- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-73-366/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20559-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Sigitas Bagdonavičius, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- A. G., M. K.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.23.2.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2-3 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų
Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir M. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) bauda;
pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, A. G. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d.
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu;
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl namuose rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų) – 40 (keturiasdešimties) parų areštu;
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, M. K. paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. birželio 23 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. G. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, ir didelį kiekį narkotinių medžiagų platino, o kitą narkotinių medžiagų dalį laikė neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: turėdamas tikslą dalį jų platinti, o kitos dalies neturėdamas tikslo platinti neteisėtai laikė didelį kiekį 1447,9 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 11,9 % iki 13,8 %, bei didelį kiekį 24,065 g narkotinės medžiagos – kokaino (54,2 %), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2020 m. gegužės 28 d., kuomet savo bute laikotarpyje nuo 8 val. 30 min. iki 10 val. 11 min. dalį – didelį kiekį – 520,810 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 13,8 %, neteisėtai perdavė M. K., o likusią dalį – didelį kiekį – 927,090 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių delta- 9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,9 %, bei didelį kiekį – 24,065 g – narkotinės medžiagos – kokaino (54,2 %) – toliau laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gegužės 28 d. 11 val. 00 min., kol kratos metu minėtas medžiagas rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Be to, A. G. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2020 m. gegužės 28 d. 11 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trintuvėje, neteisėtai laikė 1,639 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 9,3 %, kol kratos metu minėta medžiaga buvo rasta ir paimta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.
2. M. K. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), turėdamas tikslą dalį jų platinti, o kitos dalies neturėdamas tikslo platinti, o būtent: 2020 m. gegužės 28 d. laikotarpyje nuo 8 val. 30 min. iki 10 val. 11 min., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą dalį jų platinti, o kitos dalies neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai iš A. G. įgijo 520,810 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 13,8 %, kurią paėmęs iš įgijimo vietos laikė ir gabeno automobiliu (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto gatvėmis iki 2020 m. gegužės 28 d. 10 val. 25 min., kuomet Panevėžio mieste, Pušaloto-Pramonės gatvių sankryžoje buvo sulaikytas ir automobilio kratos metu minėta medžiaga rasta ir paimta Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.
3. Be to, M. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę ir psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos platinti, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2020 m. gegužės 28 d. 13 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,205 g psichotropinės medžiagos – MDMA (39,3 %) bei 0,154 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,8 %, kuomet kratos metu minėtos medžiagos buvo rastos ir paimtos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.
II. Apeliacinių skundų argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. G. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir jį išteisinti. Į paskirtą pagal BK 259 straipsnio l dalį baudą įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.
5. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymo, nurodė, kad iš bute laikytų 1447,9 g narkotinės medžiagos - kanapių ir 24,065 g narkotinės medžiagos - kokaino, tik dalimi narkotinių medžiagų buvo disponuojama turint tikslą jas platinti. Teismo nuomone, A. G. didelį jų kiekį platino, kai savo bute 2020 m. gegužės 28 d. perdavė M. K. 520,810 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kita dalis narkotinių medžiagų buvo skirta tiek platinimui, tiek paties kaltinamojo asmeninėms reikmėms. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas skundžiamame nuosprendyje darydamas tokias išvadas ir pripažindamas jį (A. G.) kaltu dėl narkotinių medžiagų laikymo turint tikslą jas platinti, nenurodė, kokią dalį narkotinių medžiagų jis laikė savo reikmėms, o kokią dalį - turint tikslą išplatinti.
