- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-978-436/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08699-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- J. M. B.
- Ieškovas
- B. M.
- Trečiasis asmuo
- J. K., E. K., D. K., R. K.
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. B. atstovės advokatės Rasos Užkuraitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1406-429/2013 pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovei J. M. B., tretiesiems asmenims J. K., E. K., D. K., R. K. dėl valdymo gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 13.072,02 Lt skolos, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei B. M. priklauso 1/3 dalis šio gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, atsakovei priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo bei ūkio pastatų. Be ieškovės ir atsakovės, gyvenamajame name dar gyveno ieškovės dukters D. K. šeima su 3 nepilnamečiais vaikais. Atsakovė niekada neprisidėjo prie namo išlaikymo, todėl prašo priteisti iš atsakovės jai tenkančia namo išlaikymo dalį už dešimt metų, kuri pagal pateiktus paskaičiavimus sudarė 13.072,02 Lt. Kadangi su atsakove nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu, prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą planą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad mokesčius mokėdavo iš dalies dukrai, be to ieškovė pateikė paskaičiavimus daugiau kaip už dešimt metų, neteisingai nurodė naudojimosi gyvenamuoju namu plotus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės J. M. B. ieškovei B. M. 5.400 Lt, 162 Lt bylinėjimosi išlaidų , 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 104,88 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimu – valstybei. Kitoje reikalavimo dalyje – ieškinį atmetė.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi bylos dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nutraukta, patvirtinus tarp šalių takos sutartį.
Kitoje dalyje dėl skolos priteisimo teismas nustatė, kad šalys yra duktė ir motina, tačiau jų tarpusavio santykiai įtempti. Ieškovei B. M. priklauso 1/3 dalis šio gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, atsakovei priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo bei ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Visas išlaidas, susijusias su mokesčių mokėjimo tvarka, pagal šalių nusistovėjusią tvarką ir žodinį susitarimą mokėdavo ieškovė B. M.. Šio fakto neginčija ir atsakovė. Tai, kad ginčo name gyveno ne tik ieškovė, bet ir atsakovė, bei jos duktė su šeima susidedančia iš 5 asmenų, todėl esant tarpusavyje nusistovėjusiai faktinei tvarkai dėl proporcingai mokamų mokesčių, atsakovei priklauso mokėti dalį mokesčių už vandenį, už dujas bei už elektrą.
Įvertinęs tai, kad atsakovė yra gimusi 1926 m., gyvena viena, o ginčo name gyvena ieškovė ir trečiasis asmuo D. K. su didele šeima, atsakovei duotais paaiškinimais nurodžius, kad 100 Lt už vandenį 2010 m. ji yra sumokėjusi ieškovei, teismas rėmėsi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, atsižvelgė į pačios ieškovės, atsakovės duotus paaiškinimus, į jų nurodytas mokėtas sumas, todėl už laikotarpį nuo 2002-06-01 iki 2012-06-01 mažino prašomą priteisti 549,84 Lt sumą už vandenį iki 400 Lt sumos. Kitoje dalyje dėl 149,84 Lt skolos už vandenį, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, taikė ieškinio senaties terminą už laikotarpį 2002-06-01 sumai 30,40 Lt, nes ši suma yra apmokėta bei atsižvelgė į atsakovės duotus paaiškinimus, kad ji sumokėjo 100 Lt už vandenį bei mokėjo kitus mokesčius. Kitoje dalyje dėl 149,84 Lt priteisimo ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
Už sunaudotas dujas teismas iš atsakovės prašomą priteisti sumą sumažino 1400 Lt, vietoje 6667,85 Lt priteisė 3000 Lt, bei atsižvelgė į tai, kad tretieji 4 asmenys, o vėliau 5 asmenys gyveno atsakovei priklausančioje namų valdos dalyje. Dėl tų pačių aplinkybių teismas mažino ir skolą už elektros energiją, nuo prašomos priteisti 3529,28 Lt sumos sumažino iki 2000 Lt sumos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti.
