- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-496-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02086-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- VšĮ „Marijampolės vairuotojų mokykla“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) viešosios įstaigos „Marijampolės vairuotojų mokykla“, atstovaujamos advokatės V. K., apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6840-571/2018 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei VšĮ „Marijampolės vairuotojų mokykla“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės VšĮ „Marijampolės vairuotojų mokykla“ 23 000 Eur skolos; penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. kovo 29 d. tarp šalių pasirašyta nuomos sutartis, kuria atsakovė išsinuomavo iš ieškovo patalpas ir žemės sklypą. Sutartimi šalys sutarė mokėti nuomos mokestį - 6670 litų per mėnesį. 2016 m. kovo 17 d. tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas dėl sutarties pakeitimo, kuriuo visas turtas išnuomotas iki 2021 m. kovo 31 d., nuomos mokesčio kaina - 1900 Eur per mėnesį. Pagal sutartį ir susitarimą atsakovė liko nesumokėjusi ieškovui 23 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 9 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės VšĮ „Marijampolės vairuotojų mokykla“ 23 000 Eur skolą, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 622,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. G. naudai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė 2018 m. liepos 30 d. pateikė teismui prieštaravimus. Nurodė, kad anksčiau buvo daugiau patalpų subnuomininkų, kurie prisidėjo prie sutarties mokesčio mokėjimo. Subnuomininkų sumažėjo, bet nuomos mokestis nepakito. Nurodė, kad atsakovei yra sunku sumokėti pilną nuomos sumą, nes ji realiai visomis nuomojamomis patalpomis nesinaudoja. Atstovė sutiktų su skolos 9094,50 Eur suma, nes tai atitiktų realiai naudojamų patalpų 353,78 kv. m. plotą, o kitą dalį nuomos nesutinka mokėti, nes realiai kitomis 1001,43 kv. m. nesinaudoja.
Šalies argumentai
4. Ieškovas prašė teismo palikti preliminarų teismo sprendimą nepakeistą ir atsakovės prieštaravimus atmesti bei priteisti 1144 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; papildomai priteisė iš atsakovės VšĮ „Marijampolės vairuotojų mokykla“ 484 Eur už advokato teisines paslaugas ieškovo J. G. naudai bei 5,67 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
6. Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 29 d. nuomos sutartimi ieškovas J. G. išnuomavo, o atsakovė VšĮ „Marijampolės vairuotojų mokykla“ išsinuomavo negyvenamas patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini), bendras išnuomotų patalpų plotas yra 2354,21 kv. m. 2016 m. kovo 17 d. susitarimu šalys pakeitė 2013 m. kovo 29 d. nuomos sutartį ir nustatė, kad turtas išnuomotas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. bei nustatė mėnesinį nuomos mokestį - 1900 Eur.
7. Teismas sprendė, kad vien tai, jog atsakovė padavė ieškinį dėl sutarties ir susitarimo atitinkamų punktų ar dalių nuginčijimo ar pakeitimo, dar neduoda pagrindo traktuoti, kad atsakovas yra atleistas nuo pareigos mokėti patalpų nuomos mokestį, sulygtą galiojančia sutartimi ir susitarimu.
8. Teismas konstatavo, kad nors atsakovė pateikė pažymą, jog nuo 2016 m. gegužės 1 d. atsakovė faktiškai naudojasi tik 353,78 kv. m. išsinuomotų patalpų plotu, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo sutarties vykdymo ir nuomos mokesčio mokėjimo kas mėnesį po 1900 Eur.
9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nors realiai ir nesinaudoja visomis nuomotomis patalpomis, tačiau sutartys ir susitarimas yra galiojantys ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti, tai yra atsakovas pilnai nesumokėjęs nuomos mokesčio nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. – viso 23 000 Eur, todėl atsakovė privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškovu ir preliminarus teismo sprendimas nekeistinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Marijampolės vairuotojų mokykla“, atstovaujama advokatės V. K., prašo civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka; panaikinti preliminarųjį ir papildomą Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl 13 905,50 Eur bei civilinės bylos vedimo išlaidų priteisimo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti nauja teismo sudėtimi.
