Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant R. V., dalyvaujant atsakovės J. L. atstovui advokatui Ruslan Mazurov, nedalyvaujant ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“ atstovui, atsakovei J. L., trečiojo asmens UAB „Dolce kreditas“ atstovui, trečiajam asmeniui R. V., teismo posėdyje po proceso atnaujinimo išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“ ieškinį atsakovei J. L. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Dolce kreditas“, R. V., ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

2015-09-15 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovui UAB „Reikalavimas.Lt“ reikalavimo teisė į atsakovės J. L. skolą buvo perleista vadovaujantis įmonės buhalteriniais duomenimis. Juose buvo matoma, kad 202,73 EUR (700 Lt) mokėjimas buvo įvestas į sistemą. Tačiau, kadangi atsakovė vėlavo įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, tai iš šios sumos buvo padengtos kitos sumos – delspinigiai, palūkanos, o pagrindinė skolos suma nebuvo padengta. Atsakovės pateikta pažyma neturi jokios reikšmės, kadangi trečiasis asmuo UAB „Dolce kreditas“ patvirtino, kad nei į kasą, nei į banko sąskaitą jokių pinigų iš atsakovės gauta nebuvo. Byloje nėra pateikta jokio dokumento, kuris patvirtintų faktinį pinigų gavimą. Ieškovas pateikė įrodymus - išrašus iš buhalterinės programos, iš kurių matyti, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su UAB „Dolce kreditas“ pagal 2010-01-27 sudarytą kredito sutartį, o atsakovė šių įrodymų nepaneigė.

Trečiojo asmens UAB „Dolce kreditas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Trečiasis asmuo R. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės J. L. prašymas dėl sprendimo už akių panaikinimo tenkintinas iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-12368-877/2014 pakeistinas.

Dėl negrąžintos skolos priteisimo.

2014-07-04 atsakovės atžvilgiu byloje buvo priimtas sprendimas už akių, ieškinys patenkintas, ieškovo naudai iš atsakovės priteista 217,94 EUR (752,50 Lt) skolos, 1337,68 EUR (130,09 Lt) palūkanų, 596,33 EUR (2059 Lt) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 55,13 EUR (190,37 Lt) bylinėjimosi išlaidas(b.l. 43).

Atsakovės prašymo pagrindu procesas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-12368-877/2014, baigtoje 2014-07-04 sprendimu už akių, 2015-06-17 nutartimi atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.(b.l. 84-87).

2015-10-09 atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, UAB „Dolce kreditas“ pateikė teismui ieškinį dėl 2011-01-03 Kredito mokėjimo susitarimo pagal kredito sutartį (duomenys neskelbtini) ir 2011-03-06 Pranešimo pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Kauno apylinkės teismas 2016-02-03 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-2289-454/2016, kuriuo UAB „Dolce kreditas“ ieškinį patenkino, minėtą kredito mokėjimo susitarimą ir pranešimą pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (2 tomas, b.l. 8-9).

