negali, nes gauna tik kario valstybinę pensiją, sutuoktinė irgi ligota, gauna tik invalidumo pensiją, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbingumas būtų apribotas, t. y., kad jam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis. Atsakovas yra darbingo amžiaus, galintis aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Nors atsakovas ir nurodė, kad šiuo metu neturi darbo ir jam dirbti nereikia, nes jis užsidirbęs pensiją, turi mokėti už komunalines paslaugas, tačiau tai nepaneigia jo pareigos teikti nepilnametei dukrai tinkamą išlaikymą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikas gyvena tik su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti.

Pažymėtina, jog ieškovė ieškinyje nenurodė, nuo kada prašo priteisti iš atsakovo didesnio dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.13Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis suformuotos teismų praktikos bei prioritetinės vaiko teisių ir jo interesų gynimo principo, pakeistinas Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-212-217/2012 priteisto išlaikymo dydis, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei A. J. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis), bei pervedant šią sumą kiekvieno kalendorinio mėnesio 15 (penkioliktą) dieną į V. J. vardu atidarytą AB „Swedbank” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė V. J. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė taip pat prašo nustatyti atsakovo ir jų nepilnametės dukters bendravimo tvarką kaip nurodyta ieškinyje. Atsakovas su bendravimo tvarkos nustatymu nesutinka, nurodo, kad neturės galimybės taip dažnai pasiimti dukters pas save, nes gyvena su ligota žmona.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalis). Tiek nacionalinė teisė, tiek tarptautiniai norminiai aktai įpareigoja teismą nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką: su dukra bendrauti 2 kartus per kalendorinį mėnesį, pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį, 11.00 val. pasiimant dukrą savo transportu ir savo lėšomis iš jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini); su dukra bendrauti iki kalendorinio mėnesio pirmojo ir trečiojo sekmadienio 18 val., grąžinant vaiką savo transportu ir savo lėšomis į jo gyvenamąją vietą; kalendoriniais neporiniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas vaikas švęs su tėvu, vaiką pasiimant iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis; kalendoriniais poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas vaikas švęs su jo motina; kalendoriniais poriniais metais Šv. Velykas vaikas švęs su tėvu, vaiką pasiimant iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku ir parvežant jį iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku į vaiko gyvenamąją vietą nustatytu laiku savo transportu ir savo lėšomis; kalendoriniais neporiniais metais Šv. Velykas vaikas švęs su manimi, jo motina; nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), bus užtikrintas vaiko bendravimas su tėvu; nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), bus užtikrintas vaiko bendravimas tik su vaiko motina; nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, motinos gimimo dieną (11.23), vaikas bendraus tik su motina; nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, tėvo gimimo dieną (06.17), tėvui pageidaujant, motina užtikrins vaiko bendravimą su tėvu; per vaiko gimimo dieną (09.29) su vaiku bendraus motina, tačiau bus užtikrintas ir vaiko bendravimas su tėvu; šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį SMS, mobiliu telefonu ar elektroniniu paštu; motina turi teisę atsisakyti leisti tėvui pasiimti vaiką, jeigu: vaikas serga; tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai mokykloje, užklasinėje veikloje, išvykos pas artimus žmones ar kitur, ir jeigu vaikas atsisako vykti kartu su tėvu.

