Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovė uždarosios akcinės bendrovės “Finginas” atstovui Viačeslavui Ivanovui,

atsakovo individualios įmonės “R. K. paslaugų įmonės” atstovams R. K., advokato padėjėjui Kęstučiui Žiemiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finginas“ ieškinį atsakovui individualiai įmonei „R. K. paslaugų įmonė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1500,00 Eur, sumokėtų už nekokybiškai atliktą remontą, 30,00 Eur nepriklausomo turto vertintojo išlaidų, 80,00 Eur už ikiteismines teisines paslaugas, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas – atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šiai bylai turi reikšmės šios įstatymo normos reikalavimas – darbo rezultato perdavimas ir priėmimas. CK 6.663 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. <...>. CK 6.663 straipsnio 1 dalies norma sistemiškai aiškintina su CK 6.662 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimą nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Taigi nustatant įrodinėjimo pareigą būtina remtis šiomis įstatymo normomis. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Dėl to tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Molėtiškiai“ v. R. E. L. v. C., bylos Nr.3K-3-302/2011). Ieškovas gi išvardino akivaizdžius darbo trūkumus, remdamasis eksperto išvada, kurie jeigu ir buvo darbų priėmimo metu, dėl jų pretenzijos nebuvo pareikštos. Tik iš sąskaitos skirtos apmokėjimui už transporto priemonės apžiūros aktą, galima spręsti kokiam tikslui transporto priemonės apžiūros aktas buvo sustatytas – atstatomojo remonto kaštams nustatyti, tačiau jokie atstatomieji kaštai akte nėra nustatyti. Vadinasi, transporto priemonės apžiūros aktas neatitinka savo paskirties. Kadangi transporto priemonės apžiūros aktas surašytas 2017-05-22, neaišku dėl kokių ir kada ir kieno atliktų darbų jis buvo surašytas.

Atsakovo individualios įmonės “R. K. paslaugų įmonė” atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Žiemys teismo posėdžio metu paaiškino, kad užsakymo lape nurodyta, kad automobilis iš kliento buvo paimtas birželio 6 d. ir atiduotas rugsėjo 5 d. Po šios datos jokių pretenzijų pateikta nebuvo. Transporto priemonės apžiūros akte nurodyta, kad jis skirtas atstatomo remonto kaštams nustatyti, bet šiame akte apie jokias remonto atstatymo kainas nėra kalbama. Žalos dydį neapsprendžia vien tik sumokėti pinigai atsakovui, apie tai ieškinyje nėra kalbama. Pats apžiūros aktas neatitinka savo paskirties, nes apie jokius kaštus ten nėra kalbama. Faktas, kad ieškovas atsiėmęs automobilį pretenzijų nereiškė, o kreipėsi į atsakovą tik kitų metų balandžio ar gegužės mėnesiais patvirtina faktą, kad atsakovo atlikti darbai buvo kokybiški. Kai būna trūkumai, rašomas darbų priėmimo perdavimo aktas, kuriame aptariami trūkumai, tokio akto surašyta nebuvo. Tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Ieškovo ieškinyje nurodytos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004­03-31 įsakymu Nr. 4-97 patvirtintos Automobilių remonto paslaugų teikimo tvarkos nuostatos taikomos vartojimo rangos teisiniams santykiams, o tarp šalių susiklostę rangos teisiniai santykiai, nes abi šalys yra juridiniai asmenys.

Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai. L. R. G. parodė, kad dirba UAB “Finginas” transporto padalinio vadovu. “R. K. paslaugų įmonė” nekokybiškai atliko darbus. BMW šešto modelio automobilis buvo senas, bet nesudaužytas. Buvo užsakyta sutvarkyti skardas (sureguliuoti tarpus, sudėti sparnus), paruošti automobilį dažymui ir perdažyti. Automobilį nuvarė atsakovui tvarkyti, jį tvarkė visą vasarą, atsiėmė automobilį rudenį. Nuvarius automobilį poliruoti į UAB “Švaros misiją”, jo nepriėmė poliravimui, nes automobilio stogas, šonai, kapotas buvo su pūslelėmis. Atsiimant automobilį minėtų pūslelių nepastebėjo. Kaip UAB „Švaros misija“ atsisakė poliruoti automobilį, K.surado kitą asmenį, kuris nupoliravo automobilį, tačiau ne taip kaip reikia. I. K. prieš naujus metus parodė kas negerai su automobiliu. K. pažadėjo ištaisyti broką, tačiau automobilis tvarkymui buvo perduotas tik po naujų metų. Buvo perdažytas stogas, tačiau buvo nekokybiškai perdažytas, todėl dar kartą dažė, tačiau irgi nekokybiškai. Be to parodė ir kitas nekokybiškai nudažytas automobilio vietas. Kai pirmą kartą buvo nuvarytas automobilis tvarkymui, sąskaitą apmokėjo. Už pakartotinį dažymą sąskaitos neapmokėjo. UAB “Finginas” ir “R. K. paslaugų įmonė” ir anksčiau turėjo komercinių (darbinių) santykių. Tarpusavio santykiai buvo grįsti pasitikėjimu, nes kiek anksčiau buvo atliekami darbai Kurmiolevičiaus įmonėje visad buvo atliekami kokybiškai. Tiek pirmąjį, tiek antrąjį kartą pasiimant automobilį iš K. įmonės jis būdavo nešvarus, apdulkėjęs, perdavimų metu K. nedalyvavo, automobilį grąžindavo dažytojai. Visas pretenzijas K. dėl darbų kokybės reiškė žodžiu.

Liudytojas V. M. parodė, kad dirba UAB „Finginas“ vairuotoju. R. G. paprašė pavairuoti automobilį BMW šeštos klasės, iš Fingino teritorijos nuvaryti į Puskelnius, nes buvo kažkokios dažymo problemos. Puskelniuose paliko nuosavo namo kieme, kuriame yra garažai, automobilį priėmė vyriškis. Daugiau jis apie automobilio remontą paaiškinti neturi ką.

