- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- e2A-99-392/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04013-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Loreta Braždienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 2.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui M. V. dėl daikto išreikalavimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei valdymo skydų gamybos stalą į ieškovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 14 d. skydų gamybos stalo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Progresyvi statyba“ pardavė stalą atsakovui M. V.. Nurodo, kad per buvusį sutuoktinį 2019 m. birželio 30 d. su UAB „Progresyvi statyba“ sudarė sutartį dėl skydų gamybos stalo pirkimo-pardavimo. Pinigus už prekę bendrovei taip pat perdavė per buvusį sutuoktinį J. J.. Atsakovas skydų gamybos stalą pasisavino. Ieškinį atsakovui reiškia, nes sužinojo, kad skydų gamybos stalas kainuoja apie 10 000 Eur, nenori prarasti turto.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad jis buvo UAB „Progresyvi statyba“ vadovas – direktorius. Pritrūkus bendrovei pinigų, nutarė parduoti skydų gamybos stalą, kurį pasisiūlė nupirkti dirbantis J. J. buvusios sutuoktinės ieškovės vardu. Sutarties du vienetus surašė, tačiau sutartyje nurodytos pinigų sumos bendrovė negavo, todėl per 30 dienų sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Raštą dėl sutarties nutraukimo įteikė J. J.. Bendrovė jam buvo skolinga, todėl jis perėmė iš bendrovės skydų gamybos stalą, kaip kompensaciją už skolą. UAB „Progresyvi statyba“ yra bankrutavusi ir likviduota, tačiau išlikę bankroto bylos dokumentai, kreditorių sąrašas, įrodo, kad bendrovė jam liko skolinga. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo 2023 m. vasario 7 d. nutarime yra užfiksuoti jo pateikti susirašinėjimo įrašai turto pasidalinimo klausimu su liudytoju J. J.: 2022 m. gegužės 5 d. užfiksuotas įrašas dėl daiktų pasidalinimo, sutarta, kad atsakovui atitenka skydų gamybos stalas. Ieškovės ir J. J. santuokos nutraukimas fiktyvus, siekiant išvengti kreditorių. Liudytojas buvo UAB „Primtela“, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, vadovas. Bendrovė veiklą perkėlė į UAB „Progresyvi statyba“, kurios 75 procentus akcijų turėjo M. J. – ieškovės ir liudytojo dukra. J. J. faktiškai veikė už ieškovę ir akcininkę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės trūkstamą žyminio mokesčio dalį valstybės naudai 99,34 Eur.
4. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 30 d. ieškovė su UAB „Progresyvi statyba“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį per tarpininką buvusį sutuoktinį J. J.. Pagal 2015 m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3711-275/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1685-330/2015 J. J. vadovavo BUAB „Primtela“ ir veiklą perkėlė į UAB „Progresyvi statyba“, dėl ko teismas pripažino BUAB „Primtela“ bankrotą tyčiniu. Ieškovė V. J., kuri (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką su J. J., ir toliau veda bendrą ūkį, tai rodo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris ir UAB „Progresyvi statyba“ ūkinės veiklos adresas ieškovės nuosavybėje (registro išrašas rodo, kad nuosavybės teise valdo žemės ūkio paskirties žemę su ferma, nors visą laiką iki šiol dirba mokytoja ir gyvena Vilniuje).
5. Teismas sprendė, jog ieškovė sudarydama sandorį privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 10, 11 punktais. Ieškovė sutartimi siekė įsigyti daiktą iš bendrovės, kuris jos profesinėje veikloje nereikalingas. Teismui įrodymų dėl prekės kainos sumokėjimo.
6. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3585-803/2020 UAB „Progresyvi statyba“ iškelta bankroto bylą, ieškovės kreditorių sąraše nėra, tačiau yra atsakovas. UAB „Progresyvi statyba“, kaip juridinis asmuo pasibaigęs, bendrovė likviduota. Teismui atsakovas pateikė 2019 m. liepos 31 d. pranešimą ieškovei dėl sutarties nutraukimo, nes pinigai už skydų gamybos stalą nesumokėti, kurio ji neginčija. Teismo vertinimu, UAB „Progresyvi statyba“ veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį atitiko proporcingumo principą, nes atsižvelgta į santykių pobūdį – bendrovė praranda gamybos priemonę, negavusi piniginės kompensacijos.
