Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. pareiškimą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje išieškotojas savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti. Nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą, 2017-09-14 d. priimti procesiniai dokumentai: patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. Sl-24770, patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. Sl-24771, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. Sl-24773, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. Sl-24769. Nurodė, kad antstolė tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir priėmė Sprendimų vykdymo instrukcijos prieduose nurodytos formos patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos priede aiškiai nurodyta, kad išieškojimas iš skolininko lėšų vykdomas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 688 str. Teigė, kad jokie apribojimai susiję su galimybe įsigyti maisto produktų ar būtiniausių reikmenų patvarkyme nėra nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje pateiktų vykdomųjų bylų Nr.0015/08/01815; 0015/08/02254, 0015/11/00325/; 0015/14/18391 medžiagos nustatyta, kad antstolei vykdyti yra pateiktas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš skolininko išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Remiantis vykdomųjų bylų medžiaga nustatyta, kad 2017-09-14 d. buvo priimti procesiniai dokumentai: patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. Sl-24770, patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. Sl-24771, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. Sl-24773, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. Sl-24769. Antstolė nurodė, kad iš skolininko negavus jokių duomenų apie turimas lėšas, darbo užmokestį bei apie lėšas į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas, antstolis išieškojimą iš skolininkės sąskaitos vykdėm visa apimtimi. Nustatyta, kad iš skolininko nebuvo išieškota jokia pinigų suma.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) ir kuris už nurodytų funkcijų vykdymą turi teisę gauti atlyginimą. Todėl vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikosi savo pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imasi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padeda šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Iš skundo turinio nustatyta, kad skolininkas skundžia antstolės patvarkymą tuo pagrindu, kad pagal antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti skolininko asmeninėms reikmėms. Remiantis 2017 m. rugsėjo 27 d. antstolės patvarkymu, išieškojimas yra nukreiptas į visą skolininko lėšas. Antstolė 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu nurodė skolininkui pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau antstolei skolininkas apie turimą turtą nesuteikė informacijos.

Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalis). Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Teismas pažymi, kad nei Civilinio proceso kodekso, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą, pagal Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalį iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016). Paminėtina, kad Civilinio proceso kodekso 733 - 743 str. yra reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 736 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 str. 2 d.). Civilinio proceso kodekso 736 str. 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, Civilinio proceso kodekso 738 str. – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o Civilinio proceso kodekso 739 str. – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Taigi, išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjos poziciją, kad iš pastarojo lėšų išieškojimas yra negalimas.

Be to pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į Civilinio proceso kodekso 739 str. nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas, kaip jau minėta, yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintom išmokom. Įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. Šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad Civilinio proceso kodekso 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo Civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po Civilinio proceso kodekso 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas Civilinio proceso kodekso 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo sąskaitoje esančios lėšos priklauso darbo užmokesčiui likusiam po Civilinio proceso kodekso 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių bei nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad teismui nenustačius vykdymo proceso pažeidimų ar antstolės neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.