Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. (buvusi R. F.) ieškinį atsakovui R. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. V. (buvusi R. F.) patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) nepilnamečio vaiko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina A. V. (buvusi R. F.); 2) nepilnamečio vaiko D. K. išlaikymui priteisti iš vaiko tėvo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) periodines išmokas mokamas kas mėnesį po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) priteisti iš R. K. nepilnamečio vaiko D. K. išlaikymo įsiskolinimą už 13 mėnesių – 2080 Eur; 4) nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. ir vaiko tėvo atsakovo bendravimo tvarką: kas antrą šeštadienį nuo 11:00 val. iki 20:00 val.; tėvo dieną nuo 11:00 val. iki 20:00 val.; vaiko gimimo dieną nuo 17:00 val. iki 19:00 val.; poriniais metais pirmą Kalėdų dieną ir antrą Velykų dieną nuo 11:00 val. iki 20:00 val., neporiniais metais antrą Kalėdų dieną ir pirmą Velykų dieną nuo 11:00 val. iki 20:00 val.; vaikas visada paimamas iš gyvenamosios vietos ir grąžinamas į gyvenamąją vietą; iki D. K. sueis 3 metai, vaiko motina A. V. (buvusi R. F.) dalyvauja tėvui ir vaikui bendraujant; 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-4, 30-32, 55-57, 87-90).

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu turi nepilnametį sūnų D. K.. Ieškovė dar augina nepilnametę dukrą E. F., kuri lanko mokyklą. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu negyvena, todėl būtina išspręsti klausimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Dėl vaiko išlaikymo ieškovė nurodė, kad nedirba ir ji su dviem vaikais gyvena iš 292,40 Eur pajamų. Nurodė, kad vaiko išlaikymui būtina turėti vienos minimalios algos dydžio sumą per mėnesį – 400 Eur, atsakovas yra darbingas, ieškovės žiniomis kitų nepilnamečių vaikų neturi. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo ieškovė nurodė, kad nuo pat vaiko gimimo prašė, kad atsakovas prisidėtų prie vaiko išlaikymo bent 200 Eur, nes ieškovės pajamos labai menkos. Atsakovas per 13 mėnesių vidutiniškai mokėjo ar teikdavo paramą 30 Eur sumai per mėnesį, todėl susidarė 2080 Eur įsiskolinimas.

Atsakovui R. K. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka - asmeniškai (b. l. 98). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) nurodė, kad R. F. šeima Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. A15-330/14 įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Su šeima dirba Vilniaus miesto Socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai, kurie teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. VTAS nurodė, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vaiko amžių, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, D. K. gyvenamosios vietos nustatytas su motina atitiktų mažamečio interesus. VTAS nuomone, dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, ją reiktų koreguoti, nes siūloma nustatyti, kad tėvas su mažamečiu sūnumi bendrautų tik kas antrą šeštadienį nuo 11.00 iki 20.00 val., vaiko gimimo dieną nuo 17.00 val. iki 20.00 val., kas neatitiktų vaiko interesų bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatų dėl lygių tėvų teisių bei pareigų auklėjant vaikus. Dėl išlaikymo VTAS nurodė, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaiko interesų apsaugai ir priteistas išlaikymo dydis turi būti proporcingas tiek tėvų turtinei padėčiai, tiek vaikų poreikiams (b. l. 103-111).

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė advokatė Tatjana Benetė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas R. K. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai, procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai (e. b. l. 140).

VTAS teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti VTAS atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 137-138).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. V. (buvusi R. F.) ir atsakovo R. K. nepilnametis sūnus (b. l. 27, 54, 79)

