Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis Vokietijos Federacijoje registruotoje įmonėje „D. H. GMBH“, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, teistas 2011 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį - 8 m laisvės atėmimo; 2016 m. birželio 21 d. Vilkaviškio r. apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas prieš terminą, neatlikus laisvės atėmimo bausmės dalies (2 m. 3 mėn. 11 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis 2017 m. lapkričio 20 d., apie 00.26 val., Vilniuje, Rinktinės gatvėje, ties pastatu Nr. 5A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz C220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,24 promilės etilo alkoholio).

K. L. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dieną vartojo alkoholį, po ko ilsėjosi. Su kaimynu buvo sutaręs šį pavežti. Atėjus kaimynui jautėsi normaliai, pavežė kaimyną į stotį. Grįžtant jį sustabdė policijos pareigūnai. Vairavo brolio automobilį, kuris buvo užsienyje. Dabar brolis grįžęs, automobilis pas brolį.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytojas V. K. tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 20 d., apie 00.20 val., Vilniuje, jis, kaip Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės vyriaus. patrulis, ir jo bendradarbė – vyriaus. patrulė R. K. gavo pranešimą, kad Kalvarijų gatve link Baltupių mikrorajono važiuoja automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, kaip įtariama, gali būti neblaivus. Minėtą automobilį pastebėjo Kalvarijų gatvės sankryžoje su Konstitucijos prospektu. Automobilis „Mercedes Benz“ nuo sankryžos nuvažiavo Šeimyniškių gatve. Apie 00.26 val. automobilį „Mercedes Benz“ sustabdė Rinktinės gatvėje, ties pastatu Nr. 5A. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo K. L.. Bendraujant, nuo automobilio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, be to, pastarojo kalba buvo nerišli. Patikrinus blaivumą su alkotesteriu, K. L. buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas (b. l. 6).

Iš pažymos iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „Mercedes Benz C220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso D. L. (b. l. 9).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, jog vidutinė automobilio „Mercedes Benz C220“ (1993-1997 m. gamybos) kaina Lietuvoje yra 1 000 Eur (su PVM) (b. l. 10).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. lapkričio 20 d. 00.31 val. K. L. nustatytas 2,19 ‰ girtumas (b. l. 12).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad 2017 m. lapkričio 20 d. 00.50 val. paimtame K. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,24 promilės etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį (b. l. 15).

Iš specialisto išvados matyti, kad 2017 m. lapkričio 20 d., 00.50 val. tyrimams paimtame K. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,24 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad K. L. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad vakare vairavo automobilį po to, kai dieną vartojo alkoholį. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys liudytojo V. K. parodymai, alkotesterio pažyma, neblaivumo aktas ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad K. L. kraujyje nustatyta 2,24 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teismas įvertinęs minėtų įrodymų visumą pripažįsta K. L. kaltę ir neteisėtus veiksmus dėl to, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, vairavo automobilį, dėl ko padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

K. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ką įrodė duodamas nuoširdžius parodymus tiek tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įstatymo pagrindų, leidžiančių K. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, K. L. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. K. L. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje jis kartą teistas, nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka (b. l. 42). Siekiant teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį K. L., tinkamai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad K. L. turimais duomenimis naujų nusikaltimų veikų nėra padaręs, tačiau šį nusikaltimą įvykdė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir neatlikęs jam skirtos bausmės, dar ir pažeisdamas teismo skirtą įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose. Tokios nustatytos aplinkybės ir asmens teistumas verčia teismą K. L. skirti ne švelniausią baudos, bet griežtesnę arešto bausmę, jos dydį atsižvelgus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatas parenkant žemiau sankcijos vidurkio. Paskirta bausmė baudžiamojo kodekso 64 straipsnio pagrindu privalomai bendrintina su 2011 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi, nes naują nusikaltimą K. L. padarė neatlikęs minėtu nuosprendžiu skirtos bausmės.

Kita vertus, įvertinus jau minėtas aplinkybes dėl padaryto nusikaltimo, pakeistą K. L. gyvenimo būdą, turimą darbą, gebėjimą laikytis įstatymų nedarant administracinių pažeidimų, kaltęs pripažinimą ir gailestį, pažadą nebenusikalsti yra pagrindas pripažinti, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti gyvendinti be realaus bausmės atlikimo, vykdant teismo skirtus įpareigojimus. Dėl šios priežasties teismas taiko K. L. bausmės vykdymo atidėjimą maksimaliam terminui.

K. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – kadangi asmuo nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam K. L. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Mercedes Benz C220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso D. L.. Tai patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 9). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – D. L., kuris nesuteikė teisės kaltininkui vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviu, iš kaltininko konfiskuotina šio automobilio vertę atitinkančios pinigų suma, kaip tai numato baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis.

Kaltinamajam K. L. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

K. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu K. L. paskirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, 65 straipsniu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2011 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme (prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės) ir galutinę bausmę K. L. skirti 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant K. L. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kai tai nesusiję su darbu, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsniu bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti K. L. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu iš K. L. konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą - 1000 (vieną tūkstantį) eurų.

K. L. paskirtas kardomąsias priemones dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus K. L. vairuotojo pažymėjimą perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“ iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.