Nurodo, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-505-713/2012 Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimu nustatyta, jog atsakovė, valdydama nuosavybės teise 2/3 dalis gyvenamojo namo, faktiškai naudojasi tik vienu kambariu 1-4, 16,80 kv.m.. Toje byloje faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog bendromis patalpomis – virtuve, vonia, atsakovei trukdoma naudotis. Todėl teismas priteisdamas už dujas turėjo į tai atsižvelgti. Ieškovės paskaičiavimai yra ydingi, todėl teismas, nustatęs, kad apeliantė ieškovei yra sumokėjusi 1400 Lt, šioje dalyje ieškinį turėjo atmesti.Teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės už sunaudotą elektros energiją, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė už suvartotą elektros energiją padalino į tris dalis, nors apeliantė gyvena tik viena. Teismas neatsižvelgė į tai, kad yra vienas skaitliukas, per kurį apskaitoma ir ūkio pastatui tiekiama elektra, kuriuo naudojasi tik ieškovė su trečiuoju asmeniu. 2004 m. ūkio pasato statybai buvo naudota elektra ir vanduo.Teismas turėjo ieškinį atmesti, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovės gyvenamojo namo dalimi neatlygintinai naudojosi ieškovė ir jos duktė su nepilnamečiais vaikais, be to, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ieškovei mokėdavusi kasmet po 800 Lt per metus, 2011 metais – 600 LT, tik 2012 metais nieko nemokėjo.Teismas nepagrįstai priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kadangi byloje nebuvo pateiktas prašymas su išlaidų paskaičiavimu, todėl teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė B. M. prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad apeliantė prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš jos priteista 400 Lt už sunaudotą šaltą vandenį, tačiau nepateikė jokių motyvų, o tai neatitinka apeliacinio skundo dalyko. Darytina išvada, kad atsakovė su šia sprendimo dalimi sutinka.Apeliantės argumentai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-505-713/2012 yra nustatyta, jog atsakovė naudojasi faktiškai mažesne namo dalimi nei jai priklauso, atmestini, kadangi šioje civilinėje byloje yra atnaujintas procesas ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo skaičiuoti dujų sunaudojimą į tiek dalių, kiek šeimos narių gyvena name.Apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jos 2000 Lt už suvartotą elektros energiją taip pat atmestini. Ieškovė teismo prašė priteisti laikotarpiu nuo 2002-06-01 iki 2012-02-06 3529,28 Lt, tačiau teismas vadovavosi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sumažino iki 2000 Lt, todėl su šia sprendimo dalimi ieškovė sutinka. Teismas pagrįstai priteisė atstovavimo išlaidas, įvertino bylos sudėtingumą, atsižvelgė į tai, kad dalis bylos nutraukta, nes patvirtinta taikos sutartis, o tai taip pat yra sugaištas advokato laikas. Advokato išlaidas patvirtinanti skaičiuoklė yra 2 t., b.l. 3-5).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje ieškovės B. M. ieškinio reikalavimas – priteisti iš atsakovės J. M. B. 13.072,02 Lt skolą už komunalinius patarnavimus ieškovei už atsakovei nuosavybės teise priklausančią 2/3 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį už 10 metų laikotarpį nuo 2002-06-01 iki 2012-05-31 (1 t., b.l. 3-5). Skundžiamu sprendimu teismas prašomą priteisti sumą sumažino iki 5400,00 Lt. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad nors apeliantei priklauso gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 128,01 kv.m., 2/3 dalys, tačiau apeliantė faktiškai naudojasi tik viena patalpa 1-4, kurios plotas 16,80 kv.m., kitomis patalpomis apeliantei yra trukdoma naudotis, todėl ieškovės pateiktas skaičiavimas yra ydingas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skunde išdėstytais argumentais.