7. Ieškovė neturėdama nuosavybės teisės į skydų gamybos stalą, ginčija 2019 m. rugpjūčio 14 d. sandorį tarp atsakovo ir UAB „Progresyvi statyba“, patikslintame ieškinyje nurodydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnio normą (tariamas sandoris). Teismas konstatavo, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakovo ir UAB „Progresyvi statyba“ sudarytas sandoris yra nei apsimestinis, nei tariamas. Ieškovė sandorio negaliojimo pagrindų nenurodė, taip pat nenurodė faktinių aplinkybių, kokiu pagrindu atsakovas, kuriam darbdavys bendrovė buvo skolingas, neturėjo teisės sumažinti skolinio įsipareigojimo, perleisdamas atsakovo nuosavybės daiktą. Sutarties 1.3. punkte nurodoma, kad bendrovės skola atsakovui sumažinama 4 415 Eur.
8. Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktame įrodyme 2023 m. vasario 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuotas atsakovo ir J. J., kuris teisme atsisakė duoti paaiškinimus dėl tyčinio bankroto ir santuokos su ieškove nutraukimo aplinkybių ir tolimesnio bendro ūkio vedimo, dalybų lentelė, pagal kurią atsakovui priklauso skydų gamybos stalas. Teismas sprendė, jog nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sandorio sudarymo pradžios valdo, naudojasi, disponuoja skydų gamybos stalu, nes sudarytos sutarties 2.1. punktas numatė, kad skydų gamybos stalas nuosavybės teise pereina atsakovui nuo sutarties sudarymo dienos.
9. Ieškovės sudarytoje sutartyje, kurią bendrovė nutraukė, apie nuosavybės perėmimo momentą nekalbama, nurodoma naudojimo perdavimas. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovė niekada skydų gamybos stalu nesinaudojo, nei jo pasigedo. Į policiją dėl skydų gamybos stalo vagystės kreipėsi liudytojas J. J., su kuriuo, kaip nurodo ieškovė, santuoka nutraukta, bendras ūkis nevedamas. Teismas, įvertinęs tai, ieškinį atmetė, nes atsakovas turi nuosavybės teisę į skydų gamybos stalą, daiktą valdo, naudojasi, disponuoja. Sandorio neginčijo bendrovės akcininkai, nei bendrovė, nei bankroto administratorius.
10. Teismas nurodo, kad ieškovė įrodymų dėl nuosavybės įsigijimo, daikto valdymo nepateikė, trečiųjų asmenų sudaryto sandorio ginčyti neturi teisės, be to 2019 m. liepos 31 d. UAB „Progresyvi statyba“ sutarties nutraukimo neginčijo. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškinį atmetė, nes ieškovė, pagal profesiją pedagogė, neįrodė nuosavybės teisės į daiktą - skydų gamybos stalą, nenuginčijo atsakovo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, nenuginčijo atsakovo nuosavybės teisės. Ieškovės pateiktą įrodymą pinigų perdavimo raštelį liudytojui J. J. kaip įrodymą teismas atmetė, nes jis neįrodo pinigų perdavimo bendrovei fakto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė (apeliantė) V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas, neteisingai vertindamas šioje civilinėje byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė nuosavybės teisės į skydų gaminimo stalą, nes teismui nepateikė UAB „Progresyvi statyba” išrašyto kvito ar kasos pajamų orderio. Pažymėjo, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 straipsnio 3 dalies norma, kad nuosavybės teisė į daiktą įgijėjas įgyja nuo daiktų perdavimo įgijėjui momento, jeigu sutartis nenumato ko kito. Šiuo atveju, ieškovė įgijo ginčo turtą, kai UAB „Progresyvi statyba”, gavusi grynais pinigais 4 415 Eur, pasirašė 2019 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 2.1. punkte nurodoma, kad ši sutartis yra pirkimo objekto perdavimo aktas. Pripažįstant daikto perdavimą ieškovei, yra akivaizdu, kad ši sutartis galėjo būti pasirašyta tik sumokėjus daikto kainą pinigais. Pagal 2019 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė nebuvo įpareigota sumokėti parduodamo turto kainą konkrečiu laiku, todėl, vadovaujantis CK 6.314 straipsnio 2 dalimi, ieškovė privalėjo sumokėti ir sumokėjo kainą kai UAB „Progresyvi statyba” perdavė daiktą jos valdymui.
Atsiliepimas
11.2. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertina įrodymus ir nepagrįstai konstatuoja, atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad ieškovė neva turėjo sumokėti už skydų gamybos stalą per vieno mėnesio terminą. 2019 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartyje joks kainos sumokėjimo terminas šalių susitarimu nebuvo nustatytas. Kadangi kainos sumokėjimo terminas sutartyje nebuvo nustatytas, teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad kaina buvo sumokėta UAB „Progresyvi statyba“ daikto perdavimo momentu, t. y. 2019 m. birželio 30 d. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklaustas liudininku J. J., kuris atsakovui perdavė V. J. pinigus ir tik tada įmonės vadovas atsakovas pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavė aktu turtą ieškovei. Atsakovas pasirašė daikto pirkimo-pardavimo aktą, kuris yra kartu su sutartimi, todėl daiktas buvo valdomas teisėtai.
