- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-1062-395/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04910-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas (pran.)
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. P., H. R., T. R.
- Trečiasis asmuo
- notarei J
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko (pranešėjas), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8692-717/2011 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams A. P., H. R., T. R., trečiajam asmeniui notarei J. M. dėl pirkimo - pardavimo sandorio pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. P. pardavė ieškovui 0,65 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 50 000 Lt; panaikinti 2011-03-17 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1617, sudarytą tarp A. P. ir T. R. bei H. R., priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 83-85).
Ieškovas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) seniūnijoje turi žemės sklypą. Norėdamas įsirengti patogų įvažiavimą į šį žemės sklypą bei pravesti komunikacijas, jis norėjo įsigyti gretima esantį žemės sklypą. Sužinojo, kad tas sklypas priklauso atsakovui A. P. ir kad šis ketina sklypą parduoti. Jie tarėsi dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Žodžiu susitarė, kad atsakovas A. P. jam priklausantį 0,65 ha žemės sklypą ieškovui parduos už 50 000 Lt. 2010-04-01 jie sudarė rašytinę preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2010-06-01 nupirkti iš atsakovo A. P. 0,65 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovas sutarta kaina įsipareigojo nurodytą sklypą parduoti ieškovui. 2010-06-08 atvykus pas notarą sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovas dešimčia tūkstančių litų užkėlė parduodamo žemės sklypo kainą. Kadangi jis nebuvo pasiruošęs tokiam neplanuotam kainos pakėlimui, paprašė palaukti kainos skirtumo, tačiau ketinimo pirkti žemės sklypo neatsisakė. Jis su atsakovu dėl parduodamo žemės sklypo praktiškai dar derėjosi iki 2011-03-23, atsakovas nesakė, kad žemės sklypą ketina parduoti kitam asmeniui. Vėliau sužinojo, kad 2011-03-25 atsakovas žemės sklypą pardavė R.. 2011-03-28 jis per notarą pasiuntė atsakovui pasiūlymą dėl sklypo pirkimo-pardavimo, tačiau šis žemės sklypą jau buvo pardavęs, atsakymo iš atsakovo negavo. Kadangi atsakovo sutikimu jis naudojosi sklypu, kurį ketino pirkti, išrinko iš jo metalo ir kitą laužą, sklype nupjovė žolę, buvo sumokėjęs atsakovui avansą už perkamą žemės sklypą, todėl laiko, kad jis pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas įvykdė, o atsakovui atsisakant įvykdyti jam priklausančią prievolių dalį, turėtų būti pripažintas galiojančiu sandoris dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2010-04-01 tarp ieškovo ir atsakovo A. P. buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis (t.1, b. l. 6-7). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui 65 arų žemės sklypą iki 2010-06-01 už 50 000 Lt. Pirkėjas dalį sumos – 10000 Lt už perkamą žemės sklypą perdavė į rankas atsakovui kaip avansą. Likusią 40000 Lt sumą sumokėti buvo numatyta pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną 2010-06-01. Taip pat teismas nustatė, kad ginčo 0,65 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis 2008-07-24 priklausė atsakovui A. P. (t.1, b.l. 8-9). Jo vidutinė rinkos vertė 38548 Lt. 2011-03-17 pirkimo-pardavimo sutartimi (t.1, b.l. 66-75) atsakovas A. P. su sutuoktine ginčo žemės sklypą pardavė atsakovams T. ir H. R. už 38000 Lt. 2011-03-31 tarp T. ir H. R. iš vienos pusės ir D. P. iš kitos pusės, buvo sudaryta preliminari ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavimo kaina numatyta 48 000 Lt (t.1, b.l. 109-110). Nurodė, kad Kauno miesto 16-jo notarų biuro notarė R. K. patvirtino, kad 2010-06-08 16 valandai Kauno miesto 16-me notarų biure buvo paskirtas laikas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti tarp A. P. ir V. M.. Šalys pateikė visus reikiamus dokumentus sandorio sudarymui. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo paruošta, tačiau sandoris dėl notarei nežinomų priežasčių neįvyko (t.2, b.l. 13).
Teismas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo A. P. 2010-04-01 preliminari pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dviejų mėnesių terminui, t. y. pagrindinis sandoris turėjo būti sudarytas iki 2010-06-01. Teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė, kad iki šio termino sandoris nebuvo sudarytas dėl atsakovo A. P. kaltės. Vykimas 2010-06-08 pas notarą sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neturi reikšmės nagrinėjamiems prievoliniams teisiniams santykiams, kylantiems iš 2010-04-01 preliminarios sutarties, nes ši sutartis jame nurodytu terminu nebuvo įvykdyta, t.y. pasibaigė prievolė sudaryti pagrindinę ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pasibaigus šiai sutarčiai, atsakovas A. P. tapo laisvas nuo prievolės vykdymo. Kadangi žodinė preliminarioji sutartis negali būti laikoma teisėta sutartimi, nes CK aptarti įstatymai nustato tik rašytinę jos formą, todėl teismas sprendė, kad vėlesni ieškovo ir atsakovo A. P. tarimaisi dėl ginčo turto pardavimo laikytini nesusiję su 2010-04-01 preliminariąja sutartimi.
Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad atsakovas ginčo turtą jam buvo perdavęs valdyti, o šis turtą valdė išveždamas iš jo laužą, nupjaudamas žolę. Nurodė, kad preliminariosios sutarties 6 punktas nustatė, kad turtas perduodamas pirkėjui pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Kadangi tokia sutartis nebuvo pasirašyta, teismas laikė, kad ir nebuvo perduotas pirkėjui ginčo turtas. Ši sutarties nuostata nėra panaikinta, todėl ji yra galiojanti iki to laiko, kol ieškovas neįrodė, kad yra kitaip. Teismas nurodė, kad apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad jis ieškovo prašymu pjovė žolę (duomenys neskelbtini) du kartus. Vieną kartą 2010 metų vasarą, o kitą kartą 2011 metų vasarą. Abu kartus pjovė žolę tame pačiame sklype. Iš to teismas padarė išvadą, kad liudytojas galėjo pjauti žolę ieškovui priklausančiame sklype. Ieškovas parodė, kad 2011 metų kovo mėnesį jis sužinojo, kad sklypas parduotas R., todėl, teismo nuomone, nelogiška, kad jis būtų rūpinęsis žolės nupjovimu 2011 metų vasarą, kai jau žinojo, kad ginčo sklypas parduotas ne jam, o R.. Kadangi ieškovas neįrodė, kad jis įvykdė visas pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingas sąlygas, o ši sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pirkimas-pardavimas pagal preliminariąją 2010-04-01 sutartį įvyko, ir kad ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris egzistuoja.
Nesant įstatymo pagrindo pripažinti įvykus tarp ieškovo ir atsakovo A. P. 0,65 ha žemės klypo pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta, teismas ieškovo reikalavimus tiek dėl šios sutarties pripažinimo galiojančia, tiek dėl reikalavimo panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1617, sudarytą tarp atsakovų A. P. ir T. bei H. R., atmetė kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Taip pat nurodė, kad nepatenkinus pirmojo reikalavimo ieškovas neturi teisinio pagrindo ginčyti tarp kitų subjektų sudarytos sutarties, nes tuo būtų pažeistas sutarties šalių laisvės principas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad sprendimas naikintinas, nes pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo civilinėje byloje principus, netinkamai vertino surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, neišanalizavo visų su byla susijusių aplinkybių, vadovavosi ir vertino išskirtinai atsakovų atstovų parodymus, netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normos.
Apeliantas nurodo, kad 2010-04-01 su atsakovu A. P. sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl ieškovui nesuprantamų priežasčių, atsakovas pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė ir nepranešęs ieškovui minėtą žemės sklypą pardavė kitiems asmenims. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas labai nukentėjo, prarado šiai sutarčiai sudaryti sumokėtą avansą, žemės sklypą bei patyrė nuostolių. Nors teismas nurodė, jog žodinė nekilnojamojo turto preliminarioji sutartis negalioja, tačiau ji buvo sudaryta rašytinė, tik žodžiu vėliau tęsiama. Tai patvirtina ir telefono skambučių išklotinės, ir paties atsakovo A. P. duoti paaiškinimai. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino teismo posėdžių metu šalių duotus parodymus, buvo nustatytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Nurodo, kad iš tiesų, sudarę preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, su atsakovu A. P. ieškovo iniciatyva jie ėjo pas notarą dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tuo metu (2010-06-01) ieškovas turėjo visus sklypui įsigyti reikalingus pinigus, pas notarą nuvyko 2010-06-08. Nesirengė pinigų skolintis iš kredito įstaigų. Nors su atsakovu buvo nuvykęs į Kredito uniją, tačiau visiškai kitais tikslais, ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šį faktą teismas vertino netinkamai. Iš atsakovo veiksmų matėsi, jog jis sąmoningai vilkina sutarties sudarymo momentą, dėl nesuprantamų priežasčių vengia sudaryti minėtą sutartį. Vis minėjo apie žemės brangimą. Atsakovas A. P. pats pažeidė sutartį, nepanaikino jo išduoto įgaliojimo trečiajam asmeniui M. G., ką buvo įsipareigojęs, vykdė darbus parduodamam sklype, nors žemės sklypas buvo perduotas ieškovo žinion. Nuvykus pas notarą dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsakovas pasakė kitą žemės sklypo pirkimo kainą nei buvo sutarta. Atsakovas su ieškovu bendravo nenoriai, telefonu kalbėti vengė, apie žemės sklypo pardavimą kitiems asmenims ieškovui nepranešė. Sudarius preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas pradėjo naudotis minėtu sklypu, atliko sklypo priežiūros darbus. Teismas netinkamai vertino pateiktas fotolenteles. Aprašytas ir nepaneigtas faktas, kad tokie darbai buvo vykdomi, ką patvirtino ir apklaustas liudytojas A. A.. Apelianto nuomone, susiklostė faktinė situacija, atitinkanti pirkimo-pardavimo santykius, t.y. atsakovas A. P. perleido ieškovui minėtą žemės sklypą, o jis jį valdė kaip savo. Be to, ieškovas sumokėjo dalį žemės sklypo kainos atsakovui A. P.. Taigi, apelianto nuomone, sutinkamai su CK 6.309 str. nuostatomis, jis turi teisę reikalauti, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta. Mano, kad atsakovai H. R. ir T. R. iš atsakovo A. P. žemės sklypą nupirko tik tam, kad sklypas nepereitų ieškovo nuosavybėn.