6. Teismas nepagrįstai jo (A. G.) veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Teismo posėdžio metu tiek jis, tiek M. K. nurodė, kad jie sugalvojo kartu įsigyti didesnį narkotinių medžiagų kiekį, nes taip pigiau, be to, karantino metu buvo sunkiau gauti narkotinių medžiagų, todėl M. K. iš anksto iki narkotinių medžiagų įgijimo padavė jam (A. G.) 2000 Eur, už kuriuos šis turėjo nupirkti konkrečios rūšies narkotinių medžiagų - kanapių. Nors narkotines medžiagas nupirko vienas, tačiau už jas atsiskaitė M. K. duotais ir savo turėtais pinigais, o sulaikymo rytą už M. K. pinigus įgytą narkotinių medžiagų dalį, atidavė M. K.. Vadovaujantis teismų praktika, narkotinių medžiagų platinimu nelaikytina, kai susitarę keli asmenys narkotinę medžiagą nusiperka ir išsidalija vartoti - tai atitinka bendrininkavimo instituto sampratą (Lietuvos Aukščiausiasis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-489/2018). Taigi, jis ir M. K. įsigyjant narkotines medžiagas veikė kaip bendrininkai ir tai patvirtina byloje surinkti įrodymai - jų parodymai, nuteistųjų telefoniniuose pokalbiuose ir slapto sekimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kratos metu pas nuteistuosius rastos narkotinės medžiagos, iš dalies liudytojo T. M. parodymai ir tai, kad pas A. G. atlikus kratą iškart po M. K. sulaikymo nebuvo rasti pinigai. Taigi, 2020 m. gegužės 28 d. ryte M. K. atvykus pas jį į namus, jis ne iš jo (A. G.) įsigijo narkotines medžiagas, o kaip bendrininkai pasidalino bendros veikos rezultatą - M. K. iš jo pasiėmė iš anksto sutartą įsigyti narkotinių medžiagų dalį, už kurią buvo padavęs pinigus.
7. Teismas tikslą platinti narkotines medžiagas grindė prielaidomis ir išvedžiojimais, paremtais jo (A. G.) bute laikytų narkotinių medžiagų dideliu kiekiu, namuose rastais daiktais (svarstyklėmis, narkotinių medžiagų pėdsakais), per pastaruosius kelerius metus gautomis legaliomis pajamomis Lietuvoje ir užsienyje. Atkreipiamas dėmesys, jog jis (A. G.) nėra anksčiau teistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jo atžvilgiu buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės, buvo klausomasi telefoninių pokalbių, sekamas, tačiau nebuvo gauta jokių duomenų, kad jis (A. G.) be M. K. dar kažkam būtų perdavęs ar pardavęs, siūlęs parduoti narkotines medžiagas. Byloje negauta duomenų, jog kiti asmenys būtų kreipęsi į jį dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Duomenys apie turėtas pajams užsienyje byloje yra pateikti artimųjų ir tik tie, kuriuos pavyko jiems gauti, taigi, patvirtina tik dalį gautų pajamų.
8. Teismo posėdžio metu jis (A. G.) nurodė, kad narkotines medžiagas (kanapes ir kokainą) jis įsigijo savo reikmėms, vartojo nuolat dėl avarijos metu patirtos stuburo traumos. Šias aplinkybes patvirtina bylos rašytiniai įrodymai - medicininiai dokumentai, kratos metu rastas smulkintuvas su kanapių likučiais, tušti maišeliai su kanapių ir kokaino pėdsakais, lėkštės ir nuolaidų kortelės ant kurių paviršių yra narkotinės medžiagos - kokaino - pėdsakai; Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1249/2020(01), iš kurios matyti, kad A. G. šlapime, paimtame 2020 m. birželio 1 d. 11.00 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis. Nors nebuvo rasti kokaino pėdsakai, tačiau iš viešai prieinamų duomenų yra žinoma, kad kokainas šlapime gali būti aptinkamas iki 4 dienų (https://anteja.lt/narkotiniu-medziagu-nustatymas-slapime- 10-medziagu). Buvo sulaikytas 2020 m. gegužės 28 ryte, šlapimas paimtas birželio l d. t.y. po penkių dienų, todėl kokaino pėdsakų ir nebuvo rasta.
8.1. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai jį (A. G.) pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir A. G. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisintinas.
9. Apeliaciniu skundu M. K. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2022-02-01 nuosprendį pakeisti ir jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas prieitų išvados, kad jo veiksmai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu taikyti BK 75 straipsnį bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti teismo nustatytam terminui, paskiriant įpareigojimus, arba paskirti mažesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, o būtent, sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų, arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
9.1. Kaltinamajame akte ir nuosprendyje nurodyta, kad narkotines medžiagas įgijo, laikė ir gabeno turėdamas tikslą jas platinti 2020-05-28 nuo 8.30 val. iki 11.11 val., todėl ir kaltė turėjo būti įrodinėjama būtent šiuo laiku. Kitu laiku narkotinių medžiagų įgijimu tikslu jas platinti ar jų platinimu kaltinamas nebuvo, todėl toje dalyje jo (M. K.) kaltė negalėjo būti nustatinėjama.
