- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- e2-1676-1194/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00046-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- M. G.
- Advokatai
- Artūras Cibulskas
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. (patikslintą) ieškinį atsakovui M. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) nepilnametės dukros E. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (vaiko motina) V. G.; 2) priteisti iš M. G. nepilnametės dukros E. G. naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokant po 388,5 Eur iki jos pilnametystės; 3) priteisti iš M. G. nepilnametės dukros E. G. naudai 6 463,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) nepilnametės dukros E. G. naudai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę (vaiko motiną) V. G., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) nustatyti, kad M. G. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamete dukra E. G., iš anksto su jos motina V. G. suderinęs bendravimo laiką ir vietą; 6) priteisti iš atsakovo M. G. valstybės naudai bylinėjimosi ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
2. Nurodė, kad su atsakovu M. G. susipažino per „Facebook“ apie 2020 m. rudenį. Jų bendravimas pamažu stiprėjo ir metų pabaigoje apsigyveno kartu jo mamos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Santykiai iš pradžių buvo gražūs ir stabilūs, kas leido toliau planuoti bendrą ateitį. 2021 m. gruodžio 9 d. šalims gimė dukra E. G.. M. savo tėvystę pripažino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.142 straipsnyje numatyta tvarka. Tačiau po dukros gimimo jų santykiai pradėjo prastėti. Atsakovui buvo sunku prisitaikyti prie naujų pareigų ir atsakomybės, susijusios su vaiko auginimu. Dažnai atsisakydavo padėti ir dėl kildavo konfliktų. Atsakovas prioritetą teikė savo laisvalaikiui, o ne šeimos poreikiams. Dukros interesais nusprendė įteisinti santykius ir sudaryti santuoką, tačiau šį sprendimą iš dalies lėmė ir spaudimas iš atsakovo mamos V. G.. Po santuokos sudarymo jų santykiai laikinai pagerėjo, tačiau neilgam. Atsakovas daugiausia laiko leisdavo prie kompiuterio ir toliau neįsitraukė į dukros priežiūrą ar šeimos kasdienybę. Neapsikentusi tokio atsakovo elgesio ir abejingumo šeimos poreikiams, 2023 m. birželio mėnesį kartu su dukra laikinai persikraustė į Carito motinos ir vaiko namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ten praleido apie pusę metų, o vėliau persikėlė gyventi pas ieškovės tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko, kai pradėjo gyventi atskirai, atsakovas visiškai nustojo rūpintis dukra. Jis nei teikia finansinio išlaikymo, nei domisi vaiko gyvenimu, sveikata ar kasdieniais poreikiais. Bandė su juo kalbėtis, kreipėsi dėl mediacijos, siekdama rasti bendrą sprendimą, tačiau ir šios priemonės nedavė rezultatų. Šiuo metu visas dukros priežiūros ir išlaikymo krūvis tenka tik ieškovei, taip pat jai padeda jos tėvai – suteikė gyvenamąjį plotą, padeda finansiškai, skiria vaikui dėmesio. M. G. niekada neprieštaravo, kad jų vaikas gyventų su ieškove, tačiau norėdama išvengti nesusipratimų ateityje prašo, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta teismo sprendimu. Šiuo metu ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), atlyginimas sudaro apie 800 Eur per mėnesį. Taip pat gauna 96,25 Eur išmoką vaikui. Nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto ar kito vertingesnio turto neturi. Jos gaunamų pajamų nepakanka užtikrinti net minimalių vaiko poreikių, o tėvas prie jo išlaikymo visiškai neprisideda. Realiai kas mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui išleidžia po 650 Eur. (200 Eur - maistui, 100 Eur - drabužiams, avalynei, 30 Eur - higienos priemonėms, vaistams, maisto papildams, 30 Eur - laisvalaikiui, lavinimo priemonėms, 60 Eur - būsto išlaikymui, 80 Eur - mokesčiui už darželį, 150 Eur - transportui). Nurodytos išlaidos gali patenkinti bei užtikrinti svarbiausius ir minimalius vaiko poreikius, tačiau to nepakanka. Norėtų sudaryti sąlygas dukrai papildomai lavintis, turėti turiningesnį laisvalaikį bei dažniau pramogauti. Taip pat svarbu užtikrinti įvairesnį ir aukštesnės kokybės maistą bei kokybiškesnius drabužius, kurie atitiktų jos amžių ir augančius poreikius. Atsakovas prie dukros išlaikymo privalėtų prisidėti bent pusę reikalingos minimalios sumos, t. y. po 388,50 Eur (777/2) kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis. Atsakovas dukrai