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo

Ieškovė prašė teismo nustatyti sūnaus D. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Išvadą teikianti institucija byloje VTAS pateiktoje išvadoje neprieštaravo vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nekilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaikas D. K. nuo gimimo ir šiuo metu gyvena kartu su motina, ieškove A. V. (buvusi R. F.), įvertinus aplinkybę, kad VTAS neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo priklausomumą nuo motinos nuolatinės priežiūros, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad gyvenimas kartu su ieškove pažeidžia vaiko interesus, sprendžia, kad, vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra tenkintinas ir nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamoji vieta yra nustatoma kartu su motina A. V. (buvusi R. F.) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 3.169) straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į patikslinto ieškinio reikalavimus, nors patikslintas ieškinys jam buvo įteiktas (b. l. 98), sprendžia, kad atsakovui buvo sudarytos galimybės teikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį, dalyvauti teismo posėdyje ir teikti savo argumentus bei samprotavimus, tačiau atsakovas šia teise ir galimybe nepasinaudojo, nepateikė teismui jokių įrodymų ir argumentų, paneigiančių patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 178 straipsnis). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko D. K. ir vaiko tėvo atsakovo bendravimo tvarką: kas antrą šeštadienį nuo 11:00 val. iki 20:00 val.; tėvo dieną nuo 11:00 val. iki 20:00 val.; vaiko gimimo dieną nuo 17:00 val. iki 19:00 val.; poriniais metais pirmą Kalėdų dieną ir antrą Velykų dieną nuo 11:00 val. iki 20:00 val., neporiniais metais antrą Kalėdų dieną ir pirmą Velykų dieną nuo 11:00 val. iki 20:00 val.; vaikas visada paimamas iš gyvenamosios vietos ir grąžinamas į gyvenamąją vietą; iki D. K. sueis 3 metai, vaiko motina A. V. (buvusi R. F.) dalyvauja tėvui ir vaikui bendraujant. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma bendravimo tvarka tik jos akivaizdoje yra pagrįsta: informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-649-576/2016, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas), pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2082-655/2013, pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas). Taip pat byloje surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, kad policijos registruojamų įvykių registre buvo užregistruotas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Smurto faktas pasitvirtino, pranešėja R. F. nurodė, kad buvęs sugyventinis R. K. spardė buto duris, išjungė bute šviesą, 2018 m. sausio 13 d. sudavė per galvą kumščiu, grasino susidorojimu (b. l. 112). Teismas, atsižvelgdamas į atsakovą charakterizuojančius duomenis, baustumą už smurtinius nusikaltimus, įvertinęs vaiko amžių bei tokio amžiaus vaiko dienos režimą, tenkina ieškovės reikalavimą iš dalies peržengdamas ieškinio reikalavimų ribas (CPK 376 straipsnio 3 dalis) dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 straipsnis) ir nustato atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką, numatant, kad vaiko motina A. V. (buvusi R. F.) dalyvauja tėvui ir vaikui bendraujant: kas antrą šeštadienį nuo 11:00 val. iki 14:00 val.; tėvo dieną nuo 11:00 val. iki 14:00 val.; vaiko gimimo dieną nuo 17:00 val. iki 19:00 val.; poriniais metais pirmą Kalėdų dieną ir antrą Velykų dieną nuo 11:00 val. iki 14:00 val., neporiniais metais antrą Kalėdų dieną ir pirmą Velykų dieną nuo 11:00 val. iki 14:00 val.; vaikas visada paimamas iš gyvenamosios vietos ir grąžinamas į gyvenamąją vietą; vaiko motina A. V. (buvusi R. F.) dalyvauja tėvui ir vaikui bendraujant. Teismas sprendžia, kad įvertinus atsakovo baustumą už nusikaltimus žmogaus sveikatai, viešajai tvarkai, motinos (ieškovės) dalyvavimas vaikui bendraujant su tėvu yra būtinas. Teismas daro išvadą, kad nurodyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku yra būtina, siekiant apsaugoti mažametį vaiką ir užtikrinti jo saugumą (CK 3.3 straipsnis). Teismas atmeta VTAS argumentus dėl per siauros atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku; atsakovas buvo tinkamai informuotas apie procesą (b. l. 97, 140), tačiau savo siūlomos bendravimo tvarkos su vaiku neteikė, todėl teismas sprendžia, kad tokiu procesiniu elgesiu atsakovas parodė nesidomėjimą vaiku. Be to, atsakovo baustumas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, viešajai tvarkai yra pakankamas pagrindas spręsti, kad vaiko interesų užtikrinimas reikalauja kito asmens (motinos) dalyvavimo vaikui bendraujant su tėvu.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašė teismo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K. po 300 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės ir 2080 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 13 mėnesių.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vieno vaiko maistui per dieną būtina turėti 5-7 Eur – 150-210 Eur per mėnesį, vaiko pampersai mėnesiui kainuoja 15 Eur (80 vnt.); vaiko dalis komunalinių mokesčių mokėjime sudaro apie 30 Eur per mėnesį; vaiko aprangai (4 sezonų avalynė, 4 sezonų viršutiniai rūbai, kasdienai rūbai, naminė avalinė, pižamos, kepurės pagal sezoną) per mėnesį sudaro 40 Eur; šampūnas, muilas, dantų pasta, dantų šepetukas, kempinė, kremai, buitinė chemija, tualetinis popierius kainuoja 20 Eur per mėnesį; vaistai, vitaminai, maisto papildai per mėnesį vidutiniškai kainuoja 10 Eur; vaiko indai, patalynė, čiužinys, pagalvės, antklodės, rankšluosčiai – vidutiniškai 20 Eur per mėnesį; vaiko baldai (lova, stalas, kėdė, spinta, šviestuvai, užuolaidos, lovatiesė, kilimai), vidutiniškai apie 20 Eur; vaiko knygos, žaislai, žaidimai apie 30 Eur per mėnesį; vaiko laisvalaikio išlaidos (kinas, teatras, cirkas, baseinas, draugų gimtadieniai) 20 Eur per mėnesį; vaiko atostogų išlaidos per metus 200 Eur (kelionės išlaidos, nuomos išlaidos, kelionės draudimas, pramogos prie jūros), t.y. 16,70 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui būtina turėti vienos minimalios algos dydžio sumą per mėnesį – 400 Eur. Prie ieškinio ieškovė pateikė įrodymus, iš kurių nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. kovo 19 d. vaiko maistui ieškovė išleido 18,40 Eur (b. l. 6-12, 33-39, 58-64); vaikui reikalingas išlaikymas apima ir vitaminus, kitas vaikui pagal amžių būtinas prekes (pvz. čiulptukas) (b. l. 13). Atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad vaikui reikalingas išlaikymo dydis per mėn. tikėtinai sudaro apie 400 Eur.