10.1. Skundžiamas sprendimas naikintinas dalyje dėl 13 905,50 Eur priteisimo, kadangi ši suma yra sumokėta. Panaikinus sprendimą dalyje, turėtų būti perskaičiuotinos civilinės bylos vedimo išlaidos ieškovo naudai ir jos mažintinos. Atskleidus bylos esmę būtų akivaizdu, kad apeliantė ieškovui yra skolinga tik 9094,50 Eur.
10.2. Ieškovas teismui neteikė ir teismas iš ieškovo nereikalavo pateikti visus pilnai apmokėjimo už nuomą buhalterinius dokumentus ginčo laikotarpiu, iš kurių būtų galima padaryti kategorišką išvadą dėl skolos dydžio, buhalterinių dokumentų kaip rašytinių įrodymų netyrė teisme, nevertino jų teismo sprendime, tuo pažeisdamas visapusiškumo, pilnumo ir objektyvumo principus įtvirtintus CPK 185 straipsnyje ir dėl to priėmė aiškiai neteisingą teismo sprendimą.
10.3. Pagal buhalterinius dokumentus, matematiškai išsiaiškinti faktinį skolos dydį būtina ir tuo tikslu atsakovė teikė pažymas bei kitus dokumentus įrodinėdama, kad skolinga daug mažiau. Pirmosios instancijos teismas apsiriko ar neįsigilino į bylos esmę, todėl paliko nepakeistą preliminarų sprendimą. Apeliantas šiai dienai naudojasi specialisto išvada ir ją pateikia teismui, pagrįsdamas mokėjimus už statinių nuomą, kiekvieną mėnesį ginčo laikotarpiu, iš ko seka, kad skola ieškovui ginčo laikotarpiu yra ne 23 000 Eur, o 9094,50 Eur.
10.4. Specialisto išvadai parengti buvo naudojami oficialūs buhalteriniai dokumentai, kurie apskaityti VŠĮ „Marijampolės vairuotojų mokykla“ duomenų bazėje ir suabejojus kvalifikuoto specialisto E. R. išvada jie galės būti pateikti apžiūrai. Apeliantė mano, kad bylos neįmanoma išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme net atnaujinus įrodymų tyrimą, kadangi byloje reikalingas išsamus buhalterinių dokumentų tyrimas, naudojantis vieno ar kelių specialistų pagalba. Šiai dienai teikiama specialisto išvada kaip naujas įrodymas byloje, kuris negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant teisme, nes apeliantas negalėjo numanyti, kad teismas matematiškai nesuskaičiuos kiekvieną mėnesį ginčo laikotarpiu, priskaičiuotas ir faktiškai sumokėtas nuomos mokesčio sumas. Jeigu pirmosios instancijos teismas galvojo kitaip, privalėjo pasinaudoti įstatymu dėl buhalterinės ekspertizės skyrimo. Tokia ekspertize pasinaudoti nepasiūlyta nei ieškovui, nei atsakovui.
Atsiliepimas
11. Ieškovas J. G. atstovaujamas advokato M. V., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės VšĮ „Marijampolės vairuotojų mokykla“ apeliacinį skundą atmesti, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės VšĮ „Marijampolės vairuotojų mokykla“ ieškovui J. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
11.1. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad bylos esmė tikrai nėra atskleista. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutartis buvo ir yra iki šiol galiojanti, nenuginčyta. Sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia. Sutartyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai papunkčiui išvardytas turtas, kurį apeliantė savo valia išsinuomavo iš ieškovo bei susitarė dėl turto nuomos kainos. Jeigu sutarties sudarymo metu apeliantė būtų nurodžiusi, kad dalimi patalpų ji nesinaudos, jos į sutartį nebūtų įtrauktos.
11.2. Ieškovas į bylą pateikė tiek apeliantės mokėjimų pavedimus, tiek skolų suderinimo aktą, iš kurių teismas pagrįstai ir teisingai nustatė apeliantės skolos dydį. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti tik tuos faktus, kuriais grindė savo reikalavimus, o apeliantė turėjo pareigą teikti įrodymus paneigiančius šiuos faktus, tačiau apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad skolos dydis yra mažesnis. Apeliantės atlikti subjektyvūs paskaičiavimai niekaip nepaneigia skolos fakto/dydžio. Apeliantė iš nuomos mokesčio išskaičiuoja įvairius mokesčius, tačiau tai atlikti prieštarauja tiek sutartis, tiek įstatymai. Pažymėjo, kad nuomos kaina buvo sutarta aiški ir konkreti, t. y. 1900,- Eur/mėn. Taigi, akivaizdu, kad apeliantės gynybinė pozicija prieštarauja iki šiol galiojančiai, laisva valia tarp šalių sudarytai sutarčiai.
