Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo, kuriuo pareiškėja išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2024 m. gegužės 30 d. atsakymo Nr. 1.35-24/7502 „Dėl atstatymo į sąrašą socialinio būsto nuomai“ bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstatyti ją į buvusią vietą sąraše socialinio būsto nuomai gauti teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymu ir Aprašu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2452-756/2019), tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą, sugeneruotą SPIS, bei 2024 m. gegužės 30 d. raštą, nes SĮ „Vilniaus miesto būstas“ viršijo savo kompetenciją, neatsižvelgė į Įstatymo 22 straipsnio 5 punkto terminus. Nustatęs, kad atsakovo sprendimas išbraukti pareiškėją iš nurodyto Sąrašo yra neteisėtas ir nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atstatyti ją į buvusią vietą sąraše socialinio būsto nuomai gauti.

17. Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo 2024 m. lapkričio 12 d. pareiškėjos prašymą (registracijos data 2024 m. lapkričio 13 d.) suteikti paramą būstui išsinuomoti su priedais, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2024 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 1.35-24/11450 „Dėl įrašymo į sąrašą socialinio būsto nuomai“, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatus, patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. gegužės 14 d. potvarkiu „Dėl Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ įstatų patvirtinimo“ Nr. 955-676/24.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinė je byloje Nr. eA-138-822/2024). Teisėjų kolegija atsakovo pateiktų naujų dokumentų neprideda prie bylos (2024 m. lapkričio 12 d. pareiškėjos prašymo (registracijos data 2024 m. lapkričio 13 d.) suteikti paramą būstui išsinuomoti su priedais ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2024 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 1.35-24/11450 „Dėl įrašymo į sąrašą socialinio būsto nuomai“), nes nenustatė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, be to, minėti dokumentai priimti po skundžiamų sprendimų priėmimo, todėl neįrodytas jų sąsajumas su nagrinėjama byla, o dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. gegužės 14 d. potvarkiu „Dėl Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ įstatų patvirtinimo“ Nr. 955-676/24, pažymėtina, kad šis teisės aktas skelbiamas viešai Teisės aktų registre (TAR identifikacinis kodas 2025-19423).

19. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paprastai tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ) 140 str. 1 d.). Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad už paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti atsakingos, be kita ko, savivaldybių institucijos. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis nustato, kad savivaldybės administracija: 1) nustato, ar asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti; 2) ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos raštu informuoja paramą būstui išsinuomoti ir išperkamąją būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją gaunančius asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas); 3) organizuoja ir vykdo savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimą; 4) siekdama nustatyti asmens ar šeimos teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos apie asmens (jo šeimos), kuris kreipiasi dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti, asmens (jo šeimos), įrašyto (įrašytos) į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, asmens ar šeimos, kurie naudojasi parama būstui išsinuomoti, taip pat asmens ar šeimos, gaunančių išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, pateiktas turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas; 5) priimdama sprendimą asmenį ar šeimą įrašyti į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą, raštu informuoja apie galimybę pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija ir jos teikimo sąlygas; 6) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. Įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, kad savivaldybės administracija ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 dienos priima sprendimą išbraukti asmenį ar šeimą iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo. Apie sprendimą išbraukti asmenį ar šeimą, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą atvejį, savivaldybės administracija per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja asmenį ar šeimą pagal paskutinę žinomą jų gyvenamąją vietą.

