Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-421-716/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-01
Bylos Nr.
1-421-716/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43155-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
E. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-421-716/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43155-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Evelinai Verbickaitei,dalyvaujant prokurorams, Dariui Burbuliui, Linui Silevičiui,kaltinamajai E. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. Z. 2022 m. lapkričio 13 d., apie 1.10 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,28 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Byloje surinkti duomenys

E. Z. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad po darbo su kolegomis trise išgėrė 1 l talpos butelį brendžio. Visi nuėjo namo, o ji nusprendė greitai parvažiuoti namo. Ją sustabdė pareigūnai. Ji pūtė į alkotesterį, pareigūnai viską surašė ir tada ji pėsčiomis parėjo namo. Po darbo su kolegomis kartais išgeria norėdami atsipalaiduoti. Tą kartą progos nebuvo. Ji dažnai negeria, gal kartą per savaitę. Tą kartą gėrė už krūmų, kad nematytų direktorė ir kameros. Automobilis registruotas jos vardu, dabar jis stovi aikštelėje prie namų.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytojas J. Č. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 13 d., apie 1.10 val., patruliavimo metu Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), kartu su kolega pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė šį sustabdyti ir patikrinti vairuotoją. Sustabdžius automobilį prie vairuotojo nuėjo vyriausiasis patrulis, o jis tuo tarpu liko tarnybiniame automobilyje. Po kurio laiko į tarnybinį automobilį grįžo pareigūnas ir pasakė, kad už automobilio „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo sėdėjo ir automobilį vairavo E. Z.. Vyriausiasis patrulis taip pat pasakė, kad įtaria, kad E. Z. yra neblaivi, todėl nusprendė patikrinti jos blaivumą. 2022 m. lapkričio 13 d. apie 1.21 val. patikrinus E. Z. blaivumą buvo nustatytas 3,37 promilės girtumas, o 1.39 val. pakartotinai patikrinus blaivumą buvo nustatytas 3,28 promilės girtumas. E. Z. to, kad vartojo alkoholinius gėrimus neneigė, pasakė, kad grįžta iš vakarėlio su bendradarbiais, kur išgėrė butelį stipriųjų gėrimų. Kadangi automobilis priklausė E. Z. jos automobilis buvo priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę, Minsko pl. 21, Vilniuje. Įvykį filmavo „BODY 1713“ ir „BODY 1714“ (b. l. 35).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. lapkričio 13 d., apie 1.10 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukėlė įtarimų. Sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, kad automobilį vairavo E. Z.. Nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, dėl to ji sukėlė įtarimą, kad vairuotoja galėjo būti neblaivi. Palaukus 5-10 minučių ir patikrinus su alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKJ-0135, apie 1.21 val. E. Z. nustatytas 3,37 promilių girtumas, antru pūtimu, apie 1.39 val. buvo nustatytas 3,28 promilių girtumas. E. Z. paaiškino, kad prieš 10 minučių, po darbo išgėrė su kolektyvu butelį stipriųjų gėrimų ir po kurio laiko sėdo už vairo, tikėdamasi nuvažiuoti iki namų. Automobilis „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 10).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad:

- iš E. Z. burnos jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli (b. l. 14);

- alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0135 pirmu pūtimu 2022 m. lapkričio 13 d. 1.21 val. E. Z. buvo nustatytas 3,37 promilių girtumas, o antru pūtimu 1.39 val. nustatytas 3,28 promilių girtumas (b. l. 12-13);

- prietaiso „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0135 patikros sertifikatas Nr. 1713737 galiojo iki 2023 m. sausio 11 d. (b. l. 11).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti išoriniai automobilio apgadinimo požymiai: smulkūs kėbulo defektai (b. l. 15-18).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo nuvežtas į aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 19).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė-valdytoja yra E. Z. (b. l. 20).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,VW Bora“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 1 540 eurų (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad E. Z. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį – būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pagrindu transporto priemonės vairavimu pripažįstami transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. pačios E. Z. prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo ir automobilio vairavimo, liudytojo J. Č. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir VĮ „Regitra“ pažyma, patvirtina, kad E. Z. vairavo automobilį ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vartojusi alkoholį, kai jai netrukus po įvykio buvo nustatytas ne mažesnis nei 3,28 promilių neblaivumas.

Įvertinus kaltininkės veiksmų kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog E. Z. nors ir trumpą atstumą vairuodama transporto priemonę, kai jos neblaivumas atitiko sunkaus apsvaigimo laipsnį padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas

E. Z. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, ką patvirtina jos nuoseklūs parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme, apgailestavimas dėl neteisėtų veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltininkės baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.

