Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) 9 d., Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. K. 2020 m. sausio 8 d., apie 17.59 val., Kauno rajone, Neveronių kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties geležinkelio pervaža, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio matuokliu jam nustatytas 1,86 promilių etilo alkoholio neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad pats jis gyvena Kaune, o įvykio dieną lankėsi pas Neveronyse gyvenantį draugą, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė du litrus alaus. Po to V. K. sugalvojo važiuoti namo. Važiavo jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį buvo įsigijęs prieš penkerius metus už savo asmenines lėšas. Važiavo vienas. Jautėsi apsvaigęs. Artėdamas prie geležinkelio pertvaros norėjo pristabdyti, tačiau sumaišė pedalus – vietoje stabdžio paspaudė akseleratoriaus pedalą. Automobilis metėsi į šoną ir atsitrenkė į geležinkelio atitvarą. Pamena, kad iššovė automobilio saugos pagalvės. Po to pribėgo paskui važiavęs žmogus, padėjo jam išlipti iš automobilio. Su kitų žmonių pagalba atitraukė automobilį nuo pervažos, kad jis netrukdytų eismo dalyviams. Po to jis paskambino skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112, norėdamas pranešti apie įvykį. Jam bekalbant telefonu su šios tarnybos darbuotoju, į įvykio vietą atvyko policija. Jo automobilį uždarė į aikštelę, paėmė vairuotojo pažymėjimą. Teisę vairuoti automobilį turi seniai, turi C ir B kategorijas. Jo darbas yra susijęs su vairavimu. Visada sekėsi vairuoti gerai, pažeidimų nebuvo. Tai pirmas kartas, kai už automobilio vairo jis sėdo neblaivus. Savo elgesį vertina blogai, ateityje alkoholio žada nebevartoti. Taip pat paaiškino, kad dėl atitvaro sugadinimo jam civilinio ieškinio niekas nepareiškė. Jo automobilis yra draustas privalomuoju draudimu. Pirminės būklės automobilio „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 900,00 eurų, tačiau atsižvelgiant į automobilio faktinę būklę po eismo įvykio, jį vertina 200-300 eurų. Dėl įvykio gailisi, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja parenkant jo sutuoktinę S. K., kuri jam yra autoritetas, su ja santykiai yra geri, ji galėtų užtikrinti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Liudytoja, pasiūlyta laiduotoja S. K., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad apie įvykį jai pranešė pats sutuoktinis, telefonu. Pasakė, kad padarė avariją būdamas neblaivus. Per aštuoniolika jų santuokos metų tai pirmas kartas, kai jos sutuoktinis už automobilio vairo sėdo būdamas vartojęs alkoholinių gėrimų. Įvykio metu vyras vairavo santuokoje įgytą automobilį, šis automobilis priklauso jam. Automobilio vertė yra apie 900,00 eurų. Paaiškino, kad V. K. yra geras, rūpinasi šeima, padeda. Jie augina 14 ir 16 metų vaikus, iš kurių vienas turi protinę negalią, fizinių sutrikimų. Ji pati nevairuoja, todėl specialių poreikių turintį sūnų į ugdymo įstaigą dabar tenka lydėti pėstute. Atstumas nuo namų iki mokyklos yra apie vienas kilometras. Ji alkoholio nevartoja, yra atsakinga ir rūpestinga. Jai yra svarbi šeima ir darbas. Neteista, administracine tvarka nebausta. Su sutuoktiniu sutaria gerai ir ji jam yra pavyzdys, autoritetas. Dėl to savo autoritetu gali garantuoti, kad jos vyras nedarys naujų nusikalstamų veikų. Skaitė ir žino, kokios yra laiduotojo pareigos. Sutinka laiduoti už kaltinamąjį, tačiau prašo laidavimą skirti be užstato, kadangi jų šeimos pajamos nėra didelės.

Išvada dėl V. K. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas M. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. sausio 8 d., apie 17.55 val., vairavo automobilį „Tesla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiavo pradžioje keliu A1 kryptimi link Vilniaus ir ties Neveronimis nusuko nuo greitkelio link geležinkelio pervažos. Buvo tamsus paros metas, dulksna. Priekyje jo važiavo kitos transporto priemonės. Matė, kad artėja prie geležinkelio pervažos. Priekyje jo važiavę automobiliai nuvažiavo tolyn, o jis, įvažiavęs į pervažą pamatė, kad jam iš kairės pusės į kelio atitvarus atsitrenkęs automobilis „Volkswagen“ tamsios spalvos. Pastebėjo, kad už vairo sėdi vyras, o salono viduje daug dūmų. Automobilio „Volkswagen“ galiniai ratai buvo vos keliasdešimt centimetrų nuo geležinkelio bėgių. Už vairo sėdintis vyras rankose laikė mobilų telefoną, maigė mygtukus. Buvo akivaizdu, kai pastarasis automobilis atvažiavo nuo Neveronių gyvenvietės. Jis nuleido vairuotojo durelių stiklą ir įjungė garsinį signalą. Tada „Volkswagen“ automobilio vairuotojas pravėrė savo dureles ir išlipo. Daugiau automobilyje sėdinčių žmonių nebuvo. Paskui važiavę automobiliai pradėjo raginti, kad liudytojas patrauktų savo automobilį, kuris trukdė pravažiavimui. Liudytojas pravažiavo pervažą ir sustojo. Matė, kad prie „Volkswagen“ automobilio ir šalia jo buvusio vairuotojo sustojo kiti automobiliai, išlipo žmonės, todėl jis nesugrįžo į įvykio vietą. Nuvažiuodamas paskambino „112“ ir pranešė apie įvykį. Jam neteko bendrauti su „Volkswagen“ vairuotoju, tačiau vyras atrodė išsigandęs, apie keturiasdešimt penkerių metų amžiaus (b. l. 42–43).