Nustatyta, kad 2010-01-27 tarp UAB „Dolce kreditas“ ir atsakovės J. L. (Paulavičiūtės) elektroniniu būdu buvo pasirašytos Kredito sutarties bendrosios sąlygos, kurių DCST kodas (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 11-14). Pagal šią kredito sutartį UAB „Dolce kreditas“ suteikė atsakovei 202,73 EUR (700,00 Lt) kreditą už 15,21 EUR (52,50 Lt) kainą (1 tomas, b.l. 15). Kreditas turėjo būti grąžintas 2010-11-21 (1 tomas, b.l. 16). Iš byloje pateiktos J. L. (P) kredito istorijos matyti, kad ji 2010-12-21 kreditoriui pervedė 14,48 EUR (50,00 Lt), 2011-02-08 pervedė 57,92 EUR (200,00 Lt), o 2011-02-22 pervedė dar 130,33 EUR (450,00 Lt). Ieškovas nurodo, kad kadangi atsakovė vėlavo įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, tai iš šios sumos buvo padengtos kitos sumos – 14,48 EUR bauda ir 188,25 EUR delspinigių, o pagrindinė skolos suma nebuvo padengta. 2013-02-01 tarp UAB „Dolce kreditas“ ir UAB „Reikalavimas.LT“ buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 140 ir 2013-11-05 buvo pasirašytas jos priedas Nr. 138, kurių pagrindu UAB „Dolce kreditas“ perleido (pardavė) turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, delspinigius, palūkanas, baudas ir kitus mokėjimus iš J. L. (P) (1 tomas, b.l.8-10). Byloje yra pateiktas 2011-01-03 kredito mokėjimo susitarimas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytas tarp J. P. (L), a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Dolce kreditas“ kreditų administratorės R. V., pagal kurį atsakovė įsipareigojo iki 2011-03-01 besąlygiškai sumokėti pirminiam kreditoriui 202,73 EUR (700 Lt) bei 2011-03-06 R. V. pasirašytas pranešimas, kad J. P. (L) yra pilnai atsiskaičiusi su kreditoriumi UAB „Dolce kreditas“ (1 tomas, b.l. 62-63). 2015-09-15 teismo posėdyje R. V. parodė, kad dirbo UAB „Dolce kreditas“, kad jai žinoma, kad atsakovė buvo paėmusi 202,73 EUR (700 Lt) kreditą ir su ja buvo sutarta, kad būtent šią sumą ji įmonei ir grąžins. Šis susitarimas su įmonės vadovu ir visais darbuotojais buvo suderintas, buvo sudarytas grafikas. Kadangi atsakovė ilgą laiką negrąžino kredito, galiausiai buvo sutarta, kad ji bent jau grąžins tą sumą, kurią pasiskolino. Viskas buvo suderinta su tuometiniu įmonės vadovu. Dalį sumos atsakovė grąžino bankiniu pavedimu, dalį skolos pervedė asmeniškai R. V., o ši įnešė į įmonės sąskaitą. Atsakovei jau tuo metu buvo priskaičiuoti delspinigiai, bet buvo sutarta, kad tie delspinigiai bus nurašyti ir jai nereikės jų grąžinti. Mano, kad tai turėjo būti pažymėta ir skolininkės kredito istorijoje. Tačiau 2016-02-03 Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2289-454/2016 sprendimu už akių šį susitarimą bei pranešimą pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (2 tomas, b.l. 8-9). Sprendimas už akių yra įsiteisėjęs.

Tokiu būdu atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji yra atsiskaičiusi su pirminiu kreditoriumi pagal 2010-01-27 sudarytą kredito sutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2010-12-21 kreditoriui pervedė 14,48 EUR (50,00 Lt), 2011-02-08 pervedė 57,92 EUR (200,00 Lt), o 2011-02-22 pervedė dar 130,33 EUR (450,00 Lt). Kredito Sutarties 4.6. punktu šalys susitarė, kad kredito gavėjo kreditoriui sumokėtos sumos bus paskirstomos tokia tvarka: pirma eile lėšos bus skiriamos netesyboms padengti, antra eile – laiku negrąžintam kreditui ir kredito mokesčiui, trečia eile – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimui padengti ir ketvirta eile – kitiems mokėjimams pagal sutartį.

LR CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. LR CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Nustatyta, kad atsakovė J. L. nesilaikė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kredito grąžinimo dieną 2010-11-21 suteiktos paskolos negrąžino, todėl gautas po termino lėšas kreditorius nurašė pagal sutartį numatytiems mokėjimams padengti, t.y. baudai ir delspinigiams, o pagrindinė skola ir kredito mokestis liko nesumokėti. 2013-11-05 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovas UAB „Reikalvimas.LT“ perėmė iš pradinio kreditoriaus teisę reikalauti iš skolininkės J. L. 217,94 EUR (752,50 Lt) skolos bei netesybas, nuostolius, palūkanas bei kitus pagal sutartį privalomus mokėjimus. Kadangi nustatyta, kad skolininkė gautos paskolos negrąžino, ieškovas UAB „Reikalavimas.LT“ pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 217,94 EUR (752,50 Lt), todėl ši suma jam priteistina.