Teismo posėdžio metu, kuris vyko 2018 m. birželio 11 d., ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti patiria šias išlaidas: 70 Eur maitinimui, 100 Eur žiemos metu ir 50 Eur vasaros metu būsto išlaidoms (vaikui tenkanti dalis sudaro 30 Eur (vasaros metu taip pat 30 Eur, nes nebūna ieškovės dukros E. F.); apie 50 Eur aprangai (kelnės po 10 Eur, bodžiukai, basutės, kepurė nuo saulės), 30 Eur sauskelnėms (3 pakai), vaistams ir vitaminams 20 Eur, žaislai, knygos – 20 Eur, higienos priemonėms – 30 Eur, kitos išlaidos – vasarą vyks į poilsiavietę – 100 Eur (vaikui tenkanti dalis 30 Eur). Iš ieškovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė vidutiniškai vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia apie 270 Eur/mėn. Galimybių teikti didesnį išlaikymą neturi, nors nurodė, kad vaiko poreikiai jam augant didėja, tai pat ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametę dukrą E. F. (b. l. 14, 41, 66).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Lietuvos Respublikoje neturi valdomo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b. l. 23-24, 50-51, 75-76, 144-146). Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose ir jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 250 Eur (b. l. 17-21, 25, 44-48, 52, 69-73, 77). Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena socialiniame būste (b. l. 103-106)