Liudytojas A. V. parodė, kad nei su UAB „Finginas“ nei su “R. K. paslaugų įmonė”, nei su jų vadovais jokie santykiai nesieja. Minėtose įmonėse lankosi dažniausiai automobilių apžiūros tikslu. Bylos baigtini nesuinteresuotas. Turi galiojančią licenziją: kilnojamojo turto vertinimas, kuri galiojo ir atliekant automobilio BMW šeštos klasės 1981 metų apžiūrą. Atliko šio automobilio apžiūrą užsakovo prašymu, nes užsakovas buvo nepatenkintas atliktu remontu. Jo tiesioginis darbas yra nustatyti žalą, šiuo atveju to padaryti negalėjo, nes automobilis prieš remontą nebuvo apžiūrėtas. Apžiūrint automobilį dalyvavo tik ‚Fingino“ atstovas, R. G.. Akte nurodytas laikas atitinka tikslų laiką kada buvo atlikta apžiūra. Buvo nustatytas neatitikimas gamintojo normoms, t. y. per dideli tarpai tarp priekinio sparno ir durų, dažų dangos netolygumas, tai nurodyta akte. Kadangi automobilio spalva juoda atskirose detalėse matėsi balti taškai, defektai. Defektai buvo jei gerai pamena trijose vietose, variklio gaubtas, sparnas ir bagažine ar stogas, gerai nepamena, bet akte nurodyta, kaip akte nurodyta taip ir buvo. Dažų danga turi būti tolygi, neturi būti jokių priemaišų, tuo labiau spalvų skyrimosi. Tokių dažymo darbų trūkumų neįmanoma laikinai paslėpti poliravimu. Norint, kad automobilis atitiktų transporto priemonėms keliamus reikalavimus būtina tvarkyti iš naujo, nes nei tarpų dydis pasikeis pats, nei spalva. Paslėptų defektų nepastebėjo, nes tam reikalinga detalesnė apžiūra, o aptariami defektai matomi be papildomo pasirengimo, matosi akivaizdžiai, juos gali pamatyti ir nespecialistas. Transporto priemonės savininkas buvo nepatenkintas atliktų paslaugų kokybe, todėl buvo kreiptasi, kad užfiksuoti trūkumus. Aktas buvo surašytas konstatuoti remonto defektus: konkretaus automobilio neatitiktį kelių transporto priemonėms keliamiems reikalavimams. Kiek kartų dažytas automobilio stogas akto surašymo dienai (2017-05-22) atsakyti negali, nes tai ne jo kompetencija. Prieš kiek laiko automobilis buvo perdažytas atsakyti negali, nes tai jam neaktualu, nes akte fiksuoja tik tai ką mato tuo metu ir ne daugiau. Minėtus trūkumus pamatyti gali bet kuris vairuotojas tam specialių žinių nereikia. Akte nurodyta, kad kėbulas tvarkingas, išskyrus priekinių durų tarpus, netolygūs durų tarpai durų ir sparno kairės ir dešinės, kas liudija nekokybišką remontą, dažų dangoje matomos baltos priemaišos, kairės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės sparnas, bagažinės dangtis, aplink variklio gaubtą, matomos nekokybiško remonto žymės. Aplink variklio gaubtą buvo matomos „nenušveisto špakliaus“ žymės. Gamintojas pagaminęs automobilį išleidžia aprašymą ir nusistovėję taisyklės byloja, kad tarpai tam pačiam automobilį turi būti vienodi, nepriklausomai ar jis pagamintas 2017 m. ar prieš 30 – 40 metų.

Liudytojas J. J. paliudijo, kad R. K. įmonėje dirba autošaltkalviu. Automobilio BMW šeštos klasės 1981 metų juodos spalvos reikėjo kai ką sureguliuoti, kai ką pavirinti. Buvo prapuvusių skylių, jas reikėjo užvirinti, reikėjo priekyje suvesti tarpus, sureguliuoti priekinių durų tarpus. Jis reguliavo durų tarpus. Darbus atliko kiek įmanoma buvo kokybiškai. Prapuvusias skyles po kapotu, prie variklio ir prie galinio stiklo užvirino. Pretenzijų dėl nekokybiškai atliktų darbų niekas jam nereiškė. Dalyvavo tik atliekant remonto darbus 2016 m. vasarą.

Liudytojas M. K. paliudijo, kad dirba R. K. įmonėje automobilių dažymui paruošėju. Įmonės direktorius pavedė užduotį paruošti visą automobilį BMW juodos spalvos dažymui. Automobilio korpusas buvo nelygus, todėl buvo „sušpakliuotas, užgruntuotas ir nušveistas“, tada atiduotas dažymui. Vidinės dalys nebuvo ruošiamos, tik išpūstos „smala“. Automobilio stogas buvo suaižėjęs, tačiau jam nieko nedarė, nes taip norėjo užsakovas tik nudažyti. Automobilio savininkas vėliau pareiškė, kad negerai padarytas automobilio stogas, nors jam nieko prašė nedaryti tik nudažyti. Automobilis buvo nudažytas visas, stogas taip pat. Direktorius davė nurodymą paruošti stogą dažymui ir stogas buvo perdažytas. Savininkas po remonto buvo pasiėmęs automobilį, paskui grąžino dėl stogo. Pasiėmė automobilį kažkur rugpjūčio – rugsėjo mėnesį, o grąžino už kokio mėnesio.