11.3. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai savo sprendime pasisako dėl neva ieškovės pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, perkeldamas įmonės, kuri privalėjo išrašyti finansinės apskaitos dokumentą, tačiau to nepadarė, atsakomybę ieškovei. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad tiek ieškovė, teikdama savo paaiškinimus teismui, tiek liudytojas J. J. teigė, kad UAB „Progresyvi statyba“ direktorius M. V., priėmęs pinigus už skydų gamybos stalą ir aktu stalą perdavęs pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį, privalėjo laikytis buhalterinės apskaitos įstatymo normų ir išrašyti apskaitos dokumentą, tačiau tai padaryti žadėjo vėliau ir to nepadarė. Atsakovas neneigė aplinkybės, kad 2019 m. birželio 30 d. pasirašė stalo pirkimo-pardavimo sutartį ir stalą tą pačią dieną perdavė ieškovei, tačiau nepaaiškino teismui, kodėl, gavęs už pardavimą pinigų įplaukas, neišdavė pinigų paėmimo kvito.
11.4. Teismas neobjektyviai įvertino M. V. teismui pateiktą 2019 m. liepos 31 d. pranešimą dėl 2019 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, nes pinigai už skydų gamybos stalą buvo neva nesumokėti. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų ir nepagrindė, kad toks pranešimas buvo įteiktas ieškovei, nors jos adresas, telefonas ir kiti rekvizitai nebuvo pasikeitę.
Šalies argumentai
11.5. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė, būdama pedagogė, niekada stalu nesinaudojo, jo nepasigedo. Svarbu pažymėti, kad ieškovė teismui išsamiai paaiškino, kad skydų gamybos stalas buvo įsigytas ir pastatytas jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose, kuriose pagal panaudos sutartį dirbo UAB „Progresyvi statyba“. Šios įmonės akcijų dalininkė buvo jos dukra M. J., o vadybininku dirbo jos buvęs sutuoktinis J. J.. Ieškovė įsigijo skydų gamybos stalą neviršydama gaunamų pajamų ir vedama bendrų šeimos interesų, įrenginiu naudojosi netiesiogiai, siekdama padėti versle dukrai. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, kad dėl stalo vagystės kreipėsi į policiją, davė paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas nepateikė pareigūnams dokumentų, kad skydų gamybos stalas neva teisėtai priklauso jam.
Žemesnės instancijos teismas
11.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 14 d. skydų gamybos stalo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Progresyvi statyba“ pardavė stalą atsakovui. Apeliantės nuomone, teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, su atsiliepimu pateikdamas ginčo sutartį, žinojo, kad sudaro ginčo sutartį dėl ne jam priklausančio daikto ir yra nesąžiningas. Be to, teismas nevertino aplinkybių, jog stalas buvo perleistas 2019 metais, kai UAB „Progresyvi statyba“ dar nebuvo iškelta bankroto byla (bankroto byla iškelta 2020 m. rugpjūčio 11 d.), bankroto procedūros metu 2020 m. lapkričio 4 d. pirma eile tenkinant kreditorių reikalavimus, atsakovo finansinis reikalavimas lyginant su kitų darbuotojų, buvo nesumažėjęs, pats didžiausias - 5 130,15 Eur.
Atsiliepimas
12. Atsakovas M. V. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
12.1. Atsakovas nurodo, jog 2019 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo metu buvo sutarta, kad ieškovė visą numatytą skydų gamybos stalo pardavimo sumą sumokės ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų laikotarpį. Deja, bet per sutartą laikotarpį ieškovė 4 415 Eur sumos UAB „Progresyvi statyba“ naudai nesumokėjo. Todėl, atsakovas, kaip UAB „Progresyvi statyba“ direktorius, raštu informavo ieškovę apie tai, kad 2019 m. birželio 30 d. skydų gamybos stalo pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukiama, o pats skydų gamybos stalas vėl pereina UAB „Progresyvi statyba“ nuosavybėn. Šis pranešimas ieškovei buvo perduotas per buvusį ieškovės sutuoktinį J. J., kadangi būtent per jį ir buvo teikiama visa informacija ieškovei apie UAB „Progresyvi statyba“ veiklą patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl sunkėjančios UAB „Progresyvi statyba“ finansinės būklės, atsakovas 2019 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perėmė savo naudai skydų gamybos stalą, taip mažindamas buvusį UAB „Progresyvi statyba“ įsiskolinimą. Taigi, nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo skydų gamybos stalas tapo išimtinai atsakovo, kaip fizinio asmens, nuosavybe.