Teismui buvo pateiktas A. R. prašymas dėl E. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir šios perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismas nustatė ir pripažino, kad E. Z. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

E. Z. praeityje teista nebuvo (b. l. 56), per paskutinių trijų metų laikotarpį administracine tvarka nebausta (b. l. 57). E. Z. yra (duomenys neskelbtini), dirbanti ir gaunanti pastovias pajamas, neigiamų jos apibudinimų ar charakteristikų negauta. Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padariusi, jos netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad E. Z. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu yra visos sąlygos, kurios sudaro pagrindą nusikaltimą padariusią E. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklausta kaip laiduotoja A. R. parodė, kad žino apie įvykį, kad vairavo išgėrusi. Tai sužinojo iš E. Z. pasakojimo maždaug prieš mėnesį. Ji pasisiūlė būti laiduotoja, nes matė, kad E. Z. gailisi. Tiki, kad gali padaryti jai gerą įtaką. E. pasakė, kad turi laiduotoją. Po to ji jos klausė, ar ji galėtų padėti. Teigiamą įtaką ji gali padaryti bendraudama, nes gyvenu su E. Z. broliu, daug bendrauja. Dabar bendravimas pasikeis, nes E. Z. liko be vairuotojo pažymėjimo. Jeigu teismas tenkins laidavimo prašymą, pasikeis jos moralinis suvokimas, ji bus atsakinga už E. Z.. Prašo užstato neskirti, nes tai apsunkintų jos padėtį. Ji dirbanti, nėra teista ar bausta. Vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų.

Įvertinus A. R. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininkei artimas asmuo, kuri partnerystės santykiais gyvena su kaltininkės broliu. Dėl to jos abi nuolat bendrauja, A. R. padėjo ir padeda E. Z. įveikti atsiradusias kliūtis dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo. A. R. nėra teista (b. l. 93), per paskutinius penkerius metus nėra bausta administracine tvarka (b. l. 97), nors pati nuo (duomenys neskelbtini) vairuoja automobilį ir tai daro nepažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Teismas nustatė, kad E. Z. ir A. R. santykiai yra nuolatiniai, nuoširdūs ir pakankamai tam, kad laiduotoja galėtų daryti teigiamą įtaką kaltininkei.

Teismo vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja A. R. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi yra nepriekaištingos reputacijos, nuolat bendrauja su E. Z., kritiškas įvertino kaltininko elgesiui neblaiviai vairuojant automobilį, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kaltininkės asmenybę, gautus prašymus, teismas mato pagrindą atleisti E. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos atsakomybei.

Įvertinus kaltininkės asmenybę, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkei, laiduotojos turtinę padėtį, teismas mato pagrindą skirti ne trumpiausios trukmės laidavimo terminą be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Tinkamam baudžiamosios atsakomybės tikslų realizavimui teismas taip pat mato pagrindą kaltininkę atleidus nuo atsakomybės jai skirti baudžiamojo poveikio priemones, kaip tai numatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje (pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės).

Teismas pripažįsta, kad E. Z. turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi ji nusikalto neleistinai naudodamasi minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai be pagrindo piktnaudžiaudama, sukeldama pavojų sau ir aplinkai. Tinkamam tokio neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkei reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės, kurios sulaikytų asmenį nuo tokio ar panašaus elgesio pažeidžiant teisės reikalavimus ir draudimus.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (aktuali redakcija nuo 2022 m. lapkričio 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad E. Z. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ankščiau teista nebuvo, praeityje jai nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamų veikų padarymo, administracine tvarka nebausta, piktnaudžiavo specialia teise vairuoti kelių transporto priemones būdama sunkaus neblaivumo laipsnio, tačiau trumpą laiką ir trumpą atstumą, sukeldama grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių saugumui, jai skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatyme numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 17 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Teismų praktikoje suformuota, kad transporto priemonę vairuojant neblaiviems asmenims įprastai taikoma baudžiamajame įstatyme numatyta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu pripažįstamas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajai E. Z. nustatyta, kad ji įvykio metu būdama neblaivi vairavo automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal byloje esančią VĮ „Regitra“ pažymą nuosavybės teise priklauso pačiai kaltininkei (b. l. 20). Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

VI. Kiti klausimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras Linas Silevičius 2022 m. lapkričio 17 d. nutarimu iki 2023 m. gegužės 17 d. siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) ,,VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-24). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

E. Z. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 49-51). Šios priemonės kaip tinkamai įgyvendinančios savo paskirtį paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintinos kaip nebereikalingos.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: E. Z. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) tikslinga perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendė:

E. Z. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį bei perduoti ją A. R. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu E. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš E. Z. konfiskuoti automobilį ,,VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui ,,VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) – palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko jas panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus – E. Z. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. Z., kad:

- jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. R., kad ji būdama laiduotoja turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjas Mindaugas Striaukas