Liudytojasd N. S. paliudijo, kad direktorius nurodė „surinkti“ automobilį BMW juodos spalvos (po dažymo į automobilį sudėti išimtas detales). Atliktą darbą priėmė direktorius, pretenzijų jokių neturėjo. Kas atliko automobilio paruošimo bei dažymo darbus nežino, nes dirba kitoje patalpoje, įmonėje yra 3 garažai. Prieš dažymą automobilį išardė, t.y. nuėmė detales, nes buvo ruošiamas dažymui. Tarp automobilio išardymo ir surinkimo praėjo keli mėnesiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas užsakė atsakovui suremontuoti automobilį BMW kėbulo Nr. WBAEA4106B5575425 (toliau automobilį), tai yra užsakė kėbulo geometrijos atstatymo darbus, sumuštos dalies išardymą- surinkimą, sumuštos dalies (dalių) paruošimą dažymui bei dažymą, tokie darbai išvardinti užsakymo lape, jų kaina, 1500 EUR ir iki bylos nagrinėjimo pabaigos nei viena šalis nepateikė įrodymų jog šis užsakymas buvo papildytas, tai yra jog buvo numatyti ir atlikti papildomi darbai. Užsakymo lape yra datos jog remontas pradėtas 2016 m. birželio 6 d. ir baigtas remontas 2016 m. rugsėjo 5 d. Tą pačią dieną buvo išrašyta R. K. paslaugų įmonės (toliau įmonės) PVM sąskaita Faktūra 1500 EUR sumai už automobilio kėbulo remonto ir dažymo atliktus darbus, kurią taip pat tą pačią dieną apmokėjo UAB „Finginas“ TP vadovas R. G. (priedas Nr. 3). Pretenzija ieškovo atsakovui dėl darbų kokybės buvo pareikšta tik 2017 m. birželio 9 d. Atliktų darbų broką ieškovas įrodinėja A. V. individualios įmonės transporto priemonės apžiūros –vertinimo aktu (ataskaita), kuria buvo apžiūrėtas automobilis dėl kurio remonto vyksta teisminis ginčas, tai yra automobilis BMW 1987 m. gamybos, akte nurodyta jog automobilis tvarkingas, išskyrus durų tarpus, netolygūs dešinės ir kairės pusės durų tarpai, kas liudija nekokybišką remontą, dažų dangoje matomos baltos priemaišos (kairės ir dešinės pusių sparnai, bagažinės dangtis), aplink variklio gaubtą matosi nekokybiško remonto žymės. Taip pat pastebėta jog nekokybiškai išlyginta išoriniai dalių paviršiai ir, kad tai matosi vizualiai. Nurodyta jog vertinimo tikslas yra atstatomojo remonto kaštams nustatyti (4 priedas), tačiau tokių kaštų suma neįrašyta. Pažymoje teiktoje ieškovui (jis ją pateikė ir į bylą) UAB „Švaros misija“ direktoriaus D. R. pasirašytoje 2017 m. rugsėjo 11 d. Nr. 1997 nurodyta, kad į UAB „Švaros misija“ (toliau bendrovė) 2016 m. liepos 19 d. buvo atvarytas UAB „Finginas“ automobilis valymo, antikorozinio padengimo, poliravimo darbams atlikti. Bendrovė poliravimo paslaugų suteikti nesutiko, kadangi ant automobilio kėbulo buvo matyti ryškūs dažų pažeidimai („pūslelės“). Automobilio būklę įvertinti buvo pakviestas automobilio paruošimo darbus vykdęs R. K. ir defektai jam buvo parodyti. Po šios pažymos pateikimo į bylą atsakovas prašė kviesti ir liudytoju apklausti M. J., kaip asmenį poliravusį automobilį, nurodė jo adresą Taikos g. 7, Puskelniai, Marijampolės sav. ir teismas šį prašymą tenkino, kvietė liudytoją kelis kartus į teismo posėdžius, tačiau posėdis neįvyko dėl teisėjos ligos, vėliau teismo šaukimai buvo grąžinti jam neįteikti ir atsakovas sutiko jog bylos nagrinėjimas būtų baigtas be šio liudytojo apklausos. Byla nagrinėjama rungimosi principu ir šalys turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia ((duomenys neskelbtini) str.). Teismas pasisako, kad ginčo sprendimui svarbu ne tai kokia seka ir kas kokius darbus atliko, o rangos sutartimi sulygtų darbų atlikimo rezultatas. Nei duodami paaiškinimus šalių atstovai ar liudytojai, nei rašytiniuose įrodymuose nėra duomenų jog atsakovas turėjo poliruoti ginčo automobilį ir ši aplinkybė kas poliravo ar ne automobilį nėra svarbi ginčo sprendimui. Be to UAB „Švaros misija“ pateiktoje pažymoje nenurodyta kad poliravimui buvo atvarytas būtent tas automobilis kurį remontavo atsakovas. Atsakovo atstovas R. K. dėl šios aplinkybės paaiškino jog patarė ieškovui UAB „Švaros misija“ automobilio nepoliruoti, nes jie naudoja netinkamas priemones ir pasiūlė poliruoti kitur.