11.3. Pažymėjo, kad apeliantė niekuomet nereiškė ieškovui pretenzijų/pasiūlymų dėl nuomos kainos, sutarties pakeitimo ar pan. Iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo už nuomą, ieškovas daug kartų ragino atsakovę sumokėti skolą, bandė vesti derybas ir dėl skolos mokėjimo dalimis, tačiau visus raginimus apeliantė ignoravo. Nagrinėjant šią bylą, ieškovas sutiko padaryti nuolaidas (sumažinti skolos sumą bei susitarti dėl mažesnės nuomos kainos), tačiau ir teisminio nagrinėjimo metu apeliantė į pasiūlymus nereagavo, nebuvo suinteresuotas ginčą išspręsti taikiai. Taip pat apeliantė bylos nagrinėjimo metu neteikė prašymo skirti ekspertizę, tačiau net ir jeigu apeliantė būtų teikusi prašymą skirti ekspertizę, byloje esantys rašytiniai įrodymai nepaneigtų skolos fakto ir dydžio.
11.4. Vien tik apeliantės dėstomi pamąstymai, subjektyvūs skaičiavimai visiškai nepagrįstai iš turto nuomos kainos minusuojant tam tikrus mokesčius, kuriuos apeliantė įsipareigojo apmokėti (atskirai nuo nuomos kainos), nesudaro pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tai, kad apeliantei nepavyko rasti subnuomininkų neatleidžia jos nuo pareigos mokėti nuomos mokestį. Be to, tos patalpos, kuriomis apeliantė neva nesinaudoja, ieškovui nėra perduotos, jomis ir toliau sutarties pagrindu disponuoja apeliantė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Atsakovė VšĮ „Marijampolės vairavimo mokykla“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2018 m. lapkričio 26 d. specialisto išvadą bei ją surašiusio E. R. diplomo kopiją ir prašo juos prijungti prie bylos.
14. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį, į tai, kad pateiktų naujų įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nes ieškovas turėjo galimybę su jais susipažinti bei dėl jų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantės pateiktus naujus įrodymus priima bei vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė byloje teikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo bei papildomus įrodymus, pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka nagrinėtoje byloje teismo posėdžiuose dalyvavo jos atstovė. Visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu motyvai yra susiję su byloje esančių rašytinių dokumentų vertinimu. Apeliantė konkrečiai nenurodė, kokios faktinės bylos aplinkybės galės būti atskleistos jos atstovui teikiant paaiškinimus teismo posėdyje. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėto nuomos mokesčio dydžio.
17. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė.
18. Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).
19. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. kovo 29 d. Nuomos sutartimi ieškovas J. G. išnuomavo, o atsakovė VšĮ „Marijampolės vairuotojų mokykla“ išsinuomavo negyvenamas patalpas, adresu: (duomenys neskelbtini), bendras išnuomotų patalpų plotas yra 2354,21 kv. m. 2016 m. kovo 17 d. susitarimu šalys pakeitė 2013 m. kovo 29 d. nuomos sutartį ir nustatė, kad turtas išnuomotas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. bei nustatė mėnesinį nuomos mokestį - 1900 Eur.
20. Negyvenamųjų patalpų komerciniams nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
21. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). Taigi sutarties laisvės ribos yra imperatyviosios teisės normos, kurių galiojimo ir taikymo sutarties šalys negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.157 straipsnis).
22. Kaip minėta (nutarties 21 pastraipa), sutarties šalys laisvos susitarti dėl sutarties dalyko ir sąlygų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutartimi šalys privalo susitarti dėl nuomos objekto ir nuomos kainos (CK 6.477 straipsnio 3 dalis, 6.487 straipsnis). Nuomos mokestis šalių susitarimu, inter alia, gali būti nustatytas konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto ar periodiškai (CK 6.487 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad nuomotojas perdavė ginčo patalpas ir atsakovė jomis naudojosi savo verslo tikslais, atsakovei kyla pareiga pagal šalių susitarimą sumokėti nuomos mokestį už naudojimosi jomis laikotarpį.