išlaikymo visiškai neteikia nuo pat išsiskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 metų birželio mėnesio, todėl iki ieškinio padavimo dienos susidarė 6 463,5 Eur ((7 mėn. X 633 Eur / 2) + (12 x 708/2)) išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo pusės minimalios mėnesinės algos (MMA). MMA, atskaičius mokesčius, 2023 metais sudarė – 633 Eur, 2024 metais – 708 Eur. Atsakovas su vaiku nebendrauja, tačiau ieškovė neprieštarauja, kad jie bendrautų ateityje, jeigu atsakovas pakeis savo požiūrį į tėvo pareigas. Siūlo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad atsakovas, iš anksto su ja suderinęs susitikimo vietą ir laiką, galėtų bet kada susitikti su dukra ir bendrauti.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie teismo posėdį pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu).
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, jog įvertinus bylos aplinkybes, nusistovėjusią nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą – nepilnamečio vaiko geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Nepilnametei E. G. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 388,50 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Skyrius neprieštarauja dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, jei nebus nustatytos kitos aplinkybės, nei nurodytos ieškovės ieškinyje. Skyriaus manymu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė (patikslinto) ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, kad atsakovo kontakto su ieškove nebuvo. Ieškovė šiuo metu gauna didesnio dydžio išmoką vaikui, nes nuo 2025 m. sausio 1 d. išmoka padidėjo. Atsakovas visiškai dukra nesidomi, jokio išlaikymo nuo to, kai pradėjo šalys gyventi skyrium, neteikia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).
8. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, t. y. įgyvendinti tėvų valdžią (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168 straipsnis).
9. CK 3.169 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
10. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, į tai, kad nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios šalių vaikas gyveno su ieškove, šis ieškinio reikalavimas neprieštarauja vaiko geriausiems interesams, nesant duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
11. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius norus ir pan.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką – atsakovas, iš anksto su ieškove suderinęs susitikimo vietą ir laiką, galėtų bet kada susitikti su dukra ir bendrauti.
13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovės siūlomai atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai neprieštaravo.
14. Teismas, įvertinęs ieškovės prašomą nustatyti su vaiku bendravimo tvarką, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes (atsakovas su vaiku nebendrauja), taip pat į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą išvadą, sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka atitinka geriausius vaiko interesus, todėl nustatytina ieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.
16. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu ar atskirai. Įstatymo nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuriomis pripažįstamas vaiko poreikių patenkinimas maistui, aprangai, avalynei, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).
17. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
18. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
19. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo E. G. išlaikymui po 388,50 Eur periodinių išmokų kas mėnesį.
21. Ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia 650 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė V. G. dirba (duomenys neskelbtini) (gauna vidutiniškai 800 Eur per mėnesį), gauna išmoką už vaiką (122,50 Eur). Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad V. G. nustatytas 55 proc. dalyvumo lygis, atsakovas M. G. dirba, jam dalyvumo lygis nėra nustatytas, daugiau išlaikytinių neturi, todėl išlaikymui prašoma priteisti suma kas mėnesį po 388,50 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
22. Sodros duomenimis, atsakovas 2025 m. sausį gavo 1096,06 Eur atlyginimą už darbą (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. kovo 20 d. iki 2025 m, kovo 31 d. atsakovas gavo 218,37 Eur, o balandžio mėnesį 564,12 Eur išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Šiuo metu duomenų apie atsakovo darbovietę nėra.
