Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-22518-1044/2024, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „VL turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis R. K., restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „VAIDORA“,.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VL turto valdymas“ (toliau – pareiškėja, išieškotoja) 2024 m. rugpjūčio 9 d. pateikė skundą dėl antstolio R. K. (toliau – antstolis, apeliantas) veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2024 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą Nr. S-24-55-16210 ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą Nr. S-24-55-16216 bei toliau tęsti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Skunde nurodė, kad skolininkė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „VAIDORA“ (toliau – skolininkė) iš pareiškėjos nuomojasi sandėliavimo paskirties patalpas. Nuomos sutartis tarp šalių galiojo ir po restruktūrizavimo bylos skolininkei iškėlimo, todėl skolininkei išliko pareiga pagal nuomos sutartį mokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Kadangi skolininkė nuomos nemokėjo, pareiškėja kreipėsi į teismą ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 7 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-1390-527/2024, pareiškėjai buvo priteista 2 586,71 Eur skola, 24,01 Eur delspinigiai, 12 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminis mokestis. Minėtu teismo įsakymu skola yra susidariusi už 2024 m. kovo–gegužės mėn. Pareiškėja laiko, jog tai yra skolininkės einamoji skola, kuri susidarė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kreditorius turi teisę bendra priverstinio vykdymo proceso tvarka iš skolininkės išieškoti skolas, kurios susidarė po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, antstolis nepagrįstai priėmė skundžiamus patvarkymus, iš kurių vienu – vykdomąją bylą sustabdė, o kitu – vykdomąją bylą užbaigė ir vykdomąjį raštą persiuntė restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui.

3. Suinteresuotas asmuo antstolis R. K. 2024 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu Nr. S-24-55-16917 išieškotojos skundo netenkino ir jo nagrinėjimą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalyje nurodyti konkretūs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai ir šis sąrašas yra baigtinis, kuriame nėra nurodyta, kad skolininkui iškėlus bankroto / restruktūrizavimo bylą yra kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tačiau jį priėmęs antstolis turi ne atlikti vykdymo veiksmus pats siekdamas priverstinio skolos išieškojimo, o sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti tokią bylą iškėlusiam teismui. CPK 626 straipsnio 3 punkte numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, kai skolininkui iškeliama bankroto ar restruktūrizavimo byla ir tokiu atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Juridinio asmens prievolių vykdymas iškėlus nemokumo bylą yra draudžiamas, t. y. nuo teismo nutarties iškelti nemokumo byla įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama išieškoti skolas iš juridinio asmens.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino, t. y. panaikino antstolio 2024 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą Nr. S-24-55-16210 „Dėl vykdomosios bylos sustabdymo“ ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymą Nr. S-24-55-16216 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento persiuntimo“ vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Teismas nustatė, kad teismų praktikoje einamieji mokėjimai yra siejami su juridinio asmens po restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdoma ūkine / komercine veikla. Kartu konstatavo ir tai, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismo įsakymu priteistos skolininkės išlaidos už pareiškėjos jai po restruktūrizavimo bylos iškėlimo suteiktas paslaugas atitinka teismų praktikoje nurodytų einamųjų įmokų požymius.

6. Teismas sprendė, jog antstolis sustabdė vykdomąją bylą dėl to, kad skolininkei yra iškelta restruktūrizavimo byla, užbaigė ją ir vykdomąjį dokumentą dėl einamųjų įmokų persiuntė restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui nesilaikydamas galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad tokia teismo išvada neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018, kuria vadovavosi antstolis, pateiktiems išaiškinimams.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad CPK nuostatos, kuriomis remdamasis antstolis priėmė skundžiamus patvarkymus, taikytinos esant priimtiems vykdomiesiems dokumentams dėl iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusių skolų išieškojimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu (reg. Nr. DOK-148568) antstolis R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

9. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tuo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos sustabdymą skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą, tačiau dar nesant teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą. Kadangi vykdomosios bylos užbaigimo momentu nebuvo teismo nutarties patvirtinti skolininkės restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą, pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 punktą buvo draudžiama išieškoti bet kokias skolas iš skolininkės.

10. Pareiškėja UAB „VL turto valdymas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-154319), kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą.