23. Šalys Nuomos sutarties 5.1 punkte sutarė, kad patalpų nuomos mokestis pagal šią sutartį yra lygus 6 670 Lt per vieną mėnesį be jokių mokesčių. Vėliau šis punktas, kaip ir Nuomos sutarties 3.1 punktas, buvo pakeistas šalių 2016 m. kovo 17 d. Susitarimu (toliau – Susitarimas). Šiuo Susitarimu šalys nustatė 1 900 Eur mėnesinį nuomos mokestį.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 23 000 Eur skolą už patalpų nuomą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki birželio 30 d., t. y. 26 mėnesių laikotarpį. Remiantis Nuomos sutarties 5.1 punktu bei Susitarimu, nuo 2016 m. balandžio 1 d. yra nustatytas 1 900 Eur nuomos mokestis už vieną mėnesį. Tokiu atveju už ginčo laikotarpį atsakovė ieškovui turėjo sumokėti bendrą 49 400 Eur sumą (26 mėn. x 1 900 Eur = 49 400 Eur) už patalpų nuomą. Ieškovo teigimu, už šį laikotarpį atsakovė jam nėra sumokėjusi 23 000 Eur. Ir nors iš esmės teisingai nurodo apeliantė, kad teismas netyrė buhalterinių dokumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą dėl skolos dydžio, tačiau, priešingai nei nurodo apeliantė, ne ieškovui, teigiančiam, kad apeliantė nėra sumokėjusi už patalpų nuomą 23 000 Eur, būtent pačiai apeliantei atsikirtimų pagrindu ir teko pareiga įrodyti, t. y. pateikti įrodymus, kad už nuomą ginčo laikotarpiu ji yra pilnai apmokėjusi. Tačiau net ir nesant byloje pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, pačios apeliantės 2018 m. spalio 12 d. parengta pažyma Nr. 17 patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ieškovui yra sumokėta 26 400 Eur nuomos mokesčio (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Nežiūrint į tai, kad 2018 m. lapkričio 26 d. Specialisto išvadą yra parengęs pačios apeliantės vyr. buhalteris E. R. (teisėjų kolegija šią išvadą daro remiantis 2018 m. spalio 12 d. pažymoje pateiktais duomenimis), kad šioje išvadoje yra pateikiami iš esmės analogiško turinio duomenys kaip ir jau minėtoje 2018 m. spalio 12 d. pažymoje, o ją parengusio ekonomisto - buhalterio dauguma teiginių peržengia jo srities specialių žinių ribą, tačiau ir joje atsakovės vyr. buhalteris, jau kaip savo srities specialistas, pateikia išsamią informaciją (lentelės forma) apie tai, kad 2016 m. gegužės mėn. – 2018 m. birželio mėn. nuomos mokesčio suma yra 49 400,00 Eur, o J. G. sumokėta 26 400,00 Eur. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde yra akcentuojama, jog Išvadai parengti buvo naudojami oficialūs buhalteriniai dokumentai, kurie apskaityti apeliantės duomenų bazėje. Tokiu atveju, nors ir nepateikdamas išsamios argumentacijos, pirmosios instancijos teismas dėl apeliantės akcentuojamo jos sumokėto nuomos mokesčio ir likusios skolos dydžio teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. atsakovė pilnai nesumokėjo nuomos mokesčio 23 000 Eur (49 400 – 26 400 = 23 000). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiems elementariems skaičiavimams atlikti specialios ekspertų žinios nėra reikalingos.
25. Byloje sąlygų mažinti nuomos mokestį nenustatyta. Apeliantės atlikti subjektyvaus pobūdžio paskaičiavimai dėl sumokėtų mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai, teiginiai dėl investicijų ar faktiškai naudojamų patalpų niekaip nepaneigia skolos dydžio.
