- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- 2YT-10397-475/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04261-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- Ž. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui po D. O. M., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priimti.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama D. O. M.. Mama testamento surašiusi nebuvo, be to, pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Kadangi mama nekilnojamojo turto registruoto jos vardu neturėjo, pareiškėjas į notarų biurą dėl palikimo nesikreipė. Praėjus trims mėnesiams po mamos mirties paaiškėjo, kad mama turėjo sąskaitą AB Swedbank ir joje šiuo metu yra apie 600 Eur. Pareiškėjas šią aplinkybę sužinojo jau praėjus trijų mėnesių terminui palikimui priimti.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašo pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama, kuri testamento surašiusi nebuvo. Pareiškėjas yra vienintelis įstatyminis įpėdinis. Jam buvo žinoma, kad jo mama nekilnojamojo turto neturi. Po kažkurio laiko pareiškėjas tarp mamos daiktų rado jos banko kortelę. Nuėjęs į banką, sužinojo, kad joje yra kažkiek pinigų. Notarų biure pareiškėjui buvo išaiškinta, kad terminą palikimui priimti jis praleido, todėl turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į teismą norėdamas įgyvendinti savo teises į palikimą, likusį po mamos mirties. Terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido nežymiai, tik 1,5 mėn. Dėl nurodytų priežasčių neprotinga būtų pareiškėjui neatnaujinti termino.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų negalima būtų konstatuoti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti nuo jo atsiradimo dienos praleido dėl svarbių priežasčių, dėl ko šis terminas teismo galėtų būti pratęstas. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimu prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Nagrinėjant civilinę bylą nustatyta, kad pareiškėjas yra D. O. M., mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus. D. O. M. mirė būdama ištuokoje, daugiau vaikų neturėjo. D. O. M. testamento surašiusi nebuvo, jos palikimo niekas nepriėmė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).
Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Dėl pirmosios sąlygos, t. y. ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Pareiškėjo atstovė advokatė paaiškino, kad palikėja turto neturėjo, todėl pareiškėjas nematė pagrindo kreiptis dėl palikimo priėmimo, o aplinkybė, kad pareiškėjas gali įgyvendinti paveldėjimo teisę į pinigines lėšas, buvusias banke, išaiškėjo vėliau. Byloje nustatyta, kad palikėja savo mirties dieną nekilnojamojo turto neturėjo, todėl pareiškėjo atstovės paaiškinimai, dėl ko pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės į palikimą, atitinka faktinę situaciją.
Dėl antrosios sąlygos, t. y. konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Vertinant pareiškėjo elgesį bei pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-706/2016). Vertindamas palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti (t. y. nesikreipė į notarą) dėl objektyvių aplinkybių, t. y., kaip pats nurodė, dėl informacijos ir žinių stokos. Teismas neįžvelgia, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti aptariamą teisę, būtų elgęsis nepakankamai atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad terminas praleistas nežymiai, tai yra į teismą pareiškėjas kreipėsi 2018 m. kovo 16 d.
Pasisakant dėl trečiosios sąlygos, t. y. teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių / nepriėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, nurodytina, kad nėra kitų suinteresuotų asmenų, kurie yra pirmos eilės įpėdiniai, per įstatyme nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, mano, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo tenkintinas, atnaujinamas pareiškėjui Ž. M. praleistas terminas palikimui priimti po jo motinos D. O. M. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turėtų per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsniu, 443 straipsniu, 578 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą D. O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turėtų per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę D. O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.