Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-11-21 · Civilinė byla Nr. 2A-92-413/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-21
Bylos Nr.
2A-92-413/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-18781-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
UAB „Vilungė“
Atsakovas
UAB „Petrašiūnų autoservisas“
Advokatai
Stanislavas Bagdonas
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-92-413/2012;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-18781-2010-8;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Baškienė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 44.5.2.; 52.; 121.18.
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Stanislavui Bagdonui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilungė“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1431-528/2011 pagal ieškovo UAB „Vilungė“ ieškinį atsakovui UAB „Petrašiūnų autoservisas“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilungė“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Petrašiūnų autoservisas“ 15 872,95 Lt nuostolių atlyginimo, 476 Lt žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas (b. l. 30-34).

Ieškovas savo reikalavimą kildino iš rangos teisinių santykių ir nurodė, kad 2007 m. liepos 9 d. pas atsakovą užsakė atlikti automobilio (mikroautobuso) variklio kapitalinį remontą. Atsakovas darbus atliko ir suteikė automobiliui 30 000 km. ridos garantiją. Atlikus variklio remontą, automobilis buvo pravažiavęs 487301 km. Po remonto automobiliui pravažiavus 7000 km, jis sugedo ir buvo grąžintas atsakovui pakartotiniam remontui. Po antrojo remonto automobilis važiavo prastai, todėl šio gedimo priežastims nustatyti ieškovas kreipėsi į kitą įmonę (UAB „Dizrida“), kuri nustatė, kad automobilio variklio kapitalinis remontas nebuvo atliktas. Ieškovas 2009 m. birželio 8 d. pareiškė atsakovui pretenziją ir 2009 m. birželio 29 d. grąžino automobilį dar kartą remontuoti atsakovui. Pastarasis įsipareigojo pašalinti gedimo defektus iki 2009 m. birželio 29 d., tačiau automobilį grąžino ieškovui tik 2009 m. rugpjūčio 11 d. Po trečią kartą atliktų remonto darbų automobilio rida buvo 512959 km. Pravažiavus 300 km, automobilis vėl sugedo. Ieškovas 2009 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į UAB „Autovitus“, kurios specialistai nustatė automobilio variklio gedimo priežastis ir surašė defektinį aktą. Transporto priemonės defektai nustatyti dalyvaujant antstoliui R. S., surašiusiam faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos sudaro: 1 978 Lt išlaidos už detales, 2 100 Lt automobilio remonto išlaidos, 1 144 Lt automobilio pakartotinis remontas, 950 Lt už UAB „Dizrida“ atliktą transporto priemonės diagnostiką ir remontą, atitinkamai 3 843 Lt, 2 017 Lt bei 3 126 Lt už automobilio remonto metu nuomojamą iš UAB „Bačkonys“ autobusą, 350 Lt už mašinos transportavimą ir išlaidos už antstolio darbą (iš viso 15 872,95 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Vilungė“ atsakovui UAB „Petrašiūnų autoservisas“ 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų bei 13,09 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (b. l. 84-89).

Teismas konstatavo, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jei sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus ir darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas bei įprastai reikalaujamas savybes, taip pat turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 str. 1d.). Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato darbų rezultato kokybės garantinį terminą, darbų rezultatas turi atitikti kokybės reikalavimus visą garantinį terminą (CK 6.664 str. 1d.). Remdamasis bylos medžiaga teismas sprendė, kad byloje nesurinkta pakankami įrodymų, leidžiančių teigti, kad ieškovo automobilio remontas buvo atliktas nekokybiškai. Tokia išvada grindžiama tuo, kad nebuvo fiksuoti automobilio spidometro parodymai, nuo kurių skaičiuojama variklio remonto darbų garantija; nenurodyti remonto terminai; atsakovo 2008 m. birelio 13 d. išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje išvardinti darbai ir detalės netapatūs darbams ir detalėms, nurodytiems 2007 m. rugsėjo 28 d. prekių-paslaugų sąraše; šalių dokumentuose nėra duomenų apie variklio kapitalinį remontą; automobilis beveik po metų laiko buvo remontuotas kitoje įmonėje UAB „Dizrida“, o atlikti darbai ir detalės skiriasi nuo atsakovo surašytuose dokumentuose duomenų. Teismas pripažino nepakankamais ieškovo įrodymus (antstolio R. S. 2009-12-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su vaizdo medžiaga ir 2009-12-02 bei 2009-12-18 UAB „Autovitus“ defektinius aktus), kadangi juose nėra jokių duomenų apie automobilio gedimų priežastis ir atsakovo kaltę, neaišku kokia minėto automobilio rida buvo šių aktų surašymo dieną, todėl sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad antstolio ir UAB „Autovitus“ aktuose nurodyti gedimai atsirado atsakovo suteiktu garantiniu laikotarpiu ir tie gedimai yra atsakovo nekokybiškai atlikto remonto pasekmė (CPK 177, 178, 185 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilungė“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti (b. l. 91-97). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad „atsakovo 2008-06-13 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje išvardinti darbai ir detalės nėra tapatūs darbams ir detalėms, nurodytiems 2007-09-28 prekių-paslaugų sąraše“. Apelianto nuomone, net neturint specialių žinių yra akivaizdu, kad tiek 2007 m. rugsėjo 28 d. prekių-paslaugų sąraše nurodyti darbai, tiek 2008 m. birželio 13 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje išvardyti darbai yra tiesiogiai susiję su automobilio variklio remontu;