12.2. Nesutinka su ieškovės teiginiais, jog ji, veikdama per savo buvusį sutuoktinį J. J., yra sumokėjusi atsakovui už skydų gamybos stalą grynais pinigais visą 4 415 Eur sumą šio stalo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momentu. Neatitinka tikrovės ir ieškovės teiginys, esą atsakovas buvo inicijavęs taikaus susitarimo procesą bei siūlęs ieškovei už skydų gamybos stalą 2 000 Eur sumą, nes atsakovas, siekdamas išvengti trukdžių jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų išvežimui iš ieškovės patalpų, kuriuos inicijavo ieškovės buvęs sutuoktinis J. J., buvo pasiryžęs atlyginti ieškovės patalpų tvarkymo išlaidas, jeigu tokios atsirastų. Tačiau, tai jokiu būdu nereiškė atsakovo pripažinimo, jog skydų gamybos stalas priklauso ieškovei. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pats savaime 2019 m. birželio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo faktas nesuponavo besąlygiško ieškovės nuosavybės teisių atsiradimo į ginčo daiktą – skydų gamybos stalą.
Šalies argumentai
12.3. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos CK 4.49 straipsnio 3 dalies normos taikymas visiškai nereiškia neginčijamo ieškovės nuosavybės teisių susiformavimo po 2019 m. birželio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo. Ieškovė neginčija fakto, kad ji pati pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė ne toje vietoje, kur buvo ginčo daiktas, todėl ir pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo metu realiai negalėjo įvykti ginčo daikto perdavimas ieškovei. Todėl, atsakovo nuomone, teismas teisingai ieškovės, kaip pirkėjos, tinkamą savo prievolės sumokėti ginčo daikto kainą įgyvendinimą susiejo su jos pareiga atlikti mokėjimus ginčo daikto vietoje ir ginčo daikto perdavimo laiku pagal CK 6.314 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus. Pati ieškovė nurodo, kad pinigai, skirti atsiskaityti už ginčo daiktą – skydų gamybos stalą, buvo perduoti jos buvusiam sutuoktiniui J. J.. O tai reiškia, kad CK 6.314 straipsnio 1 – 2 dalyse numatytas savo, kaip pirkėjos, pareigas ieškovė buvo numačiusi įgyvendinti per atstovą. Esant tokiai situacijai, norint patvirtinti faktą, kad pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymas yra tuo pačiu ir ginčo daikto perdavimo ieškovės naudai naudotis aktas, kaip ieškovės nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas, ant pirkimo – pardavimo sutarties turėjo atsirasti jos atstovo J. J. parašas, patvirtinantis piniginių lėšų UAB „Progresyvi statyba“ perdavimo įvykį. Tačiau tokio parašo ant pirkimo – pardavimo sutarties nėra, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo yra įvykęs ginčo daikto perdavimas ieškovės naudai. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė byloje neįrodė savo nuosavybės teisių į ginčo daiktą – skydų gamybos stalą. Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad po pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ieškovei atsirado nuosavybės teisės į ginčo daiktą pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovės nuosavybės teisių egzistavimas byloje nagrinėjamo ginčo metu yra paneigiamas kitomis faktinėmis aplinkybėmis.
12.4. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, jog UAB „Progresyvi statyba“, kaip ginčo daikto – skydų gamybos stalo – pardavėja, pasinaudojo savo teisėmis, numatytomis CK 6.345 straipsnio 1 dalyje, ir 2019 m. liepos 31 d. raštu informavo ieškovę apie atsisakymą nuo 2019 m. birželio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties. UAB „Progresyvi statyba“ atsisakius nuo pirkimo – pardavimo sutarties išnyko teisinis pagrindas, kuriuo ieškovei buvo atsiradusios nuosavybės teisės į ginčo daiktą – skydų gamybos stalą. Tokiu būdu, teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės nuosavybės teisės negali būti ginamos pagal CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, nes jos byloje keliamo ginčo metu jau neegzistavo.
