- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- e2-8377-534/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04013-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui M. V. dėl daikto išreikalavimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės V. J. nurodo, kad per buvusį sutuoktinį 2019 birželio 30 d. sudarė su UAB „Progresyvi statyba“ sutartį dėl skydų gamybos stalo pirkimo-pardavimo. Pinigus už prekę perdavė bendrovei per buvusį sutuoktinį J. J.. Nurodo, kad atsakovas M. V. yra skydų gamybos stalą pasisavinęs. Teismo prašo pripažinti negaliojančia M. V. ir UAB „Progresyvi statyba“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei skydų gamybos stalą nurodytu patikslintame ieškinyje adresu. Nurodo, kad su J. J. santuoką nutraukė (DUOMENYS NESKELBTINI) metais. Pagal profesija yra mokytoja, dirba iki šiol. Ieškinį atsakovui reiškia, nes sužinojo, kad skydų gamybos stalas kainuoja apie 10000 eurų, nenori prarasti turto.
Atsiliepimas
Atsakovas M. V. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad jis buvo UAB „Progresyvi statyba“ vadovas – direktorius. Pritrūkus bendrovei pinigų, nutarė parduoti skydų gamybos stalą, kurį pasisiūlė nupirkti dirbantis J. J. buvusios sutuoktinės ieškovės vardu. Sutarties du vienetus surašė, tačiau sutartyje nurodytos pinigų sumos bendrovė negavo, todėl per 30 dienų sutartis buvo vienašališkai nutraukta. Raštą dėl sutarties nutraukimo įteikė J. J.. Pagal buhalterinės apskaitos taisykles turi būti kasos pajamų orderis, pakvitavimas dėl parduodamo daikto kainos sumokėjimo, ko nebuvo, nes pinigai nesumokėti. Jis į bendrovę buvo įnešęs savo lėšas, bendrovė jam buvo skolinga, todėl jis perėmė iš bendrovės skydų gamybos stalą, kaip kompensaciją už jam esančią skolą. UAB „Progresyvi statyba“ yra bankrutavusi ir likviduota, tačiau išlikę bankroto bylos dokumentai, kreditorių sąrašas, įrodo, kad bendrovė jam liko skolinga. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo 2023-02-07 nutarime yra užfiksuoti jo pateikti susirašinėjimo įrašai turto pasidalinimo klausimu su liudytoju J. J.: 2022 gegužės 5 d. užfiksuotas įrašas dėl daiktų pasidalinimo, kur M. V. atitenka skydų gamybos stalas, yra įrašas sutarta. Nurodo, kad ieškovės ir J. J. santuokos nutraukimas fiktyvus, siekiant išvengti kreditorių. Liudytojas buvo UAB „Primtela“ vadovas, bendrovei pripažintas tyčinis bankrotas. Bendrovė veiklą perkėlė į UAB „Progresyvi statyba“, kurios 75 procentus akcijų turėjo M. J. – ieškovės ir liudytojo dukra. Faktiškai J. J. veikė už ieškovę ir akcininkę. Nesupranta kokiu teisiniu pagrindu prašo pripažinti atsakovo ir UAB „Progresyvi statyba“ pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia – niekine ar nuginčijama, koks nuginčijimo pagrindas.
Liudytojas J. J. nurodė, kad pritrūkus UAB „Progresyvi statyba“ piniginių lėšų, pasiūlė buvusiai sutuoktinei įsigyti skydų gamybos stalą, atnešė jai sutarties vienetus, kuriuos ji pasirašė, nunešė UAB „Progresyvi statyba“ vadovui, kuriuos jis pasirašė, paėmė sutarties vienetą. Pinigus gavo iš ieškovės, perdavė UAB „Progresyvi statyba“ vadovui atsakovui, tačiau pinigų paėmimo kvito negavo. Nurodo, kad skydų gamybos stalo dingimą pastebėjo, kai (DUOMENYS NESKELBTINI), Vilniaus rajone, perėmė patalpas iš UAB „Progresyvi statyba“. Tada iškvietė policijos darbuotojus. Liudytojas J. J. į klausimus dėl santykių su ieškove, dėl tyčinio bankroto atsisakė atsakinėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Teismas nustatė, kad ieškovė V. J. pareiškė ieškinį atsakovui M. V. dėl daikto išreikalavimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė ieškinį grindžia aplinkybe, kad atsakovas pasisavino skydų gamybos stalą, kurį įsigijo 2019-06-30 pirkimo-pardavimo sutartimi. Teismas ieškinį atmeta, nes ieškovė neįrodė nuosavybės teisės į daiktą.
Pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojama CK 6.305–6.431 straipsniuose, o šiose nuostatose nesureguliuotiems klausimams taikomos bendrosios sutarčių teisės (CK 6.154–6.228 straipsniai) bei prievolių teisės (CK 6.1–6.153 straipsniai) nuostatos. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą. Pirkimo–pardavimo sutartis taip pat yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui jau yra sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas. Atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, leidžiančių ją atskirti nuo dovanojimo sutarties (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.465 straipsnis). Todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją. Vadovaujantis CK 6.314 straipsnio 2 dalimi, pirmumas suteikiamas šalių susitarimui – kaina turi būti sumokėta per tą terminą, kurį šalys nustatė sutartyje. Jeigu kainos sumokėjimo terminas sutartyje nenustatytas, tokiu atveju kaina turi būti sumokėta tada, kai pardavėjas įvykdo savo pareigą perduoti daiktus arba disponavimo daiktais dokumentus. Kadangi pagal CK 6.314 straipsnio 1 dalį kainos sumokėjimo vieta yra daiktų perdavimo vieta, tai ir kainos sumokėjimo laikas siejamas su daiktų perdavimo momentu. Pagal CK 6.156 straipsnio 5 dalį, jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. CK 4.49 straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad sutartyje gali būti nustatyta, jog nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą. CK 6.349 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyti, kad nuosavybės teisė į perduotus pirkėjui daiktus išlieka pardavėjui iki tol, kol už juos bus visiškai sumokėta arba įvykdytos kitokios sąlygos. Ši galimybė kildinama iš sutarčių sudarymo laisvės principo (CK 1.2 straipsnis, 6.156 straipsnio 1 dalis), pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pirkimo–pardavimo sutartyje ginčo šalims nesusitarus dėl kainos sumokėjimo terminų, tvarkos ar būdo, teismas, nustatydamas kainos sumokėjimo sąlygas, remiasi CK 6.314 straipsniu: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 straipsnio 1 dalis); jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti daiktų perdavimo momentu (CK 6.314 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis). Pirkėjo pareiga sumokėti kainą apima ne tik pinigų sumos sumokėjimą, bet ir ėmimąsi atitinkamų priemonių, kurių gali būti reikalaujama pagal sutartį arba įstatymus, kad, esant reikalui, būtų galima tinkamai įrodyti kainos sumokėjimo faktą.
Kilusio ginčo atveju 2019 birželio 30 d. fizinis asmuo ieškovė V. J. sudarė su UAB „Progresyvi statyba“ pirkimo-pardavimo sutartį per tarpininką buvusį sutuoktinį J. J.. Pagal 2015-06-19 Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje nr.2-3711-275/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1685-330/2015 J. J. vadovavo BUAB „Primtela“ ir veiklą perkėlė į UAB „Progresyvi statyba“, dėl ko teismas pripažino BUAB „Primtela“ bankrotą tyčiniu. Tai reiškia, kad ieškovė V. J., kuri (DUOMENYS NESKELBTINI)nutraukė santuoką su J. J. (santuokos nutraukimo įrašas (DUOMENYS NESKELBTINI)), tačiau ir toliau veda bendra ūkį, ką rodo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris ir UAB „Progresyvi statyba“ ūkinės veiklos adresas ieškovės nuosavybėje (registro išrašas rodo, kad nuosavybės teise valdo turėjo žemės ūkio paskirties žemę su ferma, nors visą laiką iki šiol dirba mokytoja ir gyvena Vilniuje). Ieškovė privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų “Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 10,11 punktais, kurie numatė:
„10. Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita).
Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas.
Pinigų sumokėjimo į kasą tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, tvirtina ūkio subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
11. Kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje.
Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai.
Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną.“
Kilusio ginčo atveju iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad ji sutartimi siekė įsigyti daiktą iš bendrovės, kuris jos profesinėje veikloje nereikalingas. Teismui ieškovė įrodymų dėl prekės kainos sumokėjimo bendrovei nepateikė, nepateikė kasos knygos išrašo. Vilniaus apygardos teismo 2020-08-11 nutartimi civilinėje byloje nr.B2-3585-803/2020 UAB „Progresyvi statyba“ iškelta bankroto bylą, ieškovės kreditorių sąraše nėra, tačiau yra atsakovas. UAB „Progresyvi statyba“, kaip juridinis asmuo pasibaigęs, bendrovė likviduota. Teismui atsakovas M. V. pateikė 2019-07-31 pranešimą ieškovei dėl sutarties nutraukimą, nes pinigai už skydų gamybos stalą nesumokėti, kurio ji neginčija. UAB „Progresyvi statyba“ veiksmai vienašališkai nutraukiant sutartį atitiko proporcingumo principą, nes atsižvelgta į santykių pobūdį – bendrovė praranda gamybos priemonę, negavusi piniginės kompensacijos. (Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).) Ieškovė V. J., neturėdama nuosavybės teisės į skydų gamybos stalą, ginčija 2019-08-14 sandorį tarp atsakovo M. V. ir UAB „Progresyvi statyba“, patikslintame ieškinyje nurodydama LR CK 1.86 str. normą (tariamas sandoris). Teismas konstatuoja, kad 2019-08-14 atsakovo M. V. ir UAB „Progresyvi statyba“ sudarytas sandoris yra nei apsimestinis, nei tariamas. Ieškovė sandorio negaliojimo pagrindų nenurodė, tik vartojo žodį negaliojantis, tačiau nenurodė faktinių aplinkybių, kokiu pagrindu atsakovas, kuriam darbdavys bendrovė buvo skolingas, neturėjo teisės sumažinti skolinio įsipareigojimo, perleisdama atsakovo nuosavybės daiktą. Sutarties 1.3. punkte nurodoma, kad bendrovės skola atsakovui sumažinama 4415 eurų. Civilinėje byloje nr.B2-3585-803/2020 dėl UAB „Progresyvi statyba“ dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo yra užfiksuota, kad atsakovas yra bendrovės kreditorius. Bankroto administratorius sutarties neginčijo. Ieškovės pateiktame įrodyme 2023-02-07 nutarime nutraukti ikiteismini tyrimą užfiksuotas atsakovo M. V. ir J. J., kuris teisme atsisakė duoti paaiškinimus dėl tyčinio bankroto ir santuokos su ieškove nutraukimo aplinkybių ir tolimesnio bendro ūkio vedimo, dalybų lentelė, pagal kurią atsakovui M. V. priklauso skydų gamybos stalas. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad M. V. nuo 2019-08-14 sandorio sudarymo pradžios valdo, naudojasi, disponuoja skydų gamybos stalu, nes sudarytos sutarties 2.1. punktas numatė, kad skydų gamybos stalas nuosavybės teise pereina atsakovui nuo sutarties sudarymo dienos. Ieškovės V. J. sudarytoje sutartyje, kurią bendrovė nutraukė, apie nuosavybės perėmimo momentą nekalbama, nurodoma naudojimo perdavimas. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovė niekada skydų gamybos stalu nesinaudojo, nei jo pasigedo. Į policiją dėl skydų gamybos stalo vagystės kreipėsi liudytojas J. J., su kuriuo, kaip nurodo ieškovė, santuoka nutraukta, bendras ūkis nevedamas. Teismas ieškinį atmeta, nes atsakovas M. V. turi nuosavybės teisę į skydų gamybos stalą, daiktą valdo, naudojasi, disponuoja. Sandorio neginčijo bendrovės akcininkai, nei bendrovė, nei bankroto administratorius. Teismo nutartys dėl bendrovės bankroto kreditorių rodo, kad atsakovas yra kreditorius. Ieškovė įrodymų dėl nuosavybės įsigijimo, daikto valdymo nepateikė, trečiųjų asmenų sudaryto sandorio ginčyti neturi teisės, be to 2019-07-31 UAB „Progresyvi statyba“ sutarties nutraukimo neginčijo. Teismas ieškinį atmeta, nes ieškovė, pagal profesiją pedagogė, neįrodė nuosavybės teisės į daiktą - skydų gamybos stalą, nenuginčijo atsakovo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, nenuginčijo atsakovo nuosavybės teisės. Ieškovės pateiktas įrodymas pinigų perdavimo raštelis liudytojui J. J. kaip įrodymas atmetamas, nes neįrodo pinigų perdavimo bendrovei fakto. Ieškovė reikalavimo bendrovei iki jos likvidavimo perduoti daiktą jos nuosavybėn nereiškė, nors kasos knygose turėtų būti užfiksuotas pirkimo faktas.
Teismas iš parengiamojo teismo posėdžio, šalims sutinkant ir prašant, perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas nustatė, kad ieškovė nesumokėjo dalies žyminio mokesčio. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 86 str. d. priteisia iš ieškovės valstybės naudai trūkstamą žyminį mokestį 99,34 eurus.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovai proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškinį atmetus, atsakovui nepateikus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, atsakovui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. J., gim. (DUOMENYS NESKELBTINI), trūkstamą žyminio mokesčio dalį valstybės naudai 99 eurus 34 centus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.