Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininkas), Zigmo Kavaliausko, Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, pagal 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir S. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. J. paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. išbūtas laikas (dvi paros) ir laikas, jo išbūtas suėmime nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. gegužės 17 d., imtinai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliaciniai skundai atmestini.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistojo S. J. ir jo gynėjos apeliacinių skundų matyti, kad neginčijamas nuteistojo veiksmų kvalifikavimas, tačiau prašoma S. J. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remdamasis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. J., šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis S. J. įvykdė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus, praeityje ne kartą teistas (II t., b. l. 189–198), teistumas neišnykęs. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, S. J. ne kartą baustas administracine tvarka baustas (II t., b. l. 185–188), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankosi ir gydosi nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. (I t., b. l. 71), nedirbantis (II t., b. l. 183), užimtumo tarnyboje neregistruotas (II t., b. l. 184). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis nelinkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, nevertina jam už ankstesnius teistumus taikytos bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. J. tinkamai parinko bausmės rūšį, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

13. Atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam S. J. paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą ir bausmės dydį parinko pagal sankcijas (BK 50 straipsnio 2 dalis). Nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgus į jo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį, jo atsakomybę sunkinančią, lengvinančią aplinkybes, nėra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, nes tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis, bus galimybė nuteistąjį taisyti ir auklėti izoliuotą, paveikti jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles ir paskyrė teisingą galutinę bausmę. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam S. J. paskirta bausmė, atsižvelgus į tai, kad jis prisipažino esąs kaltas ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus ir paskyrė teisingą bausmę.

14. Iš apeliacinių skundų turinio taip pat matyti, kad nuteistasis S. J. ir jo gynėja prašo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi nuteistasis gailisi padaręs nusikaltimus, nori likti su savo šeima, išlaikyti šeimą. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo ir jo gynėjos prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra. Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau yra padaręs nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši teismo teisė iš esmės suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnių nusikalstamų veikų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (ar nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos ir pan., ar nuteistasis apskritai turi polinkį daryti nusikalstamas veikas, visumą, gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad S. J., kaip jau buvo minėta, anksčiau ne kartą teistas, teismas buvo atidėjęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau jis nusikaltimus darė ir toliau, nusikaltimai sunkėjo, tai rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas jokios teigiamos įtakos nuteistojo S. J. elgesiui neturėjo. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Be to, poreikis rūpintis vaiku, išlaikyti šeimą nuo nusikalstamų veikų nesustabdė, nors neabejotinai buvo žinoma, kokios gresia pasekmės. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir S. J. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą objektyvaus pagrindo nėra.

16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl nuteistojo bei jo gynėjos apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. J. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinius skundus atmesti.