9.2. Pirmosios instancijos teismas tikslo platinti 2020-05-28 turėjimą, grindė liudytojų R. Š., A. D., Š. Š. parodymais, kaltinamųjų telefoninių pokalbių išklotinėmis. Tačiau šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai dėl to padarė faktines aplinkybes neatitinkančią išvadą.
9.3. Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad nėra pirkęs ar gavęs iš M. K. narkotinių medžiagų bei mokėjęs už jas, o tik jo prašymu M. K. suvesdavo jį su kitais asmenimis. Telefoninį pokalbį su juo (M. K.) apie tai, kad „laikai pagerėjo“ jis suprato kaip informacijos pasidalinimą, t.y. kad jis pasidalino informacija, jog yra galimybė iš kažkokio platintojo įsigyti kanapių. Taigi šis liudytojas tik nurodė apie jo (M. K.) galimus veiksmus, numatytus BK 264 straipsnyje.
9.4. Liudytojas Š. Š. teisme nurodė, jog jis kelis kartus su M. K. yra parūkęs žolės ir kad tai buvo labai seniai - prieš 2 metus. Jis paprašydavo M. K. paieškoti narkotikų ir šis atveždavo, bet jis pinigų nėra mokėjęs. Be to, šis liudytojas po to, kai buvo pagarsinti teisme jo parodymai, teismui paaiškino, kad „ten nesąmonių prirašyta“. Tačiau, net ir tikint šio liudytojo parodymais, pagal formuojamą teismų praktiką susitarimas įsigyti narkotines medžiagas ir jas kartu vartoti ar pasidalinti nelaikytinas jų platinimu ar tikslo jas platinti turėjimu, todėl net ir tokie šio liudytojo parodymai nepatvirtina, kad jis (M. K.) praeityje platino narkotines medžiagas ir tuo labiau neįrodo tikslo jas platinti turėjimą 2020-05-28. Šio liudytojo nurodyti tariamai jo (M. K.) atlikti veiksmai galėtų būti vertinami nebent pagal BK 259 straipsnį ar 264 straipsnį.
9.5. Liudytojas A. D. teisme nurodė, kad nėra pirkęs iš M. K. narkotinių medžiagų bei nepamena, kad būtų jo teiravęsis. Be to, šis liudytojas parodė, kad policija jam nepaaiškino, kad jis turi teisę neduoti parodymų prieš save.
9.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino telefoninių pokalbių ar SMS žinučių, kaip aplinkybių, kad jis įprastu būdu pasidalino informacija apie galimybę iš kito asmens (pardavėjo) gauti vartojamų medžiagų. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė paaiškinimus, kad kai kurie pokalbiai telefonu yra apie alkoholį, kurį platino draugams. Platindavo ne tik degtinę, bet ir kitokį alkoholį - tai paaiškina kodėl pokalbių metu kartais vartojo moteriškos kilmės, o kartais vyriškos kilmės žodžius. Visiškai nepagrįstas teismo vertinimas, kad jeigu iš tikrųjų būtų buvę kalbama apie degtinę, nebūtų tikslo kalbėti užmaskuotai, nes alkoholiniai gėrimai nėra uždrausta prekė. Pažymi, kad nelegalus alkoholis bei nelegalus jo platinimas yra uždraustas, tačiau šiuo klausimu daugiau nepasisako, nes toje dalyje nėra kaltinamas.
