- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- e2S-1550-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02086-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- VšĮ Marijampolės vairuotojų mokyklai
- Advokatai
- Martynas Vilčinskas
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei VšĮ Marijampolės vairuotojų mokyklai dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Ieškovas su atsakove yra sudaręs nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas už užmokestį perdavė atsakovei sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudotis negyvenamosiomis patalpomis su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė. Atsakovė nevykdė pasirašytos nuomos sutarties tinkamai, ko pasekoje susidarė 23 000 Eur įsiskolinimas ieškovui. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą ir/ar pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis ieškinio sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas.Teismas, įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimus ir pateiktus duomenis, sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo atsakovės atžvilgiu.Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė atsakovo nesąžiningumu - atsakovas veikia nesąžiningai ir sąmoningai nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Atsakovo nesąžiningumas gali pasireikšti realizuojant, perleidžiant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant disponavimą savo turtu, ko pasėkoje teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas sprendė, kad ieškovas jokių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje šio turto sąskaita įvykdyti nepalankų atsakovei teismo sprendimą, teismui nenurodė ir nepateikė, nors būtent jam tenka tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga. Ieškovo deklaratyviai nurodytos aplinkybės, kaip galėtų pasireikšti atsakovės nesąžiningumas, nesudaro pagrindo prielaidai, kad atsakovė nesąžiningais veiksmais vengs ar gali vengti vykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. G., atstovaujamas advokato Martyno Vilčinsko, prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuoti atsakovės VšĮ Marijampolės vairuotojų mokyklos kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą ir/ar pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis ieškinio sumai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Teismas tik formaliai įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės turtinės/finansinės būklės, nevertino to, kad atsakovė to viešai nedeklaruoja, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso tik keturi automobiliai, tačiau nei jų būklė, nei vertė nėra žinoma. Teismas nepagrįstai visą įrodinėjo naštą perkėlė ieškovui, kadangi ieškovas neturi jokių galimybių gauti duomenis apie realią atsakovės turtinę/finansinę padėtį. Teismas patikrino tik LITEKO duomenų bazę ir nustatė, kad kitų kreditorinių reikalavimų šiai dienai nėra pareikšta. Ieškovo nuomone, toks teismo vertinimas ir naštos paskirstymas nepagrįstai suteikia pranašumą atsakovei, kuri su ieškovu neatsiskaito jau ilgiau nei metus laiko.
6.2. Atsakovės įsiskolinimas ieškovui prasidėjo dar nuo 2016 metų, todėl galima daryti prielaidą, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki. Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsakovė nėra pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų nuo pat įregistravimo pradžios (nuo 1997 metų), veiklos ataskaita yra pateikta tik už 2013 metus, todėl viešai nėra deklaruojami jokie duomenys apie atsakovės turtinę/finansinę padėtį. Atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, o koks pinigų judėjimas vyksta pas atsakovę ieškovui nėra ir negali būti žinoma
6.3. Atsakovės skola ieškovui yra susidariusi dėl nesumokėto nuomos mokesčio už nuomojamas patalpas, kuriose atsakovė vykdo veiklą, kuri yra vairavimo mokymo paslaugos ir mokymo kursai. Iš atsakovės internetinės svetainės http://www.vairuotojumokykla.lt/ matyti, kad atsakovė veiklą vykdo, kaip pavyzdžiui, yra renkama nauja grupė liepos mėnesiui ir kursai prasidės nuo 2018-07-12. Taigi akivaizdu, kad atsakovė pajamas gauna, tačiau vengia atsiskaityti su ieškovu, kaip tuo tarpu nuomos mokesčio mokėjimas turėtų būti prioritetas, kadangi būtent ieškovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose atsakovė vykdo veiklą.
6.4. Teismų praktikoje pripažįstama, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo būsimo neįvykdymo riziką, todėl tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau net ir susiformavus tokiai nuostatai, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismai kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi objektyviai įvertinti, ar skolos suma atsakovei yra didelė, ar ne, kokia yra atsakovės turtinė padėtis ir kitas svarbias aplinkybes. Ieškinio suma (23 000 Eur) yra didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos.Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti, kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių grėsmę būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo apeliacinės instancijos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovės VšĮ Marijampolės vairuotojų mokyklos kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą ir/ar pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis ieškinio sumai. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas atskirajame skunde grindžia didele ieškinio suma, sunkia atsakovės finansine padėtimi ir skolos negrąžinimo laikotarpiu.Pažymėtina, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.). Atsakovės skolos negrąžinimo priežastys šioje byloje dar nėra nustatytos, o vien tik ieškinio pareiškimas nesudaro savaiminio pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ir taikyti atsakovės turtui apribojimus. Apeliantas neįrodinėja jokių atsakovės nesąžiningumo aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą prielaidą apie kylančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 straipsnis). Todėl spręsti, kad atsakovė dėl jai pareikštų reikalavimų ketintų perleisti, įkeisti turimą turtą ar kaip nors kitaip siektų išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Vadinasi, apeliantas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas lemia tai, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui, prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.