Ieškovė prie ieškinio pateikė paskaičiavimus, kuriuose nurodo, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2002 iki 2004 metų faktiškai naudojosi patalpomis, pažymėtomis plane 1-2 14,86 kv.m. ploto ir 1-1 17,82 kv.m. ploto, kas sudaro 32,71 kv.m. arba 25,56 % viso gyvenamojo namo ploto, bei bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis plane 1-3 12,77 kv.m., 1-6 3,88 kv.m., 1-5 4,93 kv.m, kas sudaro 21,58 kv.m. arba 21,58 % viso gyvenamojo namo ploto. Ieškovės vertinimu, atsakovė faktiškai naudojasi 33,985 % (25,56 % + 21,58 % : 2 sav.) viso gyvenamojo namo patalpų (1 t., b.l. 9), o nuo 2005 iki 2012-05-31 naudojosi viena patalpa, plane pažymėta 1-4 16,82 kv.m. ploto bei tomis pačiomis bendro naudojimosi patalpomis, kas ieškovės paskaičiavimais sudaro 21,55 % viso gyvenamojo namo ploto (1 t., b.l. 10). Taip pat ieškovė už sunaudotą name elektros energiją sumokėtus mokesčius padalino į tris dalis, t.y. į name gyvenančias tris šeimas (1 t., b.l. 39-43), o už suvartotą vandenį sumokėtus mokesčius padalino iš name gyvenančių asmenų skaičiaus (1 t., b.l. 28-31).
Pagal Civilinio kodekso (toliau –CK) 4.76 straipsnio nuostatas, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kaip matyti iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro išrašo, gyvenamasis namas, esantis S. Dariaus ir S. Girėno 64, Kaune nuosavybės teise priklauso dviem savininkams – ieškovei B. M. 1/3 dalis gyvenamojo namo, atsakovei J. M. B. – 2/3 dalys gyvenamojo namo (1 t., b.l. 60-62). Tačiau iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Aleksoto seniūnijos 2010 m. vasario 26 d. pažymos matyti, jog gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), gyvena iš viso 7 asmenys, t.y. be gyvenamojo namo savininkių gyvenamąsias vietas yra deklaravę tretieji asmenys – ieškovės duktė D. K. (nuo 1989-02-20), jos sutuoktinis R. K. (nuo 1998-02-23) ir trys jų dukros ((nuo 2004 metų), (1 t., b.l. 66)). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių ir trečiųjų asmenų yra susiklostę panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str.). Pagal CK 6.636 straipsnį panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp trečiųjų asmenų ir ieškovės ar atsakovės raštu sudarytos panaudos sutarties nėra, tačiau prievolė mokėti už gyvenamojo namo išlaikymą vis tiek tenka ne tik namo savininkėms, bet ir panaudos teisėmis besinaudojantiems tretiesiems asmenims.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad proceso dalyviai yra artimais giminystės ryšiais susiję asmenys, tačiau tarp jų ginčas dėl gyvenamojo namų naudojimosi tvarkos nustatymo kilo tik 2010 metais, kai nagrinėjamos bylos atsakovė Kauno miesto apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendime šalių paaiškinimais buvo nustatyta, jog D. K. su trimis nepilnametėmis dukromis gyvena J. M. B. priklausančiose ir pirmame namo aukšte esančiose patalpose: kambariuose 1-4 16,80 kv.m., 1-1 17,85 kv.m., 1-2 14,86 kv.m., taip pat naudojasi pirmo aukšto koridoriumi ir virtuve 1-3 12,77 kv.m. Tarp D. K. ir J. M. B. nebuvo sudaryta rašytinė naudojimosi patalpomis sutartis, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad D. K. yra J. M. B. anūkė, gyvena su bendraturtėmis visą savo gyvenimą, savo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje neturi, todėl teismas laikė, jog D. K. su vaikais buvo leista gyventi gyvenamosiose patalpose, esančiose pirmame namo aukšte. Teismas konstatavo, jog šių aplinkybių šalys neginčijo. Anksčiau minėtu teismo sprendimu D. K. su nepilnamečiais vaikais su visa manta buvo iškeldintos iš J. M. B. priklausančių patalpų: koridoriaus 1-5 4,93 kv.m., virtuvės 1-3 12,77 kv.m., kambarių 1-4 16,80 kv.m., 1-1 17,85 kv.m., 1-2 14,86 kv.m. Taip pat pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2905-475/2013 buvo patenkintas pareiškėjų J. K. ir E. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-0505-712/2012. Atkreiptinas dėmesys, kad prašyme atnaujinti procesą pareiškėjos nurodė, jog jos iki dabar gyvena J. M. B. priklausančiose patalpose. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog trečiasis asmuo D. K. su šeima iki šiol gyvena apeliantei priklausančiose pirmo aukšto patalpose, tarp proceso dalyvių prašomu priteisti skolą už komunalinius patarnavimus laikotarpiu nebuvo ir iki šiol nėra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės atlikti paskaičiavimai už namo šildymą objektyviais įrodymais nepagrįsti, nes nėra aišku, kuriomis patalpomis apeliantė faktiškai naudojosi ginčo laikotarpiu, tuo labiau tiek Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendime, tiek Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartyje yra nustatyti neginčytini faktai, jog trečiais asmuo D. K. su savo šeima gyvena J. M. B. priklausančiose pirmo aukšto patalpose.
Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdžio metu šalys teismui bylos aplinkybes aiškino skirtingai: ieškovė ir trečiais asmuo D. K. nurodė, kad atsakovė niekada nėra mokėjusi ieškovei jokių mokesčių už komunalinius patarnavimus, viską mokėdavusi tik ieškovė, o atsakovė teismo posėdžio metu aiškino, kad kasmet ieškovei duodavusi po 800 Lt, ieškovė sakydavusi, kad per daug duodavusi (1 t., b.l. 158), pastaraisiais metais davė 600 Lt. Liudytojų parodymai, apie tai, kad apeliantė neduodavo pinigų ieškovei namo išlaikymui, negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai. Liudytoja R. B. tik patvirtino faktą, kad mokesčius už komunalinius patarnavimus tretiesiems asmenims sumoka ieškovė, tačiau nepatvirtino fakto, jog apeliantė neduodavo visiškai pinigų už patarnavimus ieškovei. Liudytoja apklausta A. Ž. išsakė tik savo nuomonę jog apeliantė nemoka ieškovei mokesčių, tačiau šio fakto patvirtinti negalėjo. Teismui nėra galimybės patikrinti prieštaringų šalių paaiškinimų, kadangi jie neparemti jokiais rašytiniais įrodymais.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo taisyklės, ši praktika yra nuosekli ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog apeliantė visą ginčo laikotarpį neprisidėjo prie gyvenamojo namo, esančio S. Dariaus ir S. Girėno 64, Kaune išlaikymo, ieškovės teismui pateikti skolos už komunalinius patarnavimus už 10 metų paskaičiavimai objektyviais įrodymais nepagrįsti. Taip pat kolegija taip pat įvertina aplinkybę, kad apeliantė, kuriai nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo, naudojasi žymiai mažesne jo dalimi. Taigi, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, ieškovės ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantė už apeliacinio skundo pateikimą teismui sumokėjo 162,00 Lt dydžio žyminį mokestį (2 t., b.l. 62, 68), todėl ši suma priteistina iš ieškovės apeliantės naudai. Byloje nėra įrodymų apie apeliantės patirtas atstovavimo išlaidas, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Pirmosios instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 104,88 Lt, kurios taip pat priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės B. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 162,00 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt du liktus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės J. M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Priteisti valstybei iš ieškovės B. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 104,88 Lt (vieną šimtą keturis litus 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.