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė ja pažymėjo, jog kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai susidarė po bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme dienos, niekaip nėra papildomai varžomi šiuos reikalavimus patenkinti priverstine tvarka iš restruktūrizuojamos įmonės gaunamų einamųjų piniginių lėšų prioritetine tvarka, t. y. nestojant į bendrovės kreditorių sąrašą su kitais kreditoriais, kurių reikalavimai susidarė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų (dėl teismo priimtų nutarčių) nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują dokumentą – išrašą iš Nemokumo procesų informacinio portalo.

14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turi prieigą prie viešai skelbiamų duomenų apie juridinių asmenų restruktūrizavimo procesus, taip pat ir galimybę reikiamą informaciją apie restruktūrizavimo bylą gauti naudojantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia apelianto su atskiruoju skundu pateiktų duomenų prie bylos neprijungti.

Dėl ginčo esmės

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų ir panaikinti antstolio patvarkymai dėl vykdomosios bylos sustabdymo bei vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo rašto persiuntimo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-493-880/2025, UAB „VAIDORA“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, išsprendė su restruktūrizavimo bylos iškėlimu susijusius klausimus, tarp jų – leido įmonei atlikti visus įmonės ūkinei-komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, nustatant per kalendorinį mėnesį panaudotiną 45 000 Eur maksimalią sumą, neatsižvelgiant į tai, kad įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi disponavimo apribojimai. Minėta nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 15 d.

18. 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 12 d., buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas.

19. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vykdomoji byla) duomenų nustatyta, kad antstolis 2024 m. liepos 4 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-55-13753, kuriuo priėmė vykdymui Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. birželio 7 d. išduotą teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-13970-527/2024, dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir žyminio mokesčio išieškojimo iš RUAB „VAIDORA“. 2024 m. rugpjūčio 6 d. buvo priimti skundžiami patvarkymai, t. y. patvarkymas Nr. S-24-55-16210 dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir patvarkymas Nr. S-24-55-16216 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento persiuntimo. Šie patvarkymai priimti tuo pagrindu, jog skolininkei yra iškelta restruktūrizavimo byla.

20. Išieškotoja, nesutikdama su minėtais patvarkymais, pateikė antstoliui skundą dėl jo veiksmų, kurio antstolis 2024 m. rugpjūčio 19 d. priimtu patvarkymu Nr. S-24-55-16917 netenkino ir skundo nagrinėjimo klausimą perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tokį sprendimą antstolis grindė tuo, jog juridinio asmens prievolių vykdymas iškėlus nemokumo bylą yra draudžiamas, t. y. nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos yra draudžiama išieškoti skolas iš juridinio asmens.

21. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi išieškotojos skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir panaikino antstolio 2024 m. rugpjūčio 6 d. priimtus patvarkymus dėl vykdomosios bylos sustabdymo, jos užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliantas, nesutikdamas su šia nutartimi, atskirajame skunde iš esmės nurodo tai, jog šiuo atveju negalėjo vadovauti JANĮ 28 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, nes privalėjo vadovautis to paties straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes, anot antstolio, būtent šiame punkte yra įtvirtintas draudimas išieškoti skolas iš juridinio asmens iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Nurodo ir tai, jog JANĮ nenustato tam tikrų restruktūrizavimo proceso ypatumų, kaip ir šiuo atveju, todėl antstolis vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir privalėjo sustabdyti išieškojimą bei vykdomąjį dokumentą persiųsti restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Taigi, apeliantas iš esmės laiko, jog draudimas išieškoti skolas iš juridinio asmens galioja iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, todėl patvirtintus planą, išieškotoja galės kreiptis į skolininkės valdymo organus ar nemokumo administratorių dėl plano tikslinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

22. Byloje ginčas kilo dėl to, ar antstolis gali išieškoti iš restruktūrizuojamos įmonės skolą, atsiradusių po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kol teisme dar nėra patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas.

23. JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą (1 punktas); išieškoti skolas iš juridinio asmens (2 punktas); įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas (3 punktas); skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (4 punktas); nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą (5 punktas); įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą (6 punktas); parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti (7 punktas). Teismas gali leisti netaikyti visų ar dalies JANĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatų, jeigu tai palengvintų sprendimo dėl restruktūrizavimo plano priėmimą arba paaiškėjus, kad restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimui gali būti taikomos JANĮ 111¹ straipsnio nuostatos, ir jeigu dėl to kreipiasi juridinis asmuo, nemokumo administratorius arba įkaito turėtojas; ši teismo nutartis vykdoma skubiai ir gali būti skundžiama, tačiau nutarties apskundimas jos vykdymo nestabdo (JANĮ 28 straipsnio 2 dalis). JANĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus. Einamieji mokėjimai gali būti išieškomi CPK, Mokesčių administravimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 28 straipsnio 4 dalis).

24. Einamaisiais mokėjimais pagal JANĮ 2 straipsnio 2 dalį laikomi visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-110-553/2021, yra pažymėjęs, kad sistemiškai aiškinant juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą reglamentuojančias teisės normas, galima teigti, kad einamieji mokėjimai yra juridinio asmens išlaidos, kurios yra būtinos siekiant vykdyti juridinio asmens restruktūrizavimo procesą.

25. Nagrinėjamu atveju matyti, jog skola pagal išduotą teismo įsakymą yra susidariusi po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir už įmokas, kurios priskirtinos einamiesiems mokėjimams – PVM sąskaitos faktūros išrašytos ir jų mokėjimo terminai – 2024 m. (nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 15 d.), o skolos suma susidariusi už negyvenamųjų patalpų, kurios, akivaizdu, yra reikalingos įmonės veiklai vykdyti, nuomą (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-13970-527/2024 duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog vykdomajame dokumente, išduotame Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-13970-527/2024, nurodyta skola yra restruktūrizavimo proceso pasekmė ir yra susijusi su restruktūrizavimo procedūrų vykdymu, taip pat su restruktūrizuojamos įmonės vykdoma ūkine / komercine veikla, todėl atitinka einamųjų įmokų požymius.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, aiškindamas tuo metu galiojusio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) normas dėl „einamųjų įmokų“, kurios savo esme atitinka JANĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus „einamuosius mokėjimus“, yra išaiškinęs, kad draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla).

27. Naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda naujų kreditorių reikalavimų). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus kai gaunamas teismo leidimas – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Taigi, kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę / komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018).

28. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis, nesilaikydamas galiojančių teisės aktų reikalavimų, nepagrįstai sustabdė vykdomąją bylą dėl to, kad skolininkei yra iškelta restruktūrizavimo byla, užbaigė ją ir vykdomąjį dokumentą dėl einamųjų įmokų persiuntė restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, todėl panaikino antstolio priimtus patvarkymus.

29. Nesutiktina su antstolio atskirajame skunde nurodomais argumentais, jog nagrinėjamu atveju JANĮ nenustato restruktūrizavimo proceso ypatumų, todėl jis vadovavosi bendra nuostata, nurodyta CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Būtent nagrinėjamu atveju JANĮ 28 straipsnyje ir yra sureglamentuota situacija, dėl kurios byloje kilo ginčas. Nors šio straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta, jog nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą <...> draudžiama išieškoti skolas iš juridinio asmens, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus, kurie pagal šio straipsnio 4 dalį gali būti išieškomi CPK ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Skolininkei nemokumo (restruktūrizavimo) byla šiuo atveju yra iškelta gerokai anksčiau nei susidarė įsiskolinimas pagal antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą. JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai iš esmės yra susiję su juridinio asmens prievolėmis, atsiradusiomis iki nemokumo bylos iškėlimo, todėl šio straipsnio 1 dalies 2 punktas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Pažymėtina ir tai, jog restruktūrizavimo planu iš esmės yra modifikuojami iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradę kreditorių reikalavimai, todėl antstolio argumentai, jog išieškotoja, antstoliui vykdomąjį dokumentą persiuntus restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, galės kreiptis į skolininkės valdymo organus ar nemokumo administratorių dėl plano tikslinimo, laikytini visiškai nepagrįstais.

30. Išdėstytų argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

31. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis 2024 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymus dėl vykdomosios bylos sustabdymo, jos užbaigimo ir vykdomojo dokumento perdavimo nemokumo (restruktūrizavimo) bylą nagrinėjančiam teismui priėmė pagrįstai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.