Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8 bei 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atisėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant J. Š. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu ir 75 straipsnio 7 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigotas J. Š. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad J. Š. nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 11 d., apie 12 .32 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušdamas, t. y. tyčia ne mažiau 3 kartų suduodamas rankomis ir kojomis nukentėjusiajam D. P. į galvą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas kairėje veido pusėje, muštines žaizdas pakaušyje, kairio antakio ir kairio skruosto srityse, visų kairiojo žandinio ančio sienelių skeveldrinius lūžius, kairiojo skruostikaulio lūžimą, akiduobės lateralinės sienelės lūžimą, nesunkiai sutrikdė D. P. sveikatą.

2. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Renata Oželienė prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bausmės vykdymo atidėjimo J. Š. ir pasiųsti jį į pataisos namus atlikti paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės apeliacinis skundas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

6. Prokurorė apeliaciniame skunde kelia BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskyrė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

7. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

8. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad atidėdamas J. Š. realų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad jis – jauno amžiaus, dirba, išlaiko šeimą, po šio įvykio, pasak jo paties, jis nebegeria, įvairiais būdais stengiasi įveikti priklausomybę nuo alkoholio, nukentėjusiojo atsiprašė, konflikto metu abu su nukentėjusiuoju gėrė ir buvo neblaivūs, kas galėjo sąlygoti konflikto kilimą ir nusikalstamos veikos padarymą, jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pažada daugiau nenusikalsti, ir į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvadą, jog realus bausmės vykdymas gali paveikti nuteistojo pasiryžimą atsikratyti polinkio vartoti alkoholinius gėrimus, dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismas taikė BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant teismo įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nors ir svarbios, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnyje numatyto teisės instituto taikymas. Spręsdamas šio straipsnio taikymo galimybę, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nelygino su kitomis baudžiamojoje byloje nustatytomis svarbiomis aplinkybėmis.

10. Atsižvelgtina į tai, kad J. Š. yra teistas net 11 kartų (2 t., b. l. 17 – 81), jam Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendžiu vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis bausmės vykdymas buvo atidėtas (2 t., b. l. 33 – 35), o 2010 m. gruodžio 16 d. nutartmi panaikintas (2 t., b. l. 36). Taip pat, Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 8 punktais bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (2 t., b. l. 74 – 79). Skundžiamu nuosprendžiu J. Š. nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 11 d. padarė nusikalstamą veiką, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šios aplinkybės, tik patvirtina didesnį jo pavojingumą ir susiformavusią tam tikrą neigiamą pasaulėžiūrą, ją laikant natūraliu reiškiniu gyvenime.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos J. Š. veiksmams ir būdui keisti, dėl to ateityje nuteistasis gali ir toliau vykdyti smurtinio pobūdžio nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. J. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamas veikos pavojingumo laipsnį bei jo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta.

12. Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo yra būtina vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 53- 697/2021).

13. Visos minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad palankaus sprendimo priėmimas J. Š. atžvilgiu, tai yra realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos represinės įtakos jo veiksmams ir būdui keisti, dėl ko ateityje jis gali ir toliau vykdyti nusikalstamas veikas, nevertinti jų kritiškai. Atsižvelgiant į visą tai daroma išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl apeliacinio proceso išlaidų

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant J. Š. yra 23,94 Eur (3 t., b. l. 16), kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

15. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

16. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui J. Š. teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendį, panaikinti jo dalį, kuria nuteistajam J. Š., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 5, 8 bei 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.