Teismas nesutinka su ieškovo atstovo pozicija išdėstyta baigiamojoje kalboje, kad automobilis po jo remonto ieškovui pirmą kartą perduotas bei sąskaita išrašyta 2017 m. rugsėjo mėn. 5 d. bei, kad šias aplinkybes pagrindžia užsakymo lapas bei PVM sąskaita ir kasos pajamų orderio kvitas, kadangi visi šie dokumentai išrašyti ne 2017 m. rugsėjo 5 d., o 2016 m. rugsėjo 5d.

Teismas sutinka su ieškovo teigimu jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, tiek užsakovas, tiek rangovas juridiniai asmenys ir jų santykiai nevertinami kaip vartojimo rangos teisiniai santykiai. Atsakovas yra verslininkas ir savo srities profesionalas, taigi sudarydamas žodinę rangos sutartį jis prisiėmė riziką dėl to. Rašytinė rangos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau esantis užsakymo lapas vienareikšmiškai patvirtina jog tarp šalių buvo sudaryta būtent rangos (remonto) sutartis. Užsakymo lape nėra nustatyta remonto garantinis terminas ar reikalavimai kokybei, pasisakyta jog atsakovas neatsako dėl jo įmonėje neatliekamų darbų.

Šalys nei viena neneigė aplinkybės jog ieškovas užsakė atsakovui atlikti darbus numatytus užsakymo lape ir nors posėdžių metu buvo kalbama apie papildomus darbus, tačiau jie nefiksuoti nei užsakymo lape (grafa papildomi darbai neužpildyta) nei niekur kitur ir taip pat PVM sąskaita faktūra bei kasos pajamų orderio kvitas išrašytas tai pačiai sumai, kuri nurodyta užsakymo lape, o būtent 1500 EUR. Teismas pasisako, kad jeigu ieškovas būtų užsakęs atlikti daugiau darbų, kurie nenumatyti buvo užsakymo lape be jokios abejonės atsakovas būtų prašęs už juo papildomai apmokėti ir dėl jų išrašęs PVM sąskaitą faktūrą, to nebuvo padaryta ir teismas daro išvadą jog ieškovas užsakė, o atsakovas atliko tik tuos darbus kurie nurodyti užsakymo lape. Ieškovas visą laiką tvirtino jog automobilis buvo senas, tačiau nedaužtas, šią aplinkybę paneigia byloje esantis užsakymo lapas pasirašytas tiek ieškovo atstovo, tiek atsakovo, ginčo jog užsakymo lapas išrašytas neteisingai nekilo, ieškovas neįrodinėjo jog 1 ir 2 užsakymo lapo punktai surašyti neteisingai ir teismas vadovaujasi šiuo rašytiniu įrodymu ir vertina jog jame nurodytos teisingos faktinės aplinkybės, o būtent tai jog ieškovas užsakė atsakovui automobilio sumuštos dalies išardymą- sutvėrimą 200 EUR kaina, sumuštų dalių paruošimą dažymui 700 EUR kaina, kėbulo geometrijos atstatymo darbus 150 EUR kaina, dažymas 220 EUR kaina, dažai, lakas 2,5 kg 230 EUR kaina (viso darbų ir medžiagų kaina 1500 eurų). Automobilio perdavimo aktas po remonto nesurašytas kaip nesurašytas ir atliktų darbų priėmimo aktas. Taigi bylos duomenys patvirtina jog tarp šalių susiklostė sutartiniai rangos santykiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.664 str. nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatus užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (1 d.).

Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji gali būti sudaryta tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais, svarbu, kad būtų aiškiai išreikšta šalių valia sudaryti sandorį (CK 1.64 str. 1 d.). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta automobilio remonto rangos sutartis, faktiškai nekilo ginčo ir dėl darbų apimties, o kilo ginčas dėl atliktų remonto darbų kokybės.

Rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji apskaičiuojama vadovaujantis CK 6.198 str. nustatytas taisykles (CK 6.653 str. 1 d.). Šioje byloje ginčo dėl darbų kainos nekilo. Ginčas kilo dėl atliktų darbų kokybės. CK reglamentuota atliktų darbų apmokėjimo tvarka ir šio kodekso 6.655 str. 1 d. nustatyta, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui atliktų darbų kainą po to , kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku. Užsakovas dar iki darbų priėmimo, pastebėjęs nukrypimus, bloginančius darbų rezultato kokybę, apie tai privalo informuoti rangovą. Užsakovas priimdamas atliktą darbą, pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu, remtis tik tuo atveju , jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 str. 2 d.). Užsakovas priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai, CK 6.652 str. 3 d.). To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja užsakovo elgesį nustačius paslėptus trūkumus, o būtent tokiu atveju užsakovas apie juos pranešti ir pretenziją rangovui turi pareikšti per protingą terminą. Darbų kokybei keliamus reikalavimus reglamentuoja CK 663 str. ir šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė turi atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos neaptartos, tai atliekami darbai turi atitikti įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Esant privalomiems darbų kokybės reikalavimams rangovas jeigu jis yra verslininkas privalo tų reikalavimų laikytis (CK 6.663 str. 2 d.). Užsakovo teisė kontroliuoti rangovo atliekamus darbus numatyta CK 6.658 straipsnyje.

Nekokybišką rangos darbų atlikimą ieškovas įrodinėja A. V. paruoštu transporto priemonės apžiūros aktu Nr. 170508, 2017 m. gegužės 22 d. (toliau aktu), kuris ruoštas ieškovo užsakymu automobilio atstatomojo remonto kaštams nustatyti, tačiau tokie kaštai nenustatyti, o akte fiksuota jog „ automobilis yra tvarkingas, išskyrus priekinių durų tarpus (netolygūs durų tarpai kairės ir dešinės pusės, kas liudija nekokybišką remontą, dažų dangoje matomos baltos priemaišos, kairės ir dešinės pusės sparnai, bagažinės dangtis, aplink variklio gaubtą matosi nekokybiško remonto žymės“.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. V. patvirtino, kad buvo per dideli tarpai tarp priekinių durų ir sparno, dažų defektai matėsi trijose vietose variklio sparnas, gaubtas ir bagažinė ar stogas, taip pat nurodė jog defektai matomi be papildomo pasirengimo, matomi akivaizdžiai, jie matomi ir nespecialistui. CK 6.662 str. 5 d. reglamentuota kiekvienos šalies teisė reikalauti skirti ekspertizę jeigu tarp užsakovo ir rangovo kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės. Teismo vertinimu tarp bylos šalių ir kilo ginčas dėl atliktų darbų pagal rangos sutartį (užsakymo lapą) kokybės, tačiau nei viena ginčo šalis ekspertizės skirti neprašė ir teismas jos skyrimo klausimo nesprendė, kadangi byla nepriskiriama prie bylų kuriose yra viešas interesas ir nagrinėjama rungimosi principu, taigi įrodyti ieškinį privalo ieškovas, atsiliepimą – atsakovas ((duomenys neskelbtini) str.).