12.5. 2019 m. birželio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo faktas visiškai nesuponuoja prezumpcijos, kad po šios sutarties pasirašymo ji yra tinkamai įvykdyta. Todėl ieškovei teko pareiga teikti teismui įrodymus, kad ji yra įvykdžiusi pirkimo – pardavimo sutarties reikalavimus, tame tarpe ir dalyje dėl visiško atsiskaitymo su UAB „Progresyvi statyba“. Tačiau ieškovė nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kad ji yra apmokėjusi UAB „Progresyvi statyba“ naudai 4 415 Eur sumą, tai leido teismui konstatuoti, jog ieškovė nebuvo sąžininga pirkimo – pardavimo sutarties šalis. Be to, teismas teisingai įvertino ir liudytojo J. J. parodymus, pripažindamas juos nepatikimais dalyje dėl piniginių lėšų apmokėjimo atsakovui, kadangi laikė, jog šie parodymai yra duoti asmens ir dabartiniu metu tiesiogiai susijusio su ieškove per jų bendrą gyvenimą kartu ir bendros buities vedimą.
Žemesnės instancijos teismas
12.6. Teismas akcentuodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” nuostatas, aiškiai įvardino, kokių objektyvių dokumentų pagrindu yra galimas tinkamo atsiskaitymo su juridiniu asmeniu pagal pirkimo – pardavimo sutartį fakto patvirtinimas. Tokių dokumentų nebuvimą byloje teismas visiškai teisingai pripažino, kaip esminį ieškovės pateikto patikslinto ieškinio argumentų pagrįstumo įrodinėjimo trūkumą, kas sudarė pakankamas įstatymines prielaidas ieškovės patikslintam ieškiniui atmesti.
Šalies argumentai
12.7. Atsakovo veiksmų nesąžiningumas sudarant 2019 m. rugpjūčio 14 d. sutartį, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra patvirtintas, nes ieškovė į teismą su ieškiniu atsakovui kreipėsi tik 2022 metais. Be to, nėra ir jokio loginio prieštaravimo tarp ginčo sutarties sudarymo laiko bei UAB „Progresyvi statyba“ bankroto bylos iškėlimo fakto, nes ginčo sutartis buvo sudaryta anksčiau nei iškeltas bankrotas UAB „Progresyvi statyba“. Vadinasi, ginčo sutartimi sukeltos teisinės pasekmės ginčo sutarties šalims pradėjo galioti dar iki bankroto bylos iškėlimo. Ginčo sutarties sudarymu buvo atliktas dalinis UAB „Progresyvi statyba“ susiformavusio įsiskolinimo padengimas atsakovui, atsiradęs iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. imtinai, o bankroto bylos iškėlimo metu buvo apskaičiuotas tęstinis UAB „Progresyvi statyba“ įsiskolinimas atsakovui už laikotarpį, nustatytą bankroto bylos iškėlimo momentui, t. y. 2020 m. rugpjūčio 11 d. būklei.
12.8. Atsakovas sutinka su teismo padaryta išvada, kad ginčo sutartis negali būti laikoma nei apsimestiniu, nei tariamu sandoriu. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad sprendžiant klausimą dėl ginčo sutarties neteisėtumo, turi būti remiamasi CK 4.95 straipsnio nuostatomis. Byloje vienareikšmiškai yra nustatyta, kad 2019 m. liepos 31 d. raštu UAB „Progresyvi statyba“ realizavo savo teises, numatytas CK 6.345 straipsnio 1 dalyje, atsisakyti nuo 2019 m. birželio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties, todėl ieškinio pateikimo teismui momentu ieškovė jau negalėjo būti laikoma ginčo daikto – skydų gamybos stalo – savininke ir naudotis CK 4.95 straipsnyje nustatyta savo turtinių interesų apsauga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
14. Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 30 d. ieškovė su UAB „Progresyvi statyba“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį per tarpininką buvusį sutuoktinį J. J., kuria UAB „Progresyvi statyba“ pardavė ieškovei naudotą skydų gamybos stalą už 4 415 Eur. Atsakovas teismui pateikė UAB „Progresyvi statyba“ 2019 m. liepos 31 d. pranešimą ieškovei dėl sutarties nutraukimo, nes ieškovė per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo nesumokėjo už skydų gamybos stalą. Atsakovas su UAB „Progresyvi statyba“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Progresyvi statyba“ pardavė atsakovui M. V. naudotą skydų gamybos stalą už 4 415 Eur.
15. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3585-803/2020 UAB „Progresyvi statyba“ iškelta bankroto byla. UAB „Progresyvi statyba“, kaip juridinis asmuo pasibaigęs, bendrovė likviduota. Pagal 2015 m. birželio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį (civilinė byla Nr. 2-3711-275/2015) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 10 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2-1685-330/2015) J. J. vadovavo BUAB „Primtela“ ir veiklą perkėlė į UAB „Progresyvi statyba“, dėl ko teismas pripažino BUAB „Primtela“ bankrotą tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei valdymo skydų gamybos stalą į ieškovei priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 14 d. skydų gamybos stalo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Progresyvi statyba“ pardavė stalą atsakovui M. V..