Dėl palūkanų priteisimo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 37,68 EUR palūkanų už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis, kurios laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str., 6.210 str.) bei 596,33 EUR delspinigių, paskaičiuotų pagal sutarties 5.1 p.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria dėl netesybų, tai sprendžiant klausimą ir dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją.

Tokiu būdu ieškovui reikalaujant priteisti iš atsakovės ir įstatymines kompensuojamąsias 37,68 EUR palūkanas, ir 596,33 EUR delspinigių, palūkanos įskaitytinos į sutartinius delspinigius, kurie yra didesni, ir iš atsakovės už prievolės įvykdymo termino praleidimą priteistini tik delspinigiai.

Pirminis kreditorius UAB „Dolce kreditas“ ir atsakovė J. L. paskolos sutartyje susitarė dėl 2 procentų dydžio delspinigių nuo laiku neapmokėtos kredito sumos už kiekvieną dieną taikymo, o palūkanų, kaip kompensavimo priemonės, nenustatė. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenumato ko kita. Nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtinamos minimalius kreditoriaus nuostolius kompensuojančios palūkanos, kai skolininkas pažeidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Todėl kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Tačiau, atsižvelgiant į suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, priteisiama tik ta kompensavimo priemonė, kuri yra didesnė. Kadangi prašomos priteisti netesybos šioje byloje sudaro 596,33 EUR, o įstatyme nustatytos palūkanos, apskaičiuotos ieškovo 37,68 EUR, todėl priteistina tik didesnioji suma. Taigi, darytina išvada, jog palūkanos, kaip kompensavimo priemonė, nepriteistinos, nes minimalius kreditoriaus nuostolius šioje byloje užtikrina šalių sutartimi nustatyti delspinigiai nuo negrąžintos sumos. Priešingu atveju, t. y. priteisus ir delspinigius, ir kompensuojamąsias palūkanas, kreditoriui būtų sumokėta dviguba kompensacija už laiku negrąžintas lėšas ir taip būtų pažeistos skolininkės teisės ir teisėti interesai.

Dėl delspinigių priteisimo.

Remiantis CK 6.101 str. 2 d., reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Kaip jau minėta, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 596,33 EUR delspinigių, kurie yra numatyti pirminio kreditoriaus ir atsakovės sudarytoje kredito sutartyje. Ieškovas nurodė, kad sutarties šalys sutartimi susitarė, kad kredito gavėjas, laiku neįvykdęs prievolės grąžinti kreditą, moka kreditoriui 2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos Kredito sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovas taip pat nurodo, kad vadovaujantis LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytu 6 mėn. ieškinio senaties terminu delspinigiams skaičiuoti, atsakovei buvo skaičiuoti delspinigiai už 180 dienų, už laikotarpį nuo 2013-11-08 iki 2014-05-06 kas iš viso sudaro 784,58 EUR (2709,00 Lt) sumą. Kadangi atsakovė jau yra apmokėjusi 188,25 EUR (650,00 Lt) delspinigių sumą, todėl ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 596,33 EUR (2059,00 Lt) delspinigių.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. J. ir kt. v. M. Avgust, bylos Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Dujų sfera“ v. Kretingos rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-562/2013).

Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, šių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Ramigė“ v. UAB „Druskininkų rasa“, bylos Nr. 3K-3-384/2010; kt.).