Teismas A. V. aktą vertina kaip vieną iš rašytinių įrodymų, o ne ekspertizės aktą, kadangi A. V. pagal savo kvalifikaciją gali vertinti automobilius po autoįvykio ar prieš autoįvykį, nustatyti žalą, paskaičiuoti nuostolius, nustatyti automobilio vertę, tačiau nėra duomenų jog jis gali (turi licenciją, kvalifikaciją) nustatyti ar automobilis suremontuotas kokybiškai bei nustatyti atliktų darbų pagal rangos sutartį trūkumus bei juos įvertinti. Akte A. V. visiškai nemotyvuoja kokiais metodais vadovaudamasis jis nustatė jog defektai yra dėl nekokybiško remonto. Kaip jau minėta rangos sutartimi jos šalys neaptarė kokybės reikalavimų, taigi laikoma jog ieškovas su atsakovu susitarė dėl įprastinių tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų kokybės atžvilgiu, tai yra taikomas CK 6.663 str.. Bylos duomenys patvirtina jog buvo remontuojamas, senas 1987 m. gamybos, daužtas automobilis, taigi ieškovas negalėjo tikėtis ir reikalauti kokybės kaip naujo automobilio. Aplinkybę jog automobilis buvo daužtas patvirtina tai, kad buvo užsakyta atlikti kėbulo geometrijos atstatymo darbus, nes jeigu automobilis nebuvo daužtas jo geometrijos atstatyti nereikia. Kaip jau minėta rangos sutarties dalykas yra ne darbų procesas, eiliškumas o darbo rezultatas ir bylos duomenys patvirtina jog atsakovas įvykdė užsakymą tai yra atliko užsakymo lape išvardintus darbus ir dėl jų kokybės automobilio atsiėmimo metu ieškovas atsakovui pretenzijų neturėjo, nes jeigu jų buvo turėjo būti rašomas darbų priėmimo aktas, išvardinant jame nustatytus trūkumus, toks aktas nebuvo surašytas, teismas konstatuoja jog pretenzijas ieškovas atsakovui pradėjo reikšti tikrai ne per protingą terminą, ieškovas neįrodė jog automobilio po remonto nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, tai yra neįrodė, kad trūkumai yra esminiai ar paslėpti. Ieškovas, tai yra užsakovas nekontroliavo atsakovo atliekamų darbų ir dėl darbų kokybės ar parinktų dažų nekėlė jokių reikalavimų atsakovui, tai reiškia jog ir nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu.

CK 6.665 str. reglamentuota rangovo atsakomybė dėl netinkamos kokybės darbų atlikimo ir šio straipsnio 1 dalyje pasisakyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų , dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu gali reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą, atlyginti darbų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta sutartyje. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisė nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Teismas vertina jog ieškovas ieškiniu ir prašo atlyginti nuostolius vadovaudamasis CK 6.665 str. 3 dalimi, kadangi ieškinyje nurodo būtent šią nuostatą (ieškinio 3 lapas, 1 pastraipa).