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 80-81), Sodros duomenimis atsakovas niekur nedirba (b. l. 147), byloje nėra duomenų apie kitų išlaikytinių turėjimą. VTAS nurodė, kad atsakovas yra registruotas darbo biržoje, tačiau neoficialiai uždarbiauja statybose pagalbiniu darbininku. Atsakovas savo gaunamų pajamų nenurodė, tik pažymėjo, kad susitvarkė reikiamus dokumentus ir artimiausiu metu turėtų gauti 120 Eur/mėn. dydžio socialinę pašalpą (b. l. 103-104). VTAS atsakovas nurodė, kad sutinka teikti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 200 Eur/mėn. (b. l. 103-104).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-960-619/2017).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Nors ginčo šalių nepilnametis vaikas šiuo metu yra mažo amžiaus, tačiau užtikrinti jo poreikius būstui, drabužiams, higienos priemonėms, maistui ir t.t. yra abiejų tėvų pareiga. Be to, kartu su vaiku gyvenančiam tėvui (šiuo atveju motinai) ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečio vaiko tinkamai vystymąsi ir poreikius.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 400 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad pagal byloje surinktus duomenis atsakovo turtinė padėtis geresnė tuo, kad jis turi nekilnojamąjį turtą – ¼ buto, neturi išlaikytinių (ieškovė turi dar vieną išlaikytinę nepilnametę dukrą, b. l. 14). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų riboto darbingumo. Taip pat ieškovė nurodė, kad vaiku nuo pat gimimo rūpinosi ji, atsakovas teikė tik 30 Eur per mėnesį. Atsakovas jokių įrodymų apie teiktą išlaikymą teismui nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių vaikui teiktino išlaikymo ir atsižvelgdamas į: 1) vaiko amžių; 2) vaiko specialiųjų poreikių nebuvimą; 3) ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį; 4) vaiko poreikius; 5) atsakovo VTAS nurodytą aplinkybę, kad jis vaikui gali teikti 200 Eur dydžio išlaikymą, sprendžia, kad kas mėnesį atsakovo mokamos periodinės išmokos po 230 Eur kas mėnesį yra pakankamos vaiko poreikiams patenkinti ir realiai galimos atsakovui mokėti. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisia iš atsakovo R. K. po 230 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį sūnaus D. K. išlaikymui. Taip pat ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas visa apimtimi ir iš atsakovo yra priteistinas 2080 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. V. (buvusi R. F.) (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė A. V. (buvusi R. F.) pateikė 2018 m. vasario 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriuo ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 5). Teisme 2018 m. birželio 11 d. gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 195 Eur (b. l. 156). Nagrinėjant šią civilinę bylą susidarė 15,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kadangi ieškovė 2018 m. vasario 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 100 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo taip pat priteistinas 82,80 Eur (2760 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo 62,40 (2080 Eur x 3 proc.) priteisimo, iš viso 145,20 Eur.

Iš viso iš atsakovo priteistina 245,20 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teisme 2018 m. birželio 11 d. gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 195 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies (94,2 proc.), iš atsakovo R. K. priteistina atitinkamai ieškovės patenkintų reikalavimų proporcinga 183,69 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai apimtis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 15,54 Eur, iš atsakovo priteistina 14,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis, pagal proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų dalį (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo 100 proc., likusi dalis procesinių dokumentų siuntimo išlaidų yra nepriteisiama.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. V. (buvusi R. F.), a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurus) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. balandžio 19 d.) iki D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskaičiuojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), naudai 2080 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. V. (buvusi R. F.), a. k. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nustatyti atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, numatant, kad vaiko motina A. V. (buvusi R. F.), a. k. (duomenys neskelbtini) (buvusi R. F.) dalyvauja tėvui ir vaikui bendraujant: kas antrą šeštadienį nuo 11:00 val. iki 14:00 val.; tėvo dieną nuo 11:00 val. iki 14:00 val.; vaiko gimimo dieną nuo 17:00 val. iki 19:00 val.; poriniais metais pirmą Kalėdų dieną ir antrą Velykų dieną nuo 11:00 val. iki 14:00 val., neporiniais metais antrą Kalėdų dieną ir pirmą Velykų dieną nuo 11:00 val. iki 14:00 val.; vaikas visada paimamas iš gyvenamosios vietos ir grąžinamas į gyvenamąją vietą; vaiko motina A. V. (buvusi R. F.) visada dalyvauja tėvui ir vaikui bendraujant.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 245,20 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 20 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 183,69 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 69 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,63 Eur (keturiolika eurų 63 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.