Iš 2020 m. sausio 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. P. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad 2020 m. sausio 8 d., apie 18.01 val., gavo pranešimą iš Kauno AVPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, Neveronių k., įvykęs eismo įvykis – neblaivus vyras įvažiavo su automobilio „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į geležinkelio pervažą. Atvykus į įvykio vietą rastas minėtas automobilis ir jo vairuotojas V. K.. Vyras nurodė, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį, nesuvaldė jo važiuodamas per geležinkelio pervažą, dėl ko atsitrenkė į pervažos atitvarus. Apgadintas atitvaras ir automobilis. Vyras patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“, patikros Nr. 1200009. Pirmojo tikrinimo metu alkoholio matuokliu V. K.nustatytas 1,91 promilės girtumas, o antruoju – 1,86 promilių girtumas (b. l. 24).

Iš 2020 m. sausio 8 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota eismo įvykio vieta – Kauno r. sav., Neveronių k., (duomenys neskelbtini) g., ties reguliuojama geležinkelio pervaža. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudarytos fotolentelės. Apžiūrėta eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nerasta ir nepaimta (b. l. 12–17).

Iš 2020 m. sausio 8 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuoti automobilio sugadinimai, sudarytos fotolentelės (b. l. 18–22).

Iš alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0358 išrašų matyti, kad V. K. 2020 m. sausio 8 d., 18.17 val., nustatytas 1,91 promilės girtumas, o antrojo tikrinimo 2020 m. sausio 8 d., 18.34 val., rodmenys – 1,86 promilės (b. l. 26). Patikros sertifikatas Nr. 1200009 (b. l. 27).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilio „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. K. (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas V. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims ir 2020 m. sausio 8 d., apie 17.59 val., Kauno rajone, Neveronių kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties geležinkelio pervaža vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas 1,51 ir daugiau, tai yra 1,86 promilių neblaivumas, kol įvažiavęs į geležinkelio pervažą, atsitrenkė į jos atitvarus, tokiu būdu sukeldamas realią grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui.

Be paties kaltinamojo V. K. prisipažinimo, kad prieš vairuodamas automobilį jis pas draugą buvo išgėręs apie du litrus alaus, tą aplinkybę, kad transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio patvirtina Kauno apskrities VPK vyriausiojo patrulio M. P. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad pagal gautą pranešimą atvykus į įvykio vietą, į geležinkelio atitvarą atsitrenkusio automobilio vairuotojas V. K. atvykusiems pareigūnams nurodė, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, o patikrinus jo blaivumą, pirmojo tikrinimo metu alkoholio matuokliu V. K.nustatytas 1,91 promilės girtumas, o antruoju – 1,86 promilių, t. y. vidutinis girtumo laipsnis. Šie neblaivumo rodmenys užfiksuoti alkoholio matuoklio Alcotest 6810, Nr. ARFM-0358, išrašuose. Policijos pareigūnų naudotas minėtas alkotesteris, kaip patvirtina 2020 m. sausio 7 d. patikros sertifikatas Nr. 1200009, – metrologiškai patikrintas, yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. liepos 7 d. Kaltinamojo vairuotas automobilis nugabentas į policijos automobilių saugojimo aikštelę UAB „Augenas“. V. K. kaltę taip pat patvirtina apie įvykusį pranešusio liudytojo M. Č. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. K. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už vairo vartojo alkoholį, taigi, suprato savo veiksmų pavojingumą ir to siekė, todėl teismas daro išvadą, kad nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia. Neblaivumą patvirtina byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantys, kad V. K. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1, 86 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Teismo išvados dėl V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės,

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį siūloma laiduotoja S. K. byloje dėl to apklausta liudytoja, palaikė.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

S. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį V. K., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, atsakinga ir rūpestinga, kaltinamojo sutuoktinė, su vyru sutaria gerai, kaltinamajam ji yra autoritetas ir pavyzdys, per aštuoniolika santuokos metų tai buvo pirmas kartas, kai jis už automobilio vairo sėdo neblaivus, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą, pažadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galinti realiai daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad S. K. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuri byloje gali būti laiduotoja ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. S. K. neteista, administracine nebausta, dirbanti, darbdavio charakterizuojam teigiamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis ir siūloma laiduotoja yra sutuoktiniai, gyvenantys kartu, šeimoje auginantys du nepilnamečius vaikus, abu nurodantys, kad jų tarpusavio santykiai geri, o kaltinamasis nurodo, kad jam žmona yra autoritetas ir ji galėtų užtikrinti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma laiduotoja atitinka ne tik formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, manytina, kad pagal savo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir šeimos ryšį, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis V. K. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, civilinių ieškinių jo atžvilgiu nepareikšta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. l. 49), administracine tvarka nebaustas (b. l. 48), pakaltinamas, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 44), o laiduotoja S. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą S. K. atsakomybei. Nustatytinas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris, manytina, yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių aplinkybių, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,86 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, atsitrenkė į geležinkelio pertvarą, tuo sukeldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu teismo prašė V. K. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui.

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti V. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų V. K. veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, civilinių ieškinių V. K. atžvilgiu nėra pareikšta. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos V. K. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto, yra teisiamas pirmą kartą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, teisę vairuoti transporto priemones V. K. įgijo seniai ir vairuoja dažnai, kadangi vairavimas yra susijęs su jo darbinėmis funkcijomis bei šeimos poreikių tenkinimu, tačiau administracine tvarka baustas nebuvo, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, šeimoje auga specialiųjų poreikių turintis sūnus. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam nustatytinas minimaliam vienerių metų terminui. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės taikymo – šios specialiosios teisės kaltinamajam sustabdymo dienos – nuo 2020 m. sausio 9 d. (b. l. 55–56).

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir konfiskuoti kaltinamojo vairuotą automobilį „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė V. K., buvo įvykdytas jam vairuojant asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatos ir automobilis „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011, 2K-291-699/2016). Taigi tai, kad konfiskuotinas turtas buvo įgytas santuokos metu ir nors registruotas V. K. vardu, tačiau faktiškai priklauso bendrai abiem sutuoktiniams nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ar taikyti šio turto vertę atitinkančios sumos ar jos dalies išieškojimą iš kaltininko ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis byloje Nr. Nr. 1A-493-654/2017). S. K. išaiškintina, kad ji savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, transporto priemonės automobilio „VW Bora 2.3 V5 Highline“, 1998-2000 metų, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje be PVM yra 1 281 eurų (b. l. 40). Pats kaltinamasis savo automobilį įvertino 900 eurų, tačiau vėliau teisminio nagrinėjimo metu patikslino, kad atsižvelgiant į automobilio faktinę būklę po įvykio, jį vertintų 200-300 eurų.

Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo teismas įvertina kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertę (1 281,00 eurų), tai, kad pagal byloje esančius duomenis kaltinamojo kas mėnesį gaunamą darbo užmokestį sudaro 600 eurų (b. l. 88), o kartu su žmona – apie 1000 eurų (b. l. 83), iš kurių turi išgyventi kaltinamojo šeima su dviem nepilnamečiais vaikais, iš kurių vienas turi specialių poreikių (b. l. 84, 85, 86, 87). Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų santykinę įtaką, darytina išvada, kad kaltinamajam priklausančio automobilio konfiskavimas yra proporcinga ir adekvati baudžiamojo poveikio priemonė.

Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje būtent transporto priemonės konfiskavimas padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o prokuroro prašoma įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, šiuo atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Nagrinėjamu atveju prašoma skirti 500 eurų įmoka yra kiek mažesnė už konfiskuotino turto vertę (1 281,00 eurų), todėl V. K. taikant abi poveikio priemones, jis finansiškai būtų nubaustas per griežtai. Juolab įvertinus tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, tikėtina, kad padarytas nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir teismas suteikia jam šansą pasitaisyti. Darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, nagrinėjamu atveju yra pakankamas kaltininkui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas (pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-521-478/2018, 2020 m. sausio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-117-593/20, kt.).

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 55–56) ir dokumento, tai yra V. K. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) , paėmimas (b. l. 57–59) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, VĮ „Regitra“ perduodant kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą voke byloje, b. l. 64 ) ir pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. K. atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. F (duomenys neskelbtini) , saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 65), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

2020 m. sausio 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro O. S. nutarimu V. K. turtui – automobiliui „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) , skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. liepos 8 d. (b. l. 35–36) paliktinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos S. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. K., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Skirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020 m. sausio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) , saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaunas.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento, tai yra V. K. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) , paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, VĮ „Regitra“ perduoti kaltinamojo V. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. K. atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilio „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. F (duomenys neskelbtini) , saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

2020 m. sausio 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro O. S. nutarimu V. K. turtui – automobiliui „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) , skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.