2) atsakovo atliktų darbų nekokybiškumą ieškovas įrodinėjo antstolio R. S. 2009 m. gruodžio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu su vaizdo medžiaga ir 2009 m. gruodžio 2 d. bei 2009 gruodžio 18 d. UAB „Autovitus“ defektiniais aktais, kuriuose nurodyta, kokie gedimai nustatyti ieškovo mikroautobusui LT-55, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šie įrodymai pilnai atitiko CPK 177 straipsnyje numatytus reikalavimus, tačiau teismas juos atmetė visai neanalizuodamas, nevertindamas, neperžiūrėdamas video bei garso medžiagos. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju ne vien ieškovas turėjo įrodyti, kad variklio gedimai atsirado atsakovo suteiktu garantiniu laikotarpiu, bet ir atsakovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius faktą, jog automobilio gedimai nėra atsakovo nekokybiškai atlikto remonto pasekmė. Tačiau nei atsiliepime į ieškinį, nei teisminio nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo, jog automobilio gedimas įvyko garantiniu laikotarpiu, kad variklio remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai. Todėl teismo išvada, kad automobilio variklio gedimas galėjo atsirasti tiek dėl natūralaus automobilio nusidėvėjimo, tiek ir dėl kitų priežasčių yra nepagrįsta;

3) CK 6.666 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Pagal to paties straipsnio 6 dalį, garantiniam terminui skaičiuoti taikomos Civilinio kodekso 6.335 straipsnio 2-6 dalyse nustatytos taisyklės, jeigu ko kita nenustato įstatymai, rangos sutartis ar kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į konkrečios rangos sutarties esmę. CK 6.335 straipsnyje nurodyta, kad garantijos terminas pradedamas skaičiuoti nuo daiktų perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita. Garantijos terminas pratęsiamas tokiam laikui, kurį pirkėjas negalėjo daikto naudoti dėl trūkumų, jeigu pirkėjas tinkamai pranešė pardavėjui apie pastebėtus trūkumus (CK 6.335 str. 4 d.). Kai pardavėjas pakeičia daiktą ar jo komplektuojamąją detalę per nustatytą kokybės garantijos terminą, tai naujam daiktui ar naujai komplektuojamajai detalei taikomas toks pat kokybės garantijos terminas, koks buvo nustatytas ir pateiktam daiktui ar komplektuojamai detalei (CK 6.335 str. 6 d.). Atsakovas, 2009 m. birželio 9 d. gavęs ieškovo pretenziją, sutiko suremontuoti automobilį nemokamai, taigi pripažino, kad tiek pirmojo, tiek antrojo remonto metu ieškovo transporto priemonei suteikta garantija nebuvo pasibaigusi. Kadangi garantiniu terminu nustatytus defektus rangovas privalo pašalinti neatlygintinai, darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas remontuoti ieškovo automobilį po prieš tai atliktų dviejų remontų, pats pripažino, kad tiek pirmą, tiek antrą kartą atliko remonto darbus nekokybiškai (CK 6.664 str. 3 d.). Tokiu būdu, 2009 m. birželio 8 d. – 2009 m. rugpjūčio 11 d. laikotarpiu atsakovui atlikus autobuso VW LT-55 variklio garantinį remontą, turėjo būti suteiktas analogiškas 30 000 km ridos ar dviejų metų garantinis terminas (CK 6.335 str. 6 d., 6.666 str. 2 d.), kuris turėjo baigtis iki transporto priemonė pravažiuos 541959 km. arba 2011 rugpjūčio 11 d. Pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą (šiuo atveju 6.335 str. 6 d. 6.666 str. 2 d.) ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareikšimo apie trūkumus dienos. Ieškovas ieškinį padavė 2010 m. lapkričio 11 d., todėl priešingai nei nurodė teismas, ieškinio senatis nėra praleista;

4) CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (šio straipsnio 3 dalis). Dėl atsakovo netinkamų ir neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolius, kurių dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Kadangi visais atvejais ieškovo transporto priemonės remontas buvo užsitęsė dėl atsakovo kaltės, šios aplinkybės atsakovas neginčijo ir ją pripažino, todėl priešingai nei nurodė Kauno miesto apylinkės teismas, žalą privalo atlyginti kalta šalis, t.y. atsakovas UAB „Petrašiūnų autoservisas“ .

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Petrašiūnų autoservisas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 110-112). Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

1) nepagrįstas ir neįrodytas ieškovo argumentas, kad atsakovas 2007 m. rugsėjo mėn. darė ieškovo autobuso kapitalinį remontą. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, atsakovas neneigia, kad remontavo ieškovo automobilį ir atliko darbus, atsižvelgdamas į ieškovo nusiskundimus ir pageidavimus bei grąžino sutaisytą autobusą, suteikdamas jam 30000 km ridos garantiją. Ieškovas priėmė po remonto autobusą, juo naudojosi, pretenzijų dėl remonto nereiškė, sumokėjo remonto kainą;

2) ieškovas 2008 m. gegužės 14 d. antrą kartą pateikė autobusą atsakovui remontuoti ir pagal 2008 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą - faktūrą sumokėjo už remontą 1 144,60 Lt. Ši aplinkybė kaip tik ir įrodo, kad antrasis automobilio remontas visiškai nesusijęs su pirmuoju remontu, ką patvirtina sąskaitose - faktūrose išvardinti atlikti darbai ir šią aplinkybę aiškiai konstatavo teismas savo sprendime. Ieškovas pripažino, kad už antrąjį automobilio remontą sumokėjo, pretenzijų dėl pirmojo remonto nepareiškė, todėl jo veiksmai atitinka teismo išvadoms, t. y. kad pirmasis automobilio variklio remontas buvo tik dalinis ir gedimai atsirado ne dėl anksčiau nekokybiškai atliktų darbų;

3) atsakovo nekokybiškai atliktus darbus ieškovas įrodinėja UAB „Dizrida“ išvadomis, kurių į bylą nepateikė, o pateikė tik 2009 m gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad ši bendrovė taip pat atliko ieškovo autobuso variklio remontą, už kurį ieškovas sumokėjo 950,10 Lt. Todėl neaišku, kokias išvadas ieškovui pateikė UAB „Dizrida“, ką ji konstatavo ir dėl kokių priežasčių apie tai nebuvo pranešta atsakovui, kodėl atsakovas nebuvo kviečiamas dalyvauti nustatant defektus, jeigu teigiama, kad atsakovo atliktas remontas buvo nekokybiškas. Atsakovo nuomone, ši aplinkybė tik patvirtina tai, kad visi ieškovo autobuso remontai buvo atliekami dėl kitų mazgų ar detalių gedimo, o ne dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų. Ieškovo pateikti įrodymai - UAB „Autovitus“ defektinis aktas ir antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas - niekaip neįrodo, kad atsakovo atlikti autobuso remonto darbai yra nekokybiški ar jie iš viso neatlikti. Iš UAB „Autovitus“ defektinių aktų matyti, kad didžioji dalis jos nustatytų defektų yra mechaninio pobūdžio, defektai konstatuoti vienašališkai, nekviečiant ir nedalyvaujant atsakovui, nesuteikiant jam galimybės pareikšti savo nuomonės dėl nustatytų trūkumų. Byloje nėra duomenų, kad dėl nurodytų mazgų defektų kaltas atsakovas, kad jis tuos mazgus remontavo netinkamai ar jų visai nesuremontavo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad UAB „Autovitus“ turi teisę vertinti ir defektuoti transporto priemones, antstolis taip pat nėra transporto priemonių ekspertas ir neturi tam specialių žinių. Pakartotinai 2009 m. gruodžio 18 d. surašytas UAB „Autovitus“ defektinis aktas ženkliai skiriasi nuo pirmojo šios bendrovės surašyto akto. Todėl šie ieškovo pateikti į bylą dokumentai neįrodo, kad aktuose nurodyti gedimai atsirado dėl atsakovo kaltės. Ieškovo automobilis eksploatuojamas daugiau kaip 22 metus, todėl akivaizdu, kad tokio senumo transporto priemonė, praėjus ilgam intensyvaus eksploatavimo laikui, pradeda byrėti;