21. Aprašo 7.2 punktas nustato, kad Įmonė vykdo socialinio ir Savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijas, t. y., be kita ko, administruoja asmenų ir šeimų, deklaravusių gyvenamąją vietą Vilniuje arba įrašytų į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų sąrašą prie Vilniaus miesto savivaldybės, įrašymą į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją sąrašus (įrašo naujus asmenis ir šeimas, tikslina šeimų sudėtis bei perrašo asmenis ir šeimas iš vieno sąrašo į kitą). Sąrašai sudaromi Socialinių paslaugų informacinėje sistemoje. Iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami asmenys ir šeimos, netekę teisės į paramą būstui išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, o asmenys, kuriems Administracijos direktoriaus įsakymu iki gruodžio 31 d. išnuomojamas socialinis būstas, perrašomi į asmenų ir šeimų, nuomojančių socialinį būstą, sąrašą. Aprašo 7.3 punktas nustato, kad asmenų ir šeimų prašymai dėl įrašymo į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus Savivaldybėje priimami nuolat. Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašai Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinami iki kiekvienų metų vasario 20 d. Asmenys, pateikę dokumentus iki kiekvienų metų gruodžio 31 d., yra įrašomi į ateinančiais metais Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamus sąrašus socialinio būsto nuomai. <...>. Aprašo 7.4 punktas nustato, kad Įmonė teisės aktų nustatyta tvarka rengia Administracijos direktoriaus įsakymų projektus dėl socialinio būsto išnuomojimo asmenims ir šeimoms, įrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus. Pagal sąrašus asmenys ir šeimos socialinio būsto nuomai kviečiami eilės tvarka registruotu laišku, kuriame nurodomi būtini pateikti dokumentai, išvardyti šio aprašo 7.4.1–7.4.4 papunkčiuose. Asmenys ir šeimos, kuriems nustatyta tvarka siūloma išsinuomoti socialinį būstą ir kurie rašytiniame pasiūlyme nustatytu laiku be svarbių priežasčių du kartus neatvyksta į Savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos ir raštu neišreiškia sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą, išbraukiami iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Antras pasiūlymas išsinuomoti socialinį būstą be svarbių priežasčių laiku neatvykusiems į Savivaldybę ir raštu neišreiškusiems sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą asmenims ir šeimoms pateikiamas ne anksčiau kaip po 15 kalendorinių dienų nuo ankstesnio pasiūlymo pateikimo dienos. Jeigu asmenys ir šeimos nustatyta tvarka ir terminais nepateikia toliau nurodytų dokumentų, eilės tvarka kviečiamas kitas asmuo ir šeima iš sąrašo. <...>.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2452-756/2019, aiškindamas analogiškas teisės aktų nuostatas (kitos redakcijos, todėl numeracija skiriasi), yra konstatavęs, kad nors SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Sąrašą administruoja, tačiau pati savarankiškai dėl Sąrašo sprendimų nepriima, o tik rengia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektus dėl asmenų (šeimų) įrašymo į Sąrašą. Taigi Įmonė asmenis (šeimas) į Sąrašą įtraukia (išbraukia) institucijos atitinkamo sprendimo (įsakymo ar kito administracinio akto) pagrindu. Tai betarpiškai susiję su savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-219/2019).

23. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčijo sprendimą išbraukti ją iš Sąrašo, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo ir Aprašo nuostatomis, minėtais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais bei ABTĮ nuostatomis dėl aktyvaus teismo vaidmens, aiškinosi, kas ir kada priėmė sprendimą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. raštu įpareigojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodyti teismui, ar 2024 m. gegužės 14 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priėmė atskirą sprendimą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo, įformintą individualiu administraciniu aktu. Įmonė atsiliepime į pareiškėjos skundą šiuo aspektu buvo nurodžiusi, kad SPIS informacinėje sistemoje buvo automatiškai sugeneruotas sprendimas išbraukti pareiškėją iš Sąrašo, o apie šį sprendimą ji buvo informuota 2024 m. gegužės 15 d. raštu. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2024 m. rugsėjo 17 d. ir 2024 m. rugsėjo 18 d. dokumentuose paaiškino, kad atskiras sprendimas dėl pareiškėjos nebuvo priimtas, pateikė teismui SPIS ekrano nuotraukas apie 2024 m. gegužės 14 d. automatiškai sugeneruotą sprendimą, nurodė, jog 2024 m. gegužės 15 d. raštu pareiškėja buvo informuota apie išbraukimą, nurodant sprendimo priežastis pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalį. Taigi pirmosios instancijos teismas, remdamasis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ į bylą pateiktais paaiškinimais ir įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad sprendimą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo priėmė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tačiau pagal Įstatymą, Aprašą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtus išaiškinimus atsakovas turi teisę asmenis (šeimas) į Sąrašą įtraukti (išbraukti) tik kompetentingos institucijos atitinkamo sprendimo (įsakymo ar kito administracinio akto) pagrindu, o ne kompetenciją pats priimti tokį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai panaikino skundžiamą 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą išbraukti pareiškėją iš sąrašo, sugeneruotą SPIS, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Pagrįstai panaikintas ir atsakovo 2024 m. gegužės 30 d. raštas, kuriuo atsisakyta atstatyti pareiškėją į sąrašą socialinio būsto nuomai, nes atsakovas neturėjo teisės pareiškėjos iš jo išbraukti. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjos reikalavimą įpareigoti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstatyti ją į buvusią vietą sąraše socialinio būsto nuomai gauti, nes atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas galiojantis kompetentingo subjekto sprendimas išbraukti ją iš Sąrašo.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante (ankstesnę padėtį) ir sukuria atsakovui pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą atstatyti pareiškėją į buvusią vietą sąraše socialinio būsto nuomai gauti.

25. Kadangi sprendimas išbraukti pareiškėją iš sąrašo panaikintas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priėmė neturintis tam teisės subjektas, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų proceso dalyvių argumentų (pareiškėjos praleisto termino, termino praleidimo priežasčių ir kt.), nes jie neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, pagrįstai ir teisingai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.) (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; ir kt.). Įvertinus tai, kad byloje nenustatyta pagrindų nesivadovauti šios nutarties 22 punkte pateiktomis byloje taikytinos teisės aiškinimo taisyklėmis, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu Įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.