Kaip nurodė ieškovė, atsakovo bendravimas su dukra yra epizodiškas, nenuoseklus, todėl ji pageidauja, kad atsakovo ir dukters bendravimas būtų aiškiai nustatytas, kas įneštų jų bendravime aiškumo, tikslumo. Be to, kaip teigia ieškovė, dėl to, kad atsakovas pradėjo rečiau bendrauti su dukra, jų ryšys silpnėja, dėl to reikia nustatyti bendravimo tvarką, kad tas ryšys visai nenutrūktų. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių paaiškinimų, kodėl ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka jam netinka, nesiūlė savo bendravimo tvarkos. Išvadą teikianti institucija prašomą nustatyti bendravimo tvarką išvadoje palaiko. Duomenų, kad atsakovui tiesiogiai bendraujant su dukra pagal ieškovės pasiūlytą tvarką, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nenustatyta. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nustatytina atsakovo bendravimo su dukra A. J. bendravimo tvarka: su dukra bendrauti 2 kartus per kalendorinį mėnesį, pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį, 11.00 val. pasiimant dukrą savo transportu ir savo lėšomis iš jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini); su dukra bendrauti iki kalendorinio mėnesio pirmojo ir trečiojo sekmadienio 18 val., grąžinant vaiką savo transportu ir savo lėšomis į jo gyvenamąją vietą; kalendoriniais neporiniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas vaikas švęs su tėvu, vaiką pasiimant iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis; kalendoriniais poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas vaikas švęs su manimi, jo motina; kalendoriniais poriniais metais Šv. Velykas vaikas švęs su tėvu, vaiką pasiimant iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku ir parvežant jį iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku į vaiko gyvenamąją vietą nustatytu laiku savo transportu ir savo lėšomis; kalendoriniais neporiniais metais Šv. Velykas vaikas švęs su manimi, jo motina; nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), bus užtikrintas vaiko bendravimas su tėvu; nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), bus užtikrintas vaiko bendravimas tik su vaiko motina; nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, motinos gimimo dieną (11.23), vaikas bendraus tik su motina; nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, tėvo gimimo dieną (06.17), tėvui pageidaujant, motina užtikrins vaiko bendravimą su tėvu; per vaiko gimimo dieną (09.29) su vaiku bendraus motina, tačiau bus užtikrintas ir vaiko bendravimas su tėvu; šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį SMS, mobiliu telefonu ar elektroniniu paštu; motina turi teisę atsisakyti leisti tėvui pasiimti vaiką, jeigu: vaikas serga; tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai mokykloje, užklasinėje veikloje, išvykos pas artimus žmones ar kitur, ir jeigu vaikas atsisako vykti kartu su tėvu (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Atsižvelgiant į tai, mokėtinas 20 Eur žyminis mokestis (170 Eur – 115,85 Eur) x 12 mėn. x 3%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis) iš atsakovo nepriteistinas.

Ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad šis reikalavimas patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 100 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pašto išlaidas byloje sudaro 12,66 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 282, 392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2012-04-03 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212-217/2012 dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017-10-25) iki jos pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas pervedant į V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą AB „Swedbank” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pavesti ieškovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės A. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1. su dukra bendrauti 2 kartus per kalendorinį mėnesį, pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį, 11.00 val. pasiimant dukrą savo transportu ir savo lėšomis iš jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini);

2. su dukra bendrauti iki kalendorinio mėnesio pirmojo ir trečiojo sekmadienio 18 val., grąžinant vaiką savo transportu ir savo lėšomis į jo gyvenamąją vietą;

3. kalendoriniais neporiniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas vaikas švęs su tėvu, vaiką pasiimant iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis;

4. kalendoriniais poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienas vaikas švęs su jo motina;

5. kalendoriniais poriniais metais Šv. Velykas vaikas švęs su tėvu, vaiką pasiimant iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku ir parvežant jį iš anksto abiejų tėvų sutartu laiku į vaiko gyvenamąją vietą nustatytu laiku savo transportu ir savo lėšomis;

6. kalendoriniais neporiniais metais Šv. Velykas vaikas švęs su jo motina;

7. nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), bus užtikrintas vaiko bendravimas su tėvu;

8. nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, kiekvienais metais motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), bus užtikrintas vaiko bendravimas tik su vaiko motina;

9. nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, motinos gimimo dieną (11.23), vaikas bendraus tik su motina;

10. nepaisant nustatyto bendravimo grafiko, tėvo gimimo dieną (06.17), tėvui pageidaujant, motina užtikrins vaiko bendravimą su tėvu;

11. per vaiko gimimo dieną (09.29) su vaiku bendraus motina, tačiau bus užtikrintas ir vaiko bendravimas su tėvu;

12. šalis, negalinti vykdyti bendravimo tvarkos, įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarkos informuoti kitą šalį SMS, mobiliu telefonu ar elektroniniu paštu;

13. motina turi teisę atsisakyti leisti tėvui pasiimti vaiką, jeigu: vaikas serga; tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai mokykloje, užklasinėje veikloje, išvykos pas artimus žmones ar kitur, ir jeigu vaikas atsisako vykti kartu su tėvu.

Priteisti iš atsakovo Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.