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė nuosavybės teisės į daiktą – skydų gamybos stalą, nenuginčijo atsakovo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, nenuginčijo atsakovo nuosavybės teisės. Teismo vertinimu, UAB „Progresyvi statyba“ veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį atitiko proporcingumo principą, nes atsižvelgta į santykių pobūdį – bendrovė praranda gamybos priemonę, negavusi piniginės kompensacijos. Teismas sprendė, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakovo ir UAB „Progresyvi statyba“ sudarytas sandoris nėra apsimestinis, ar tariamas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi nuosavybės teisę į skydų gamybos stalą, daiktą valdo, naudojasi, disponuoja. Ieškovė įrodymų dėl nuosavybės įsigijimo, daikto valdymo nepateikė, trečiųjų asmenų sudaryto sandorio ginčyti neturi teisės, be to 2019 m. liepos 31 d. UAB „Progresyvi statyba“ sutarties nutraukimo neginčijo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas, neteisingai vertindamas šioje civilinėje byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo ir vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo argumentus ir paaiškinimus, liudytojo parodymus, rašytinius įrodymus, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, pateiktus įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir įrodymų vertinimui ir sprendžia, jog savo išvadas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Byloje nenustatyta, kad apeliantės argumentai, nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai buvo ignoruojami, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos civilinio proceso normos.
19. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė nuosavybės teisės į skydų gaminimo stalą, nes teismui nepateikė UAB „Progresyvi statyba” išrašyto kvito ar kasos pajamų orderio. Apeliantės nuomone, teismas nesivadovavo CK 4.49 straipsnio 3 dalies norma, kad nuosavybės teisė į daiktą įgijėjas įgyja nuo daiktų perdavimo įgijėjui momento, jeigu sutartis nenumato ko kito. Šiuo atveju, ieškovė įgijo ginčo turtą, kai UAB „Progresyvi statyba”, gavusi grynais pinigais 4 415 Eur, pasirašė 2019 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 2.1. punkte nurodoma, kad ši sutartis yra pirkimo objekto perdavimo aktas. Apeliantė nurodo, kad pagal 2019 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė nebuvo įpareigota sumokėti parduodamo turto kainą konkrečiu laiku, todėl, vadovaujantis CK 6.314 straipsnio 2 dalimi, ieškovė privalėjo sumokėti ir sumokėjo kainą kai UAB „Progresyvi statyba” perdavė daiktą jos valdymui. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.
20. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą.
21. Atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, leidžiančių ją atskirti nuo dovanojimo sutarties (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.465 straipsnis). Todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją. Vadovaujantis CK 6.314 straipsnio 2 dalimi, pirmumas suteikiamas šalių susitarimui – kaina turi būti sumokėta per tą terminą, kurį šalys nustatė sutartyje. Jeigu kainos sumokėjimo terminas sutartyje nenustatytas, tokiu atveju kaina turi būti sumokėta tada, kai pardavėjas įvykdo savo pareigą perduoti daiktus arba disponavimo daiktais dokumentus. Kadangi pagal CK 6.314 straipsnio 1 dalį kainos sumokėjimo vieta yra daiktų perdavimo vieta, tai ir kainos sumokėjimo laikas siejamas su daiktų perdavimo momentu.
22. Pagal CK 6.156 straipsnio 5 dalį, jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. CK 4.49 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad sutartyje gali būti nustatyta, jog nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą.
23. Pirkimo–pardavimo sutartyje ginčo šalims nesusitarus dėl kainos sumokėjimo terminų, tvarkos ar būdo, teismas, nustatydamas kainos sumokėjimo sąlygas, remiasi CK 6.314 straipsniu: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 straipsnio 1 dalis); jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti daiktų perdavimo momentu (CK 6.314 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 straipsnio 4 dalis).
24. Pirkėjo pareiga sumokėti kainą apima ne tik pinigų sumos sumokėjimą, bet ir ėmimąsi atitinkamų priemonių, kurių gali būti reikalaujama pagal sutartį arba įstatymus, kad, esant reikalui, būtų galima tinkamai įrodyti kainos sumokėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).