Šalies argumentai

4) ieškovo teiginius dėl neva nekokybiškai atsakovo atlikto autobuso variklio remonto paneigia kartu su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai, t. y. 2007 m. spalio 22 d. techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikatas, iš kurio matyti, kad po atsakovo atlikto variklio remonto, ieškovo autobusas yra techniškai tvarkingas ir nustatytas tik nežymus trūkumas - nėra gesintuvo, ir antrasis 2009 m. lapkričio 25 d. technikinės apžiūros dokumentas, iš kurio matyti, kad autobusas techniškai tvarkingas ir nustatyti tik nežymūs trūkumai, dėl kurių jis gali būti eksploatuojamas.

5) nuo pirmojo atsakovo atlikto autobuso remonto praėjo du metai, ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovą dėl nekokybiško remonto, nė karto nepateikė autobuso profilaktiniam remontui bei patikrinimui ir tik po dvejų metų, 2009 m. birželio 8 d., kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl autobuso remonto;

6) ieškinys yra pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, tačiau teismas jį atmetė ne dėl ieškinio senaties terminų praleidimo, nors teismas dėl to ir pasisakė, tačiau sprendime aiškiai nurodyta, kad patikslintas ieškinys atmestas kaip neįrodytas, t. y., kad ieškovas neįrodė, jog žalą patyrė dėl atsakovo darbų netinkamos kokybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines ir procesines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.)