23. Teismas pažymi, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Atsakovas yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, duomenų, kad turėtų sveikatos sutrikimų, kurie neleistų dirbti, byloje nėra. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1 038 Eur (atskaičius mokėtinus mokesčius, yra apie 777 Eur), taigi, jeigu išlaikymas teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, orientacinis išlaikymo dydis nuo 2025 m. sausio 1 d. abiem tėvams yra 388,50 Eur.
24. Bylos šalių vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokama išmoka, kurios dydis šiuo metu yra 122,50 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Atsižvelgiant į prašomą iš atsakovo priteisti išlaikymo vaikui dydį, kuris iš esmės būtų pakankamas tik būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, į tai, kad byloje atsakovas šio ieškovės reikalavimo neginčijo, atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė, nustatytas visas šalių dukrai reikalingo išlaikymo dydis nemažinamas vaikui mokamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą dydžiu. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad atsakovas būtų nepajėgus nepilnamečiam vaikui teikti būtinuosius poreikius turinčio užtikrinti išlaikymo. Teismo vertinimu, atsakovo pajamos leidžia jam skirti 388,50 Eur kas mėnesį vaikui. Priešingu atveju jis turi dėti aktyvias pastangas užtikrinti tokio dydžio išlaikymą vaikui, kuris, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, yra skirtas tik minimalių vaiko poreikių tenkinimui. Valstybės šiuo metu mokama parama vaikui bus skirta papildomoms, nenumatytoms išlaidoms, kurias neabejotinai patiria vaiko motina, su kuria nuolat gyvena vaikas.
25. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, taip pat įvertinęs ieškovei nustatytą dalyvumo lygį ir atsakovo darbingą amžių, vaiko poreikius, į tai, kad ieškovės nurodomos išlaidos šalių vaiko poreikiams patenkinti yra pagrįstos sprendžia, kad ieškovės nurodoma nepilnamečiam vaikui išlaikymui reikalinga suma (388,50 Eur) yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 straipsnis).
26. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Priteistos lėšos kasmet indeksuotinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).
27. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
28. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
29. Taigi, įstatymas numato tėvui, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, teisę prašyti priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 6 463,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio mėnesio iki 2024 m. gruodžio 31 d. ((7 mėn. x 633 Eur / 2) + (12 mėn. x 708 Eur/2)). Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas nuo pusės minimalios mėnesinės algos (MMA). MMA, atskaičius mokesčius, 2023 metais sudarė – 633 Eur, 2024 metais – 708 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda, be to, atsakovas šio ieškovės reikalavimo neginčijo, atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė, todėl konstatuojama, kad ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškovei 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-08102 dėl antrinės teisinės pagalbos buvo teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Į bylą pateikta 2025 m. gegužės 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 416,67 Eur.
32. Nustatyta, kad ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir bendravimo tvarką, už aptariamus reikalavimus atsakovas turėtų mokėti 228 Eur (114 Eur x 2) žyminį mokestį. Taip pat ieškovė prašo priteisti po 388,50 Eur periodinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki pilnametystės. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Tai reiškia, kad už aptariamą reikalavimą turėtų būti mokamas 105 Eur žyminis mokestis (388,50 Eur x 12 mėn. = 4 662 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą mokėtinas žyminis mokestis – 146 Eur. Iš viso byloje už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis – 479 Eur (228 Eur + 105 Eur + 146 Eur).
33. Nagrinėjamu atveju, ieškovės ieškinys patenkintas pilna apimti. Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovo valstybei priteisiama – 479 Eur žyminis mokestis, taip pat 416,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
34. Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija minimalios priteistinos sumos.
Dėl sprendimo vykdytinumo
35. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
36. 2025 m. sausio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnametės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 388,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 463,50 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 50 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo M. G. su nepilnamete E. G. bendravimo tvarką, t. y., kad M. G. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamete dukra E. G., iš anksto su jos motina V. G., suderinęs bendravimo laiką ir vietą.
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 479 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).
Bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.
Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 416,67 Eur (keturių šimtų šešiolikos eurų 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti 2025 m. sausio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.