25. Nors apeliantė nurodo, jog akivaizdu, kad 2019 m. birželio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartis galėjo būti pasirašyta tik sumokėjus daikto kainą pinigais, tačiau pažymėtina, jog vien sutarties pasirašymas neįrodo pinigų sumokėjimo fakto, t. y. nepatvirtina, kad pinigai buvo sumokėti UAB „Progresyvi statyba”. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 10 punktu, atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų pinigus už jiems parduotą turtą, išduoda apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimo UAB „Progresyvi statyba” faktą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nepateikė teismui pinigų priėmimo kvito ar bet kokio kito rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad ji atsiskaitė už perkamą skydų gamybos stalą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateiktas pinigų perdavimo raštelis liudytojui J. J. neįrodo pinigų perdavimo bendrovei fakto. Ieškovė teiginius apie tai, kad už perkamą skydų gamybos stalą sumokėjo sutarties sudarymo dieną, grindžia tik savo paaiškinimais, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymo faktą byloje nėra.
26. Kilus ginčui dėl prievolės sumokėti perkamo daikto kainą įvykdymo, būtent pirkėjas ir turi šią aplinkybę įrodyti. Todėl ieškovei teko pareiga teikti teismui įrodymus, kad ji yra įvykdžiusi 2019 m. birželio 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties reikalavimus, t. y. atsiskaityti už perkamą skydų gamybos stalą UAB „Progresyvi statyba”. Tačiau, kaip minėta, ieškovė nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kad yra apmokėjusi UAB „Progresyvi statyba” už perkamą daiktą. Byloje nesant tokių dokumentų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tai esminis ieškovės pateikto ieškinio pagrįstumo įrodinėjimo trūkumas, sudarantis pagrindą ieškiniui atmesti. Ieškovė būdama atidi ir rūpestinga, turėjo kreiptis į liudytoją J. J. arba tiesiogiai į atsakovą dėl dokumentų patvirtinančių pinigų sumokėjimo UAB „Progresyvi statyba” faktą, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų savo turtinių interesų gynybai užtikrinti.
27. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nustatytas terminas, per kurį turėjo būti sumokėta už perkamą skydų gamybos stalą. Atsakovas nurodė, jog pirkimo -pardavimo sutarties pasirašymo metu buvo sutarta, kad ieškovė visą numatytą skydų gamybos stalo pardavimo sumą sumokės ne vėliau nei per 30 kalendorinių dienų laikotarpį. Atsakovas teismui pateikė UAB „Progresyvi statyba“ 2019 m. liepos 31 d. pranešimą ieškovei dėl sutarties nutraukimo, nes ieškovė per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo nesumokėjo už skydų gamybos stalą. Ieškovė sutarties nutraukimo neginčijo. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. liepos 31 d. pranešimas ieškovei buvo perduotas per buvusį ieškovės sutuoktinį J. J.. Nors ieškovė nurodo, kad minėtas pranešimas jai nebuvo įteiktas, o jos adresas, telefonas ir kiti rekvizitai nebuvo pasikeitę, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad visus su sandoriu susijusius klausimus atsakovas sprendė su J. J., kuris yra buvęs ieškovės sutuoktinis ir, pirmosios instancijos teismo nuomone, jis su ieškove toliau veda bendrą ūkį. Įvertinus tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo nurodyta aplinkybe, jog minėtą pranešimą ieškovei jis perdavė per buvusį ieškovės sutuoktinį J. J.. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog atsakovas ir J. J. susirašinėjo dėl daiktų esančių patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), palikimo ir išsivežimo. Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. vasario 7 d. nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymių, užfiksuota J. J. ir atsakovo daiktų dalybų lentelė, pagal kurią sutarta, jog atsakovui priklauso skydų gamybos stalas. Be to, dėl skydų gamybos stalo vagystės į policiją kreipėsi J. J., o ne ieškovė.
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Progresyvi statyba“ veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį atitiko proporcingumo principą, nes atsižvelgta į santykių pobūdį – bendrovė praranda gamybos priemonę, negavusi piniginės kompensacijos. Taigi, ieškovės nuosavybės teisė į ginčo daiktą yra pasibaigusi.
29. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 14 d. skydų gamybos stalo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Progresyvi statyba“ pardavė stalą atsakovui. Apeliantės nuomone, atsakovas, su atsiliepimu pateikdamas ginčo sutartį, žinojo, kad sudaro ginčo sutartį dėl ne jam priklausančio daikto, todėl yra nesąžiningas. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino aplinkybių, jog stalas buvo perleistas 2019 metais, kai UAB „Progresyvi statyba“ dar nebuvo iškelta bankroto byla. Apeliantės nuomone, byloje yra daugiau atsakovo nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, t. y. Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. vasario 7 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2022 m. lapkričio 18 d. atsakovo el. pašto žinutė J. J., kurioje jis žada kompensuoti už žalą dėl stalo ieškovei, pranešimo apie įteikimą dokumentų, patvirtinančių, kad 2019 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra nutraukta, neįteikimas, ginčo sutarties slėpimas. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.