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2007 m. liepos mėn. pateikė atsakovui remontuoti mikroautobusą VW LT-55. Atsakovas, atlikęs automobilio variklio remonto darbus, 2007 m. rugsėjo 28 d. išrašė ieškovui apmokėjimui sąskaita-faktūrą PAS Nr. 00000102, prašydamas sumokėti už atliktus darbus 2 100 Lt, sąskaitoje pažymėdamas, jog automobilio varikliui nustatoma 30 000 km ridos garantija (b. l. 15). Nors šalys rašytinės remonto darbų sutarties nesudarė, nurodyti duomenys patvirtina aplinkybę, jog tarp šalių susiklostė rangos sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.664 str.). Pagal techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 02-085674 ir automobilio techninio aptarnavimo remonto žurnalo duomenis, po remonto automobilio rida buvo 487 312 km (b. l. 100, 146). Taigi atsakovas garantavo už atliktus remonto darbus iki automobilis pravažiuos 517 312 km. Bylos duomenys patvirtina, kad nepraėjus metams po atlikto variklio remonto automobilis vėl sugedo ir 2008 m. gegužės mėn. buvo grąžintas atsakovui pakartotiniam remontui (b.l. 16-17). Kad antrasis automobilio variklio remontas buvo atliktas nekokybiškai, patvirtina kitos automobilių remonto įmonės UAB „Dizrida“ 2009 m. gegužės 18 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. 008288 ir ekspertizės aktas, kurio išvadoje pirmuoju klausimu konstatuota, kad dalinis kapitalinis variklio remontas buvo atliktas nekokybiškai, nes po remonto variklis dirbo nestabiliai, naudojo daug degalų, cilindruose buvo žema kompresija (vėliau tą nustatė UAB „Dizrida“ meistrai), o pratekintų cilindrų išmieros neatitiko stūmoklių išmieroms (tą nustatė UAB „Autovitus“) (b.l. 18, 163). Ieškovas dėl nekokybiškų remonto darbų pateikė atsakovui 2009 m. birželio 8 d. pretenziją, prašydamas atlikti nemoką transporto priemonės remontą ir pažymėdamas, kad po pirmojo remonto automobilis pravažiavo 25 679 km (b.l 19). Atsakovo techninio skyriaus vadovo įrašas pretenzijoje patvirtina faktą, kad ieškovo automobilis buvo priimtas remontuoti trečią kartą ir atsakovas įsipareigojo atlikti remonto darbus iki 2009 m. birželio 29 d. Ieškovo paaiškinimais (šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas) automobilis po remonto jam grąžintas 2009 m. rugpjūčio 11 d. su 512 959 km rida (spidometro parodymais). Antstolio 2009 m. gruodžio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavo protokolu ir UAB „Autovitas“ 2009 m. gruodžio 2, 18 dienų defektiniais aktais nustatyta, kad po trečiojo remonto ieškovo automobilis vėl sugedo ir gedimo priežastims nustatyti (defektuoti) 2009 m. gruodžio 1 d. buvo pristatytas į UAB „Autovitas“ (b.l. 23-25). Automobilio variklio patikrą atlikusi UAB „Autovitus“ ir antstolis konstatavo, kad automobilio paskirstymo velenas sulūžęs į keturias dalis, sulaužyti du paskirstymo veleno guoliaviečių dangteliai, laisvas alkūninio veleno pagrindinio skriemulio varžtas, ant stūmoklių matosi vožtuvų smūgio pėdsakai, nutrauktas vedančio diržo apatinio krumpliaračio kaištis, variklio bloko apačioje labai daug susikaupę variklinės alyvos, deformuoti du vožtuvai, autobuso variklio cilindrų diametras neatitinka reikiamos išmieros: turi būti 77,01 mm, yra 77,06 mm, alkūninis velenas turi ašinį mušimą 0,07-0,08 mm, nulaužti du tepalo purkštukai, vienas nulenktas, ant stūmoklių matosi vožtuvų smūgio pėdsakai, stūmoklių apatinė dalis yra suspausta iki 76,91 mm, turi būti – 76,98 mm, cilindrų ovalas siekia 0,06-0,09 mm, šiluminis tarpas tarp stūmoklio ir cilindro gaunasi 0,13-0,16 mm, alkūninio veleno įdėklai netolygiai išdėvėti, išplakta alkūninio veleno kaikštevietė (b. l. 25). Į teismo užduotą klausimą, dėl kokių priežasčių įvyko transporto priemonės VW LT-55 variklio gedimai, nurodyti 2009 m. gruodžio 2 d. UAB „Autovitus“ defektiniuose aktuose (b. l. 23, 24, 25) ir antstolio R. S. 2009 m. gruodžio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b. l. 20-21), ekspertai atsakė, kad šie autobuso VW LT-55 variklio gedimai įvyko dėl savaime nuo vibracijos atsisukusio alkūninio veleno varžto, kuris tvirtina skriemulį ir krumpliuoto paskirstymo diržo krumpliaratį prie alkūninio veleno. Šis varžtas atsukamas keičiant krumpliuotą diržą ir po to užsukant turi būti fiksuotas fiksavimo pasta ar hermetiku. Antrojo remonto metu UAB „Petrašiūnų autoservisas“ meistrai nekokybiškai atliko šią operaciją, to pasekmė - sugadintas variklis (b.l. 163). Ieškovo paaiškinimais, surašant defektinį aktą automobilio rida buvo 513 259 km. Iš esmės šią aplinkybę patvirtina automobilio techninės apžiūros ir remonto priežiūros žurnalo duomenys (b.l. 101, 109). Taigi nuo pirmojo remonto automobiliui pravažiavus 25 947 km, t. y. nepasibaigus garantinei 30 000 km ridai, ieškovo automobilis sugedo keturis kartus. Į teismo klausimą, ar šie gedimai tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo UAB „Petrašiūnų autoservisas“ atliktais darbais pagal 2007 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita-faktūrą PAS Nr.0000102 (b. l. 14-15) ir 2008 m. birželio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą PAS Nr. 00000195 (b. l. 16-17), ekspertai atsakė, kad šie gedimai tiesiogiai susiję su variklio remonto darbais, atliktais UAB „Petrašiūnų autoservisas“ servise 2007 m. rugsėjo 28 d. ir 2008 m. birželio 13 d. Pirmojo remonto metu nekokybiškai, nesilaikant išmierų, buvo atliktas cilindrų pratekinimas, o antrojo remonto metu, pakeitus krumpliuotą paskirstymo diržą, netinkamai užfiksuotas alkūninio veleno varžtas atsisuko ir sukėlė galutinį variklio sugadinimą. Pažymėtina, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu bylos įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pateikti papildomų įrodymų, apie kuriuos jis buvo nurodęs savo procesiniuose dokumentuose (pvz. duomenis apie automobilio ridą, kai buvo atliekamas jo remontas, specialistų išvadas ieškovo įrodinėjamoms aplinkybėms dėl variklio gedimo priežasčių nustatymo) (CPK 179 str. 1 d.) ir nusprendus, jog byloje nesurinkta pakankamų įrodymų atsakovo nekokybiškai atliktų darbų faktui patvirtinti, nenustačius atsakovo veiksmuose civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo kaltės, priežastinį ryšį tarp atsakovo atliktų darbų ir ieškovui padarytų nuostolių), teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, sudarantį pagrindą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą (CPK 185 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Atsakovui per protingą terminą nesugebėjus pašalinti nekokybiško remonto trūkumus, ieškovas įgijo teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.665 str. 3 d., 6.245 str. 1 d.). Ieškovo pateiktais jo nuostolius (išlaidas) patvirtinančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad dėl nekokybiškai atlikto automobilio remonto jis turėjo 15 522,95 Lt išlaidų, kurias sudaro: 1) 1 978 Lt suma už detalių, reikalingų automobilio remontui, įsigijimą (b.l. 10-13); 2) 2 100 Lt išlaidos remontui (b. l. 15, 134); 3) 1 144,60 Lt pakartotinio remonto išlaidos (b. l. 16, 17); 4) 950,10 Lt išlaidos UAB „Dizrida“ (b. l. 18); 5) 8987,25 Lt išlaidos kito automobilio nuomai, kai buvo remontuojamas ieškovo automobilis (b.l. 35-38); 6) 363 Lt išlaidos už antstolio paslaugas (b. l. 26). Ieškovo patirti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas 350 Lt išlaidas už automobilio nutransportavimą, todėl spręstina, kad šių išlaidų dalyje ieškovas savo reikalavimo neįrodė (CPK 178 str.).