9.7. Liudytojai R. Š., A. D., Š. Š. jį apkalba, patys siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės už narkotinių medžiagų turėjimą, vartojimą, kitų asmenų vaišinimą bei padėjimą jų įsigyti, dėl ko realiai vykusius įvykius „išvertė“ kitaip, kad tariamai jis (M. K.) vaišindavo, nors iš tikrųjų jie tas medžiagas patys įsigydavo galimai su jo (M. K.) pagalba. Šiems liudytojams nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save, nors buvo akivaizdu, kad jie yra apklausiami apie kiekvieno jų galimai padarytą nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu (BK 259 str.) ar padėjimu kitam asmeniui įsigyti narkotinių medžiagų (BK 264 str.). Minėtų liudytojų parodymai laikytini gautais neteisėtu būdu, todėl negali būti pripažįstami įrodymais. Šie liudytojai, siekdami sumenkinti savo vaidmenį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, apkalbėjo jį (M. K.) kaip narkotinių medžiagų gavimo šaltinį, kai tuo tarpu jo vaidmuo galėjo būti vertinamas tik kaip padėjimas gauti medžiagų. Vieni į kitus kreipdavosi, kad sužinoti kur, iš ko ir kokiomis sąlygomis galima gauti narkotinių medžiagų. Teismo neišreikalauti telefoninių pokalbių įrašai įrodytų nurodytas aplinkybes ir tai, kad minėti liudytojai sako netiesą.
9.8. Teismas netinkamai vertino SMS žinučių turinį, kaip patvirtinantį turėtą tikslą platinti. Iš tiesų jos nepatvirtina jokių konkrečių kaltinime nurodomų nusikalstamų veikų aplinkybių, žinutėmis perduotos frazės gali būti pagrindu tik tam tikriems spėliojimams ir prielaidoms, kuriomis nuosprendis negali būti grindžiamas.
9.9. Aptartų aplinkybių visetas, sudaro pagrindą vertinti, jog jo (M. K.) veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnį.
9.10. Darant prielaidą, kad kaltė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį įrodyta, teismo paskirta bausmė yra per griežta. Dirba, charakterizuojamas tik teigiamai, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuoširdžiai gailisi), po nusikaltimų padarymo susituokė, sutuoktinė dirba, turi du nepilnamečius vaikus, šeima gyvena nuomojamame būste, turi finansinių įsipareigojimų (6 t., b. 1. 144-162). Nors praeityje ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, du kartus iš jų teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs, tačiau BK 260 straipsnyje numatytą veiką padarė pirmą kartą. Nori pažymėti, kad nuosprendyje minėtos arešto bausmės iki kaltinime nurodytos veikos padarymo neatliko, nes niekas nepranešė, kad turi atvykti šios bausmės atlikimui, manė, kad turi gauti pranešimą. Įvertinus jo teigiamus pokyčius po 2020-05-28, ilgą ikiteisminį tyrimą, o taip pat tai, kad baudžiamuoju persekiojimu jam jau yra padarytas pakankamas neigiamas poveikis, prašo paskirtos bausmės vykdymą atidėti teismo nustatytam terminui, paskiriant įstatyme nustatytus įpareigojimus, arba paskirtą bausmę sumažinti iki 2 metų.
10. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – juos atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliaciniai skundai atmetami.
12. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
13. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
14. Kaip žinia, A. G. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų - kanapes (antžemines dalis), turėdamas tikslą jas platinti, ir didelį kiekį narkotinių medžiagų platino, perduodamas jas M. K., o kitą narkotinių medžiagų dalį laikė savo reikmėms. M. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), turėdamas tikslą dalį jų platinti, o kitos dalies neturėdamas tikslo platinti. Abu nuteistieji apeliaciniuose skunduose nesutinka su jų padarytų veikų teisiniu įvertinimu ir kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnį, nes abu tvirtina neturėję tikslo platinti turėtas narkotines medžiagas, todėl A. G. prašo jį išteisinti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o M. K. prašo išteisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-309-495/2019).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų turinį, apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus bei atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. ir M. K. teisėtai ir pagrįstai buvo pripažinti kaltais dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, padarytos veikos buvo kvalifikuotos tinkamai bei jiems už tai buvo paskirtos pagrįstos ir proporcingos bausmės. Todėl nuteistųjų apeliaciniai skundai šioje dalyje atmetami.
17. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad A. G. didelį narkotinės medžiagos kiekį neteisėtai laikė, turėdamas tikslą jas platinti, ir didelį kiekį narkotinių medžiagų platino perduodamas jas M. K., o kitą narkotinių medžiagų dalį laikė neturėdamas tikslo jas platinti. Skunde nuteistasis neigia, kad platino narkotinę medžiagą, perduodamas ją M. K.. Nurodo, kad jiedu veikė kaip bendrininkai įsigydami didesnį narkotinių medžiagų kiekį, nes taip pigiau, be to, karantino metu buvo sunkiau gauti narkotinių medžiagų. M. K. iš anksto iki narkotinių medžiagų įgijimo padavė jam (A. G.) 2000 Eur, už kuriuos šis turėjo nupirkti konkrečios rūšies narkotinių medžiagų - kanapių. Nors narkotines medžiagas nupirko vienas, tačiau už jas atsiskaitė M. K. duotais ir savo turėtais pinigais, o sulaikymo rytą už M. K. pinigus įgytą narkotinių medžiagų dalį, atidavė M. K.. Nuteistasis skunde remiasi teismų praktika, pagal kurią narkotinių medžiagų platinimu nelaikytina, kai susitarę keli asmenys narkotinę medžiagą nusiperka ir išsidalija vartoti - tai atitinka bendrininkavimo instituto sampratą (Lietuvos Aukščiausiasis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-489/2018).
18. Reikia pažymėti, kad nuteistasis ir jo gynėja dar pirmosios instancijos teisme laikėsi versijos, kad kaltininkų sulaikymo rytą, t. y. 2020 m. gegužės 28 d. įvykęs narkotinių medžiagų perdavimas M. K. nelaikytinas jų platinimu, nes tai tebuvo bendrai A. G. ir M. K. įgytų narkotinių medžiagų pasidalinimas. Ši versija buvo motyvuotai atmesta, tokiam teismo sprendimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
19. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. pirmųjų apklausų metu, pasinaudojęs įstatymo suteikta teise, nedavė parodymų apie narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes (4 t., b. l. 122-124; 125-128). Versiją, kad narkotines medžiagas įsigijo savo reikmėms bendrininkaujant su M. K., pateikė tik trečios apklausos metu, praėjus metams po sulaikymo (4 t., b. l. 132-135). Tuomet nurodė, kad abu vartojo narkotines medžiagas, todėl nutarė jų ieškoti taip pat kartu. Tuo tikslu M. K. jam paliko 2000 eurų. Radęs iš kur įsigyti narkotikų, paėmė apie 1500 g. kanapių, kurių dalis buvo skirta M. K., ir sau vartojimui kokaino. Tas pačias aplinkybes A. G. pakartojo ir pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu M. K. viso ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad veikė kartu su A. G.. Davė nuoseklius parodymus, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad 2020 m. gegužės 28 d. ryte nuvažiavo pas A. G. adresu (duomenys neskelbtini)ir, jiems begeriant kavą, A. G. netikėtai pasiūlė įsigyti iš jo 500 gramų kanapių už 2000 eurų. Su savimi turėjo tokią pinigų sumą, tad iš karto ir atsiskaitė už narkotines medžiagas. A. G. už „žolę“ davė po 50 Eur kupiūromis, bet pinigų pas jį nerado, nes sesė, kuri gyvena gretimai jo, tuos pinigus išnešė ( 5 t., b. l. 53-56, 63-64, 65-69, 73-75). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. G. ir M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nelaikytini savarankišku įrodymu, tačiau jie yra svarbūs vertinant kitų byloje surinktų įrodymų patikimumą ir formuojant teismo vidinį įsitikimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-348-788/2017).
20. Teisiamojo posėdžio metu M. K. pakeitė parodymus, jis paaiškino, kad 7–10 dienų iki sulaikymo A. G. paliko 2000 eurų, kad jeigu jis gaus narkotinių medžiagų, paimtų ir jam. Sulaikymo rytą iki atvažiavimo pas A. G. nežinojo apie įgytas narkotines medžiagas. A. G. namuose iš didelio maišo susisvėrė ir susipakavo narkotinę medžiagą į maišelius ir nusinešė į mašiną. Įrodymams patikrinti ir prieštaravimams pašalinti teisėja perskaitė ikiteisminio tyrimo metu M. K. duotus parodymus. M. K. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo įtakoti policijos pareigūnų, kurie žadėjo mažesnę bausmę. M. K. iš pradžių teigė, kad liudytojas T. M. jį spaudė duoti tam tikrus parodymus, o po to, kai buvo gauti duomenys kas dar lankydavosi pas M. K. areštinėje, nurodė, kad ir kiti pareigūnai tai darė. Dėl to tenkinus M. K. gynėjo prašymą, buvo apklaustas liudytojas I. L., tačiau jis nurodė su M. K. bendravęs ne apie šios bylos aplinkybes. Neleistino poveikio M. K. darymą neigė ir liudytoju teisme apklaustas pareigūnas T. M. - jis teigė, kad areštinėje buvo susitikęs su M. K., bet tikslių aplinkybių nepamena, gali būti, kad jis pateikė kokius prašymus, tada tokie prašymai turėtų būti byloje. Nei pirmosios instancijos teismas, nei aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, byloje nėra duomenų, kad jie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi, tokių duomenų nepateikė ir apeliantai. Be to, M. K. viso proceso metu turėjo gynėją, kuris dalyvaudavo jo apklausose. Įvertinus minėtas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad M. K. teisiamojo posėdžio metu pakeisti parodymai buvo „priderinti“ prie A. G. parodymų dėl bendrai įsigytų narkotinių medžiagų savo reikmėms, juolab kad šią nuteistųjų versiją, kuria nuteistieji siekia paneigti narkotinių medžiagų disponavimo tikslą (platinti), paneigia kiti byloje surinkti įrodymai - tai kaltinamųjų pokalbiai telefonu ir jų sekimo metu gauta informacija, namuose rasti daiktai (svarstyklės, narkotinių medžiagų pėdsakai, plastikiniai maišeliai), gautos legalios pajamos Lietuvoje ir užsienyje. Minėtų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. G. tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis iš pradžių pats įgijo narkotines medžiagas iš jų tiekėjų, o po to jų dalį (daugiau kaip 500 g) perdavė M. K.. Tai vertintina kaip narkotinių medžiagų platinimas, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, nes buvo perduotas didelis kiekis kanapių (antžeminių dalių). Skundžiamame nuosprendyje pateikti įrodymų vertinimo motyvai, su kuriais sutinka apeliacinės instancijos teismas, todėl nebekartoja.
21. Apeliaciniame skunde A. G. vadovavosi teismų praktika, pagal kurią narkotinių medžiagų platinimu nelaikytina, kai susitarę keli asmenys narkotinę medžiagą nusiperka ir išsidalija vartoti, nes tai atitinka bendrininkavimo instituto sampratą (Lietuvos Aukščiausiasis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-489/2018). Reikia pažymėti, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). A. G. apeliaciniame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-489/2018 sprendžiamas kvalifikavimo klausimas kaltininko veiksmų, kuriais jis įgijo ir davė merginai parūkyti dalį jo įsigytų kanapių, susuktų į cigaretę, t. y. byloje nekalbama apie didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą ir jos perdavimą. Aptariama byla bei byla Nr. 2K-95-489/2018 pagal nusikalstamų veikų sunkumą ir faktines aplinkybes nėra tapati, šios bylos negali būti laikomos analogiškomis.
22. Taigi, nors A. G. tai vadina bendru narkotinių medžiagų įgijimu ir tik vėliau vykusiu jų pasidalinimu, tačiau iš tikrųjų A. G. tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis iš pradžių pats įgijo narkotines medžiagas iš jų tiekėjų, o po to jų dalį perdavė M. K.. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad net jeigu būtų nustatyta, kad A. G. iš kitų asmenų įgijo narkotines medžiagas ne tik sau, bet ir M. K. išankstiniu prašymu tam, kad vėliau jas perduotų M. K., tai nepaneigtų narkotinių medžiagų platinimo esmės, nes toks atlygintinis ar neatlygintinis iš vienų asmenų įgytų medžiagų perdavimas kitam asmeniui vertintinas kaip atitinkantis platinimo sampratą, kaip ji suprantama teismų praktikoje. Tokie veiksmai vertintini kaip narkotinių medžiagų platinimas, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, nes buvo perduotas didelis kiekis (daugiau kaip 500 g) kanapių (antžeminių dalių).
23. M. K. taip pat prašo jį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti. Apeliaciniame skunde jis pažymi, kad kaltinime ir teismo nuosprendyje nurodytą narkotinės medžiagos kiekį 2020-05-28 nuo 8.30 val. iki 11.11 val., įgijo, laikė ir gabeno tuo metu turėdamas tikslą jas platinti, todėl kaltė turėjo būti tiriama ir įrodyta būtent šioje dalyje, t. y., kad jo tikslas platinti buvo 2020-05-28 nuo 8.30 val. iki 11.11 val. Tuo, kad jis kitu laiku buvo įgijęs narkotinių medžiagų tikslu jas platinti ar kad jas platino kaltinamas nebuvo, todėl toje dalyje kaltė negalėjo būti nustatinėjama.
