Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė prašo teismo priteisti iš skolininkės 152,46 Eur skolos, 8,42 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 8 Eur žyminio mokesčio bei 181,50 Eur už advokato teisines paslaugas.Pareiškėjas M. G. skundu prašo panaikinti antstolės I. B. patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, taip pat prašo, jei pagal patvarkymą buvo nurašytos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą joms tiek, kiek apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalis nuteistiesiems suteikia teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis, o pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Nurodo, kad skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė, o laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Pareiškėjas nurodo, kad pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje, neatsižvelgiant, ar jos viršija MMA, todėl nelieka lėšų, kurias būtų galima naudoti asmeninėms reikmėms, įsigyti asmeninio naudojimo daiktų.Antstolė I. B. 2017 m. birželio 16 d. patvarkymu atsisakė tenkinti M. G. skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodo, kad skolininko M. G. atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. 0011/17/00614 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-1976-891/2016 dėl 307, 00 Eur išieškojimo išieškotojo UAB „Moment Credit“ naudai. Paaiškina, kadangi skolininkas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2017 m. balandžio 27 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo ir patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodo, kad CPK 739 straipsnyje įtvirtinta, iš kokių lėšų išieškoti negalima, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, įrodančių, kad skolininkas gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo. Pažymi, jeigu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Kadangi byloje nėra duomenų apie CPK 739 straipsnyje nurodytų lėšų gavimą, nėra pagrindo naikinti arešto. Antstolė pažymi, kad išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą. Antstolės vertinimu, skolininkas nepateikė duomenų apie tai, jog iš jo buvo išieškotos lėšos, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, todėl skundas netenkintinas.Suinteresuotas asmuo UAB „Moment Credit“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškėjo M. G. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų tenkino iš dalies ir panaikino antstolės I. B. 2017 m. balandžio 27 d. Patvarkymą Nr. S-17-11-20247 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.Iš nagrinėjamos civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0011/17/00614 teismas nustatė, kad antstolė I. B. vykdo 307, 00 Eur skolos ir 150, 59 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko M. G. išieškotojo UAB „Moment Credit“ naudai. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, 2017 m. balandžio 27 d. priėmė Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17-11-20247, kuriuo areštavo 307, 00 Eur skolos ir 150, 59 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 457, 59 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų administruojamoje sąskaitoje bei Patvarkymą dėl skolos išieškojimo, Nr. S-17-11-20233, dėl išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/00614 nėra duomenų, ar nurodytų patvarkymų pagrindu faktiškai buvo išieškotos lėšos iš skolininko.Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.Iš pareiškėjo skundo ir vykdomosios bylos Nr. 0011/17/00614 duomenų teismas taip pat nustatė, kad antstolė, priimdama 2017 m. balandžio 27 d. Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17-11-20247, nenurodė ribojimo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į sumą, neviršijančią vienos MMA. Pareiškėjas reikalauja taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą išieškojimo ribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią vienos MMA. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo panašioje savo aplinkybėmis byloje yra išaiškinta, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas).Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.Teismas pabrėžė, kad CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.Nagrinėjamu atveju teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau jo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolės veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas).Antstolė I. B. skundžiamame 2017 m. balandžio 27 d. Patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17-11-20247, nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 457, 59 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, įpareigojo Marijampolės pataisos namus areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė, priimdama šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų, pervedamų artimųjų, savo reikmėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolės 2017 m. balandžio 27 d. priimtas patvarkymas Nr. S-17-11-20247 pripažintinas neteisėtu, todėl teismas tenkino skolininko skundą iš dalies.Atkreipė dėmesį į tai, kad, vadovaujantis pirmiau įvardyta kasacinio teismo nutartimi, iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto. Tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktą).Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).Išdėstytų motyvų pagrindu antstolės 2017 m. balandžio 27 d. Patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17-11-20247, naikintinas, ir antstolė įpareigotina išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikydamasi įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos bei vadovaudamasi nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais.Pareiškėjas taip pat prašė grąžinti lėšas, jeigu jos buvo nuskaitytos nuo arešto taikymo pradžios. Teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/00614 nėra duomenų apie išieškotas sumas iš skolininko sąskaitos, administruojamos laisvės atėmimo įstaigos – Marijampolės pataisos namų, pats pareiškėjas taip pat nenurodo, kokia suma buvo nuskaityta, todėl teismas klausimo dėl šių lėšų grąžinimo nesprendė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo antstolė I. B. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį ir M. G. skundą atmesti.Nurodo, kad nustatę, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.CPK 668 str. 1 d. nuostata, draudžiančia antstoliui nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos. CPK 668 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi.SVI 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) yra pasisakęs, kad CPK 668 str. 1 d. nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (LAT 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-154-313/2016). Taigi išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.Vadovaujantis CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Jeigu iš skolininko turi būti išieškoma pagal kelių antstolių patvarkymus, išskaitytos lėšos turi būti paskirstomos pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Atmestinas teismo teiginys, kad trečiųjų asmenų pajamos yra priskiriamos kitoms darbo užmokesčiui prilyginamoms išmokoms. Pajamos, prilyginamos darbo užmokesčiui, yra visų rūšių pensijos, dividendai, stipendijos, autoriniai atlyginimai, laimėjimai loterijoje, konkursuose, grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). SVI 4 punktas reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, galima areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas.CPK 739 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal LR valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal LR valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal LR pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos. Pažymi, kad iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje 2017-07-25 jokių lėšų nėra gauta. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, taigi, pagrindo panaikinti lėšų areštą nėra.Pareiškėjas M. G. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolė I. B. vykdo 307, 00 Eur skolos ir 150, 59 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko M. G. išieškotojo UAB „Moment Credit“ naudai (v. b. l. 1, 5-6, 22-25, 1 t.) ir nustačiusi, kad skolininkas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose (v. b. l. 21, 1 t.), 2017 m. balandžio 27 d. priėmė Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17-11-20247, kuriuo areštavo 307, 00 Eur skolos ir 150, 59 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 457, 59 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Marijampolės pataisos namų administruojamoje sąskaitoje (1 t., v. b. l. 26-27) bei Patvarkymą dėl skolos išieškojimo, Nr. S-17-11-20233, dėl išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų (1 t., v. b. l. 28-29). Teismas nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0011/17/00614 nėra duomenų, ar nurodytų patvarkymų pagrindu faktiškai buvo išieškotos lėšos iš skolininko. Taip pat nustatyta, kad antstolė, priimdama 2017 m. balandžio 27 d. Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17-11-20247, nenurodė ribojimo, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į sumą, neviršijančią vienos MMA, o būtent pareiškėjas reikalauja taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą išieškojimo ribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią vienos MMA. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vieno MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog antstolė I. B. skundžiamu 2017 m. balandžio 27 d. Patvarkymu areštavus 457, 59 Eur skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir įpareigojus Marijampolės pataisos namus areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Taip pat, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų, pervedamų artimųjų, savo reikmėms, todėl antstolės 2017 m. balandžio 27 d. priimtas patvarkymas Nr. S-17-11-20247 pripažintinas neteisėtu.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.