Dėl ieškinio senaties termino.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas praleido CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi pretenziją dėl trūkumų pareiškė 2009 m. birželio 8 d., o į teismą kreipėsi tik 2010 m. lapkričio 11 d. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka. Pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Nagrinėjamo ginčo atveju darbų rezultatų trūkumams šalinti nustatytas 2 metų garantinis terminas (CK 6.666 str. 2 d.). Garantiniam terminui skaičiuoti taikomos CK 6.335 straipsnio 2-6 dalyse nustatytos taisyklės (CK 6.666 str. 6 d.). Po paskutinio (trečiojo) remonto ieškovas iš atsakovo automobilį atsiėmė 2009 m. rugpjūčio 11 d., taigi pagal iš CK 6.335 straipsnio 6 dalies taisyklę nuo paminėtos datos 2 metų garantinis terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Ieškovas kreipėsi į teismą 2010 m. lapkričio 11 d. (b.l. 3), t. y. dar nepasibaigus darbų garantiniam terminui, todėl spręstina, kad teismas šiam ginčui spręsti netinkamai taikė ieškinio senatį reguliuojančias teisės normas.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija panaikina Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti sumą iki 15 522,95 Lt (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teismo sprendimą panaikinus ir ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies (98 proc. apimtyje) perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovas turėjo 1920 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, iš kurių 952 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 968 Lt išlaidos už ekspertizę, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1881,60 Lt šių išlaidų (CPK 93 str. 2 d.) Ryšium su teismo procesinių dokumentų siuntimu valstybė turėjo 31,78 Lt išlaidų (b.l 2, 108). Ieškovo reikalavimus tenkinus iš dalies, šių išlaidų, t. y. 31,14 Lt dalis priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovui grąžintina 32 Lt užstato dalis, įmokėta 2012 m. kovo 6 d. mokėjimo pavedimu į teismo depozitinę sąskaitą ekspertizei atlikti (CPK 101 str. 1 d., 102 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilungė“ ( j. a. k. 134522910) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Petrašiūnų autoservisas“ (j. a. k. 300562768) 15 522,95 Lt (penkiolika tūkstančių penkis šimtus dvidešimt du litus 95 ct) nuostolių atlyginimo ir 1 881,60 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Petrašiūnų autoservisas“ (j. a. k. 300562768) 31,14 Lt (trisdešimt vieną litą 14 ct)) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilungė“ ( j. a. k. 134522910, sąskaitos Nr. LT12 7044 0600 0731 4264) 2012 m. kovo 6 d. mokėjimo pavedimu AB SEB banke į teismo depozitinę sąskaitą (Nr. LT26 7300 0100 0222 7969 Swedbank, AB, banko kodas 73000, teismo kodas 293372420) civilinėje byloje Nr. 2A-92-413/2012 įmokėto užstato dalį 32 Lt (trisdešimt du litus) už transporto priemonės gedimo ekspertizės atlikimą.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Jolita CirulienėGintautas KoriaginasArūnas Rudzinskas