24. Šis skundo argumentas dėl kaltinimo apimties laike atmetamas. Tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje nurodyta, kad M. K. 2020 m. gegužės 28 d. laikotarpyje nuo 8 val. 30 min. iki 10 val. 11 min., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą dalį jų platinti, o kitos dalies neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai iš A. G. įgijo 520,810 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurią paėmęs iš įgijimo vietos laikė ir gabeno automobiliu iki 2020 m. gegužės 28 d. 10 val. 25 min., kuomet buvo sulaikytas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.
25. Reikia pažymėti, kad nusikaltimo tikslas – tai asmens įsivaizduojami objektyviosios tikrovės pasikeitimai, kurie turi atsirasti padarius nusikalstamą veiką, ir turi įtakos tyčios ir jos kryptingumo susiformavimui. Tikslo susiformavimo laikas neturi įtakos nusikalstamų veikų kvalifikavimui, jis yra įrodinėjamas remiantis objektyviais bylos duomenimis. Kaip jau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi ne tik šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, bet ir tai ar anksčiau kaltininkas yra jas platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. ??? Taigi, šiuo atveju tikslas platinti narkotines medžiagas pagrįstai buvo įrodinėjamas M. K. pokalbiais su potencialiais pirkėjais telefonu, kurie vyko ne tik byloje aptariamo narkotinių medžiagų įgijimo iš A. G. metu (2020 m. gegužės 27-28 d.), bet ir gerokai anksčiau. Iš liudytoju apklausto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos trečiojo skyriaus viršininko T. M. parodymų matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo inicijuoti po to, kai 2020 m. pavasarį buvo gauti duomenys, kad A. G. ir M. K. neteisėtai disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties pagrindu atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus, surinkti ir į bylą pateikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolės metu užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys nuo 2020 m. balandžio 25 d. Atliekant elektroninių ryšių kontrolę ir sekimą, informacija pasitvirtino. Kontrolės metu paaiškėjo, kad M. K. įgydavo narkotines medžiagas iš A. G., kurias ne tik vartodavo pats, bet ir platindavo kitiems asmenims. Buvo nustatytas asmenų ratas – tai A. D., Š. Š., R. Š. ir kiti, kurie kreipdavosi į M. K., norėdami įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jie užmaskuotai M. K. klausė ar jis turi narkotinių medžiagų, kalbėjo dėl kiekių, buvo tariamasi susitikti. Šių liudytojų pokalbiai užfiksuoti Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (2 t., b. l. 163-186, 187-194). Iš šių protokolų taip pat matyti, kad M. K., 2020 m. gegužės 27 d. susitikęs su A. G. ir sužinojęs, kad yra galimybė įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, informavo asmenis, kurie jų laukė: 17.58 val. skambino R. Š., kuriam pranešė, kad „...laikai pagerėja, šiandien vakare apie dešimt jau bus galima pasitvarkyt...“ (įrašas Nr. 4776), 19.36 val. skambino A. D., kuriam pranešė, kad „...aš atvažiuoju iki Pažagienių. Reik geras naujienas pranešt...“ (įrašas Nr. 4791), 23.54 val. informavo Š. Š. SMS žinute, kad „sutvarkyta“ (įrašas Nr. 4847). Atmestinas skundo argumentas, kad į bylą nepateikti M. K. ir kitų asmenų pokalbiai, kuriuose jie vienas kito klausinėjo dėl galimybės įsigyti narkotinių medžiagų, kuriuose turėjo būti užfiksuota ir tai, kad M. K. taip pat teiraudavosi iš kur jų galima gauti. Abejonėms pašalinti teisėjų kolegija įpareigojo prokurorą pateikti visus bylai reikšmingus telefoninių pokalbių įrašus. Prokuroras apeliacinės instancijos teismui pateikė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos raštą, kuriame nurodoma, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-20559-20 buvo pateikta visa tyrimui reikšminga informacija, daugiau duomenų, kurie nebūtų pateikti į minimą ikiteisminį tyrimą neturi ir nesaugo (7 t., b. l. 100). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Š. Š. parodė, kad buvo su M. K. draugai, jis atsiveždavo narkotines medžiagas ir duodavo vartoti. A. D. teisiamojo posėdžio metu neigė, kad kada nors buvo įsigijęs iš M. K. narkotinių medžiagų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. K. dažnai pas jį atvažiuodavo ir visada jį pavaišindavo, duodavo parūkyti kanapių (3 t., 125-128). Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu neigė, kad iš M. K. gaudavo narkotinių medžiagų, tačiau į jį kreipdavosi klausdamas iš kur gauti. Pagal ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus jo parodymus, perskaitytus teisme, M. K. yra jam sakęs, kad jei jam reikėtų narkotinių medžiagų, gali visada kreiptis į jį, arba jei kas iš jo draugų norėtų įsigyti, taip pat galėtų parūpinti ar suvesti su žmogumi (3 t., b. l. 105-108). Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką 2020-09-11 protokole R. Š. atpažino iš veido bruožų M. K. kaip asmenį pravarde „Z“, į kurį kreipdavosi kai norėdavo įsigyti kanapių (3 t., b. l. 110-111). Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Rolando Vaitekūno prašymu liudytojas R. Š. buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šis liudytojas nei patvirtino, nei paneigė, kad M. K. platino narkotines medžiagas - jis tik pasakė, kad iš M. K. niekada nebuvo pirkęs narkotinių medžiagų. Aptarti įrodymai bei 2020 m. gegužės 28 d. atliktos kratos M. K. namuose rasti daiktai (tušti užspaudžiami maišeliai, elektroninės svarstyklės ir kt.) yra pakankami abejonių nekeliančiai išvadai, kad M. K. narkotines medžiagas įgijo ne tik sau vartoti, bet dalį jų būtų išplatinęs asmenims, kurie į jį kreipdavosi dėl narkotinių medžiagų gavimo, tik to nespėjo padaryti, nes buvo sulaikytas netrukus po to, kai įgijo narkotines medžiagas iš A. G.. Minėti M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
26. M. K. skunde prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnį bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti teismo nustatytam terminui, paskiriant įpareigojimus, arba BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirti mažesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, jei teismas nuspręstų, kad jo veiksmai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai.
27. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam M. K. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir apeliantui parinko padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią, teisingą galutinę bausmę.
28. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.
29. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), jį M. K. padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu – tai sunkina jo baudžiamąją atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje kaltinimo dalyje nenustatyta. Praeityje ne kartą teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už disponavimą narkotinėmis medžiagomis pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nusikalstamas veikas padarė neatlikęs arešto bausmės, baustas administracine tvarka, buvusioje darbovietėje Norvegijoje charakterizuojamas teigiamai (6 t., b. l. 176). Įvertinus tiek su M. K. padaryta nusikalstama veika susijusias aplinkybes, tiek ir M. K. asmenybę, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta. Todėl taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje nėra teisinio pagrindo. Prašymas atidėti bausmės vykdymą BK 75 straipsnyje numatyta tvarka taip pat negali būti tenkinamas, nes nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija (2017 09 28 įstatymas Nr. XIII-653, įsigaliojo 2017 10 06) atidėti bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus galimybės nenumatė. Galimybę atidėti vykdymą (pilnai ar iš dalies) laisvės atėmimo bausmės, skirtos už sunkų nusikaltimą, įtvirtintą Baudžiamojo kodekso XXXVII skyriuje, nenumato ir šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija (2019 06 27 įstatymas Nr. XIII-2263, įsigaliojo nuo 2020 07 01).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, kad M. K. po nusikaltimų padarymo susituokė, turi du nepilnamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų ir kt., kuriomis prašoma švelninti baudžiamąją atsakomybę, nėra tokios, kad galėtų būti vertinamos kaip išimtinės, vien kuriomis galima pagrįsti sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Kita vertus, simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.
31. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, teisinio pagrindo nėra. A. G. ir M. K. veiksmai, kuriais neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, kvalifikuota teisingai, M. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. G. ir M. K. apeliacinius skundus atmesti.