Pagal byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad rangovas bendradarbiavo su ieškovu, atsiradus ieškovo nepasitenkinimui dėl darbų kokybės 2017 m. pavasarį, atsakovas pergruntavo ir perdažė stogą neatlygintinai. Ieškovas dėl darbų kokybės vėl nereiškė jokių reikalavimų dėl darbų kokybės, automobilio atsiėmimo metu ir tik 2017 m. birželio 9 d. pareiškė pretenziją raštu, taigi nuo darbų atlikimo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki pretenzijos pareiškimo 2017 m. birželio 9 d. praėjo beveik metai laiko ir šio termino teismas nelaiko protingu pretenzijoms dėl darbų kokybės pareikšti. Teismas taip pat konstatuoja jog rangovas, tai yra atsakovas, atliko rangos sutartimi sulygtus automobilio remonto darbus ir atlikti darbai atitinka įprastinius kokybei keliamus reikalavimus, kadangi nėra įrodyta jog ieškovas protingą terminą po remonto negalėjo naudoti pagal normalią paskirtį suremontuoto automobilio. Net jeigu ir laikyti nustatyta jog trijose automobilio vietose matosi baltų dažų priemaišos ir nelygūs tarpai tarp sparno ir durelių, nėra pakankami išvadai daryti jog atlikti darbai turi esminių ar paslėptų trūkumų, o jeigu buvo akivaizdžių trūkumų ieškovo pareiga buvo tai fiksuoti darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, to nebuvo padaryta ir vadovaujantis CK 6.662 str. 3 dalimi užsakovui priėmus rangovo atliktus darbus neaptariant atliktų darbų trūkumų jų priėmimo akte ar kitame dokumente, ieškovas (užsakovas) neteko teisės remtis darbų trūkumų faktu, kadangi trūkumai jeigu juos ir laikyti trūkumais, neabejotinai buvo akivaizdūs, jie nebuvo aptarti darbų priėmimo metu ir nebuvo sutartimi sulygta ieškovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo reikšti vėliau ( CK 6.663 str. 2 d., 3 d.), ieškovui neįrodžius rangos sutarties pažeidimų arba esminių ir nepašalinamų trūkumų, tai yra neįrodžius sąlygų numatytų CK 6.665 str. 3 d. , ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ((duomenys neskelbtini) str.) .

Teismas pasisako, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 3K-3-469/2010, kurią teismui ieškovas nurodo, kaip suformuotą praktiką kasacinio teismo pareikšto ieškinio tenkinimui, yra kitos faktinės aplinkybės ir be kita ko joje nurodyta, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Kaip jau ne kartą minėta išnagrinėtoje byloje pagal UAB „Finginas“ ieškinį neginčytinai nustatyta jog rangovo atlikti darbai jeigu ir turi trūkumų, tai tie trūkumai yra akivaizdūs ir jie turėjo būti užsakovo nurodyti darbų priėmimo akte ar kitame dokumente ir ieškovas yra praradęs teisę remtis trūkumų faktu šioje byloje, tai jog jam buvo atiduota apdulkėjusi ar nenuplauta transporto priemonė nereiškia jog jis neturėjo galimybės matyti akivaizdžių trūkumų, kadangi nėra įrodymų jog buvo prašoma automobilį nuvalyti (nuplauti) prieš jį atsiimant, ar kad pats ieškovas jo nenuplovė atsiėmęs po remonto.

Ieškinys atmetamas, todėl atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti ir bylinėjimosi išlaidos, turėtos ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (CPK

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas

nusprend ž i a:

ieškovo UAB „Finginas“, juridinio asmens kodas 151468589, ieškinį dėl 1500 EUR sumokėtų už nekokybiškai atliktą remontą, 30 EUR nepriklausomo turto vertintojo išlaidų, 80 EUR už ikiteismines teisines paslaugas, 6 procentų metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo individualios įmonės „R. K. paslaugų įmonės“, juridinio asmens kodas 165813796, atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Finginas“, juridinio asmens kodas 151468589, buveinė Suvalkiečių g. 5-2, Marijampolė, 405 EUR bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, atsakovui individualiai įmonei „R. K. paslaugų įmonė“, juridinio asmens kodas 165813796.

Priteisti iš ieškovo UAB „Finginas“ juridinio asmens kodas 151468589, 5,13 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų teikimu, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus