Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Mindaugo Povilansko, Giedrės Telksnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo

G. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas G. K. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2022 m. liepos 20 d. 12.20 val. iki 2023 m. vasario 9 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginta vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, paimant iš jo valstybės nuosavybėn 19 EUR (devyniolika eurų) grynųjų pinigų ir mobiliojo ryšio telefoną „Huawei Honor 6“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini).

O. Z. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta – 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į arešto bausmę įskaitytas O. Z. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. liepos 20 d. 12.20 val. iki 2022 m. liepos 22 d. 08.22 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2022 m. liepos 20 d. apie 12.19 val. prie parduotuvės „Sala“, esančios Dzūkų g. 77A, Vilniuje, laikė su savimi nedidelį kiekį - 0,00005 g narkotinės medžiagos - karfentanilio, kol nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku už 19 eurų pardavė ją O. Z., t. y. neteisėtai šią medžiagą išplatino.

2. O. Z. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. liepos 20 d. apie 12.19 val. prie parduotuvės „Sala“, esančios Dzūkų g. 77A, Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 19 eurų nusipirkdamas iš G. K., įgijo nedidelį kiekį - 0,00005 g narkotinės medžiagos - karfentanilio, kurią laikė rankoje, kol nurodytu laiku ir vietoje, pastebėjęs policijos pareigūnus, išmetė ant žemės, kur ją surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių, veikų kvalifikavimo, tačiau skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu. Prokurorė mano, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė G. K. yra per švelni ir netinkamai individualizuota. O. Z. prašo panaikinti BK 75 straipsnio taikymą ir neatidėti arešto bausmės vykdymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma prokurorės apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).‏‏‎

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

9. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023). Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

10. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu G. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, O. Z. – BK 259 straipsnio 2 dalyje. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

Dėl G. K. paskirtos bausmės

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prokurorės apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų G. K. bausmės parinkimo taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas bausmę nuteistajam G. K. apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis), atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

13. Skirdamas bausmę apylinkės teismas išsamiai įvertino G. K. asmenybę, t. y. atsižvelgė į tai, kad jis nedirba, tačiau anksčiau teistas 6 kartus, iš jų – du kartus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, todėl pagrįstai laikė, jog ši nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Atsižvelgė į tai, kad G. K. nusikaltimą padarė praėjus pusantrų metų po bausmės už kitą panašų nusikaltimą atlikimo, yra daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus todėl teisingai pripažino, kad išvadų nuteistasis dėl savo elgesio nedaro. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, padarytos veikos pavojingumą, tai, kad išplatinta narkotinė medžiaga yra stiprus narkotikas ir pavojinga žmogaus sveikatai bei gyvybei, tačiau išplatintas nedidelis jos kiekis, daugiau narkotinių medžiagų pas G. K. kratos metu nerasta.

14. Šiame kontekste aktualu tai, kad nors G. K. anksčiau jau buvo teistas už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (2018 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis), kuomet jam buvo skirta griežtesnė galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau nagrinėjamu atveju jo atliktų veiksmų pavojingumas yra mažesnis, kadangi buvo išplatintas žymiai mažesnis narkotinės medžiagos kiekis – 0,00005 g.

15. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam G. K. skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, įvertino tiek G. K. asmenybės, tiek jo veiksmų pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pusiausvyrą, tai, jog baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. G. K. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė nėra per švelni, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, todėl griežtinti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas dėl G. K. paskirtos bausmės netenkinamas.

16. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad G. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti įkalinimo įstaigoje. Ši nuosprendžio dalis neatitinka šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Taigi, teismas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 50 straipsnio redakciją, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, galėjo paskirti atlikti bausmę tiek kalėjime, tiek pataisos namuose, tiek atvirojoje kolonijoje. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios, todėl teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietą. Remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytą tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-146-318/2021).

17. Nuteistasis G. K. nusikaltimą, už kurį apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, padarė 2022 m. liepos 20 d., t. y. jau po 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neturėjo įgaliojimų nuspręsti, kad paskirtą laisvės atėmimo bausmę G. K. turi atlikti įkalinimo įstaigoje. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą turėjo nustatyti bausmę vykdanti institucija. Todėl iš nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintini žodžiai „bausmę atliekant įkalinimo įstaigoje“.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo O. Z.

18. Apeliaciniu skundu prokurorė sutinka su O. Z. paskirtos arešto bausmės dydžiu, bet prašo netaikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi tai prieštarauja BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

19. O. Z. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą nuteistas 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu.

20. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 75 straipsnio 1 dalį, t. y. arešto bausmės vykdymo atidėjimą, neatsižvelgė į tai jog O. Z. buvo baustas arešto bausme – 2022 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 60 parų areštu. Teisėjų kolegija šiuo klausimu pažymi, kad BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo yra suformuluota kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ar asmuo pirmą kartą baudžiamas arešto bausme. Šiame įstatyme nenumatyta galimybė pasirinkti ir savo nuožiūra, pagal bylos aplinkybes, spręsti ar galima ne pirmą kartą nuteistam arešto bausme asmeniui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne.

22. Pritardama prokurorės apeliacinio skunde nurodytam argumentui teisėjų kolegija pažymi, kad O. Z. negali būti dar kartą taikomas bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, kadangi jis jau buvo nubaustas arešto bausme. Viena iš minėto straipsnio taikymo sąlygų ir yra ta, kad asmeniui, kuriam taikomas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, arešto bausmė turi būti skiriama pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas O. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę, todėl nuosprendis šioje dalyje turi būti keičiamas, panaikinant BK 75 straipsnio nuostatų taikymą.

Dėl proceso išlaidų

23. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gegužės 15 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl 86,67 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų ATP-2023-18964 už advokato Sauliaus Lauraičio teiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam G. K. priteisimo. Taip pat pažyma Nr. ATP-2023-19027 už advokatės Vaidotės Radvilavičienės teiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam O. Z.. Pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 110 EUR.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat ir į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

25. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Nuteistojo G. K. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Saulius Lauraitis, o O. Z. – advokatė Vaidotė Radvilavičienė.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju buvo nagrinėjamas prokurorės apeliacinis skundas, būtinybę G. K. ir O. Z. paskirti gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Be to, abiem nuteistiesiems yra paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, abu šiuo metu yra nedirbantys ir pajamų negauna, taigi, jų finansinė padėtis yra prasta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos prašymas iš nuteistųjų priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį, kuria O. Z. taikytos BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių nuostatos ir paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad jis turi dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti žodžius: „bausmę atliekant įkalinimo įstaigoje“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų priteisimo iš O. Z. ir G. K. – netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.