26. Pagal Nuomos sutarties 4.3.1 punktą nuomininkas (t. y. apeliantė) įsipareigojo mokėti nuomotojui (t. y. ieškovui) turto nuomos mokestį. Apeliantė taip pat įsipareigojo (Nuomos sutarties 4.3.2 punktas) apmokėti visus Turto išlaikymo ir priežiūros mokesčius, taip pat mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas, žemės, pastatų nekilnojamojo turto mokesčius ir visus kitus Turto mokesčius, gyventojų pajamų ir kitus mokesčius, skaičiuojamus nuo mokėtinų mėnesinių mokesčių. Tiek Nuomos sutarties 5.1 punkte, teik ir Susitarimo 2 punkte šalys sutarė, kad nuomininkas įsipareigoja nuomininkui mokėti nuomos mokestį, kuris yra 6 670 Lt, po pakeitimo – 1 900 Eur be jokių mokesčių, t. y. neįskaitant gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nekilnojamojo turto, žemės, komunalinių paslaugų ir visų kitų mokesčių. Visi mokesčiai nėra įskaičiuoti į 6 670 Lt, po pakeitimo – 1 900 Eur mėnesinį nuomos mokestį ir yra mokami atskirai, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka sumoka nuomininkas <...>.
27. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad ieškovo nuosavybės teisė į ginčo patalpas yra įregistruota 2013 m. sausio 17 d. 2012 m. gruodžio 31 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VL-4244 pagrindu. Šių patalpų nuomos sutartis tarp šalių sudaryta 2013 m. kovo 29 d., pakeista 2016 m. kovo 17 d. Susitarimu. Nuomos sutarties 2.6 punktu nuomininkas (t. y. apeliantė) pripažino, kad 2005 m. kovo 14 d. Panaudos sutartis Nr. 2 ir 2007 m. gruodžio 20 d. Panaudos sutartis Nr. K-18/2007-60 yra netekusių galių ir nebegalioja. 2005 m. kovo 14 d. Valstybės turto panaudos sutartis buvo sudaryta ne tarp nagrinėjamo ginčo šalių, o tarp Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir apeliantės. Apeliantės pateikti įrodymai (sąmatos, atliktų darbų aktai, sąskaitos faktūros) apie, jos teigimu, investuotas lėšas į ginčo patalpas yra laikotarpyje nuo 2004 m. sausio 14 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d., o kuomet ieškovas tapo šių patalpų savininku, apeliantė jokių investicijų į jas neatliko. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal 2005 m. kovo 14 d. Panaudos sutarties Nr. 2 11 punktą, panaudos gavėjo lėšos, panaudotos daiktui pagerinti ar pertvarkyti, neatlyginamos, o pagal 2013 m. kovo 29 d. Nuomos sutarties 4.3.3 punktą, nuomininkas įsipareigoja savo sąskaita atlikti nuomojamo turto einamąjį, palaikomąjį remontą (patalpų tvarkymas, inžinerinių sistemų profilaktika, einamasis remontas, pasirengimas šildymo sezonui ir kt.).
28. Nuomos sutarties 4.4.1 punktu šalys sutarė, kad nuomininkas turi teisę subnuomoti turtą tretiesiems asmenims su nuomotojo rašytiniu pritarimu, tačiau tai, kad apeliantei nepavyksta rasti subnuomininkų, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti nuomos mokestį. Taip pat ir kita apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji faktiškai naudojasi tik dalimi jai išnuomotų bei perduotų patalpų, neįtakoja nuomos mokesčio dydžiui. Nuomos sutartyje yra aiškiai papunkčiui išvardintas turtas, kurį apeliantė išsinuomavo iš ieškovo (nuomos sutarties 1.1 punktas) ir už kurį įsipareigojo mokėti šios sutarties 5.1 punkte bei Susitarime dėl šio punkto pakeitimo sulygtą nuomos mokestį. Nuomos sutartis bei Susitarimas nėra nuginčyti, modifikuoti. Sudariusios Nuomos sutartį, Susitarimą ir prisiėmusios tam tikras sutartines teises ir pareigas, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti, t. y. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK6.189 straipsnio 1 dalis).
29. Apibendrinant pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovui iš apeliantės priteisė 23 000 Eur skolą už patalpų nuomą.
30. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškovui iš apeliantės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 363 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės VšĮ „Marijampolės vairuotojų mokykla“, j. a. k. 151363912, ieškovui J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.