30. Atsakovas su UAB „Progresyvi statyba“ 2019 m. rugpjūčio 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Progresyvi statyba“ pardavė atsakovui naudotą skydų gamybos stalą už 4 415 Eur. Sutartyje nustatyta, kad atsiskaitymas vykdomas dengiant UAB „Progresyvi statyba“ skolą atsakovui, t. y. skola mažinama 4 415 Eur dydžiu. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3585-803/2020 UAB „Progresyvi statyba“ iškelta bankroto byla. Byloje nėra duomenų, kad bankroto administratorė, bendrovės akcininkai ginčijo atsakovo ir UAB „Progresyvi statyba“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas nurodo, kad ginčo sutarties sudarymu buvo atliktas dalinis UAB „Progresyvi statyba“ susiformavusio įsiskolinimo padengimas atsakovui, atsiradęs iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. imtinai, o bankroto bylos iškėlimo metu buvo apskaičiuotas tęstinis UAB „Progresyvi statyba“ įsiskolinimas atsakovui už laikotarpį, nustatytą bankroto bylos iškėlimo momentui, t. y. 2020 m. rugpjūčio 11 d. būklei. Civilinėje byloje Nr. B2-3585-803/2020 dėl UAB „Progresyvi statyba“ kreditorių reikalavimų patvirtinimo užfiksuota, kad atsakovas yra bendrovės kreditorius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2019 m. rugpjūčio 14 d. atsakovo ir UAB „Progresyvi statyba“ sudarytas sandoris nėra apsimestinis ar tariamas. Ieškovė sandorio negaliojimo pagrindų nenurodė, taip pat nenurodė jokių faktinių aplinkybių kokiu pagrindu atsakovas, kuriam darbdavys bendrovė buvo skolingas, neturėjo teisės sumažinti skolinio įsipareigojimo, perleisdama atsakovo nuosavybės daiktą. Kiti apeliantės nurodyti argumentai, taip pat neleidžia daryti išvados, jog atsakovas sudarydamas sandorį buvo nesąžiningas.
31. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sandorio sudarymo pradžios valdo, naudojasi, disponuoja skydų gamybos stalu, nes sudarytos sutarties 2.1. punktas numatė, kad skydų gamybos stalas nuosavybės teise pereina atsakovui nuo sutarties sudarymo dienos. Ieškovės sudarytoje sutartyje, kurią bendrovė nutraukė, apie nuosavybės perėmimo momentą nekalbama, nurodomas naudojimo perdavimas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė niekada skydų gamybos stalu nesinaudojo, jo nepasigedo. Be to, ieškovė trečiųjų asmenų sudaryto sandorio ginčyti neturi teisės.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė, nes atsakovas turi nuosavybės teisę į skydų gamybos stalą, daiktą valdo, naudojasi, disponuoja, o ieškovė neįrodė nuosavybės teisės į daiktą - skydų gamybos stalą, nenuginčijo atsakovo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, nenuginčijo atsakovo nuosavybės teisės.
33. CPK 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Jeigu ieškinio reikalavimai padidinami, trūkstama žyminio mokesčio suma primokama pagal padidintą ieškinio sumą (CPK 86 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei valdymo skydų gamybos stalą į ieškovei priklausančias patalpas. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 99 Eur žyminį mokestį. Ieškovė 2023 m. liepos 10 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, prašydama: įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei valdymo skydų gamybos stalą į ieškovei priklausančias patalpas; pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 14 d. skydų gamybos stalo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Progresyvi statyba“ pardavė stalą atsakovui M. V. ir sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė nesumokėjo dalies žyminio mokesčio, pagrįstai priteisė iš ieškovės valstybės naudai trūkstamą žyminį mokestį. Apeliantė jokių argumentų, kodėl nesutinka su teismo sprendimu dėl žyminio mokesčio dalies priteisimo, nenurodė.
34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
35. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimamas galutinis sprendimas pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
37. Atsakovas pateikė įrodymus apie 2 000 Eur išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nors tokio dydžio išlaidos neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, tačiau, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, jos mažintinos iki adekvačios suteiktos paslaugos sudėtingumui sumos – 1 000 Eur.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų M. V. a.k. (duomenys neskelbtini)