Sprendžiant ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius, atsižvelgiama į tai, kad ieškovas prašomų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie patvirtintų, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo kreditorius patyrė prašomų priteisti delspinigių dydžio nuostolių, ieškovas savo reikalavimą grindžia tik sutartyje įtvirtinta sąlyga. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad prašomų priteisti delspinigių suma, uždelsus atsakovei atsiskaityti su pirminiu kreditoriumi, yra beveik tris kartus didesnė už negrąžintą paskolos sumą. Be to, atsižvelgiama į sutarčių, tapačių tarp šios bylos šalių sudarytai sutarčiai, sudarymo aplinkybes, t.y. į tai, kaip plačiai visuomenine prasme yra siūlomos greitųjų kreditų paslaugos, kokius reikalavimus sutarties kontrahentams kelia greituosius kreditus teikiančios įmonės, kokiu būdu yra tikrinamas pastarųjų mokumas ir patikimumas, į siūloma paslauga pasinaudojančių asmenų galimybę išsamiai susipažinti su sutarties sąlygomis ir t.t. Teismas taip pat atsižvelgia į sutarties sudarymo aplinkybes ir atsakovės galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, į tai, kad sutartis sudaryta ne tarp privačių verslo subjektų, atsakovė yra fizinis asmuo. Tinkamas netesybų dydis yra fakto klausimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003). Remiantis išdėstytu, laikytina, kad atsakovės sumokėti 188,55 EUR (650 Lt), kurie buvo įskaityti kaip delspinigių padengimas, yra pakankama suma kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus dėl netinkamai įvykdytos sutarties, todėl delspinigiai mažintini iki minėtos sumos ir laikytina, kad atsakovė yra juos sumokėjusi.(CK 1.5 str., 6.73 str. 2d., 6.258 str. 3d.)

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti ir įstatymines palūkanas. Pažymėtina, kad prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir LR CK 6.37 str. 2d. numatytos palūkanos. Tai vadinamos „procesinės“ palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pat visiško teismo sprendimo įvykdymo, o jų dydis nustatytas LR CK 6.210 str. Po to, kai kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo teismine tvarka, jo papildomas prašymas priteisti palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo spręstinas LR CK 6.37 str.2d. pagrindu, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str.2d., 6.210 str.1d., LR CPK 265 str.2d.). Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (LR CPK 79 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 96,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 25,49 EUR sumokėtas žyminis mokestis (1 tomas, b.l. 29), 29,64 EUR už skelbimus laikraščiuose ( 1 tomas b.l. 21-23,25-26), 41,13 EUR kelionės išlaidų (1 tomas, b.l. 140,150).

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 28,00 EUR sumokėto žyminio mokesčio (1 tomas, b.l. 67) ir 300,00 EUR išlaidų už teisinę pagalbą (1 tomas, b.l. 66).

CPK 93 str. 2 d. numato, kad šalims bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi patenkinta 36,54 procentai ieškovo ieškinio reikalavimų, atitinkamai paskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos – iš atsakovės ieškovui priteistina 35,17 EUR bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei – 208,15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui iš šalių valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų sprendimu(CPK93 str. 2d., 96 str.)

Įvertinant visas išnagrinėtas aplinkybes, ištirtus įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą, 2014-07-04 Kauno apylinkės teismo sprendimas priimtas už akių keistinas. (CK 1.2 str., 1.5 str., 6.2 str., 6.37 str., 6.38 str. 1d., 6. 73 str. 2d., 6.101 str., 6.188 str., 6.189 str., 6.193str., 6.200str., 6.205 str., 6.210 str., 6.251 str. 2d., 6.256str., 6.258 str., 2,3d., 6.870 str.,6.873 str., 6.874 str.,6.886 str.)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 3 str., 17 str., 177str., 178str., 185str., 259str., 263str- 268str., 270str., 279 str., 370 str.4d., 371str.1d.2p.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2014 m liepos 4 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-12368-877/2014, pakeisti.

Ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Reikalavimas.LT“, į.k. 302642184 iš atsakovės J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) – 217,94 EUR (du šimtus septyniolika eurų ir 94 ct) skolos ir 35,17 EUR (trisdešimt penkis eurus ir 17 t) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“, į.k. 302642184 atsakovės J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 208,15 EUR (du šimtus aštuonis eurus ir 15ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 4,42 EUR (keturis eurus ir 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“, į.k. 302642184, 7,68 EUR (septynis eurus ir 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.