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovas dėl ieškovui neva nesuprantamų priežasčių pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė ir nieko nepranešęs minėtą žemės sklypą pardavė kitiems asmenims. Preliminari sutartis buvo sudaryta ieškovo iniciatyva, pagal ieškovo pateiktą sutarties šabloną, kurį atsakovas užpildė. Ieškovui 2 mėn. terminas, kaip jis nurodė, buvo reikalingas reikiamai pinigų sumai surinkti. Tai patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdžio metu. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, nes jis neturėjo preliminaria sutartimi sutartos sumos sumokėti už sklypą. Pastarąją aplinkybę patvirtina preliminarios sutarties sudarymo faktas bei aplinkybė, kad ir vėliau ieškovas ieškojo finansavimo šaltinio ir ketino imti paskolą iš kredito unijos. Ieškovas klaidingai teigia, kad rašytinė preliminari sutartis buvo tęsiama žodžiu. Su tokiu teiginiu atsakovas nesutinka, nes žodžiu sutartis nebuvo nepratęsinėjama. Atsakovas nurodo, kad po 2010-06-08, kai nebuvo pasirašyta pagrindinė sutartis pas notarą dėl to, kad ieškovas neturėjo sutartos sumos sumokėti už sklypą, jis ieškovui paaiškino, kad negali laukti neapibrėžtą laikotarpį ir sklypą pardavinės. Tačiau neatsisakė parduoti ir V. M., jei tik jis turės sutartą sumą. Ieškovas nesiūlė sudaryti naują preliminarią sutartį tolimesniam laikotarpiui, tačiau susiskambinus ar susitikus jis klausdavo, ar dar atsakovas nerado kito pirkėjo, prašydavo palaukti, žadėdamas, kad jau tuoj turės reikiamą sumą ir sklypą nupirks. Tačiau tai taip ir likdavo pažadais. 2011-03-21 telefoninio pokalbio metu atsakovas pranešė ieškovui, kad žemės sklypą pardavė. Po kelių dienų 2011-03-25 per notarą buvo atsiųstas ieškovo prašymas sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Tad ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad 2011-03-21 jam nebuvo pranešta apie sklypo pardavimą, neatitinka tikrovės. Atsakovo nuomone, logiškai nepaaiškinama, kodėl ieškovas nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011-03-25 delsė ir nesiėmė jokių veiksmų, įpareigojančių sudaryti pagrindinę sutartį, ir tik po 2011-03-21 pokalbio ėmėsi aktyviai veikti, siųsdamas pranešimą per notarą, bandydamas registruoti preliminarią sutartį VĮ Registrų centras, teikdamas ieškinį ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Ieškovo teiginiai, kad sudarius preliminarią sutartį, minėtu žemės sklypu jis pradėjo naudotis, ir faktiškai jį užvaldė, neatitinka tikrovės, nes atsakovas žemės sklypo ieškovui neperdavė ir nebuvo jokio susitarimo dėl žemės sklypo perdavimo ieškovui valdyti ar prižiūrėti. Priešingai, buvo sutarta, kad turtas bus perduotas pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną (sutarties 6 p.). Kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl aukščiau išvardintų priežasčių, sklypas ieškovui perduotas nebuvo. Nors ieškovas teigia, kad sklypą valdė, tačiau remiantis CK 4.27 str. 2 d., nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Ieškovo turto valdymo faktas nėra ir nebuvo įregistruotas.
Nepagrįstas ir nelogiškas ieškovo teiginys, kad atsakovas žemės sklypą H. ir T. R. pardavė tik tam, kad sklypas nepereitų ieškovo nuosavybėn. Atsakovas nurodo, kad jam nebuvo jokio motyvo parduoti sklypą pigiau, nei buvo sutarta su ieškovu. Kadangi ieškovas iš jo sklypo sutarta kaina nenupirko, o jam pinigai buvo labai reikalingi, jis sutiko sklypą parduoti R. už 38 000 Lt. Taigi, iš šio pardavimo jis patyrė tiktai nuostolius. T. ir H. R. yra sąžiningi turto įgijėjai CK 4.96 str. prasme. Ieškovas neįrodė T. ir H. R. nesąžiningumo. Įstatymas nurodo, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 str. 2 d.). Ieškovo reikalavimas panaikinti 2011-03-17 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1617 prieštarauja įstatymui, teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl teismas pagrįstai jį atmetė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai T. R. ir H. R. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo A. P. 2010-04-01 preliminari pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dviejų mėnesių terminui, t.y. pagrindinis sandoris turėjo būti sudarytas iki 2010-06-01. CK 6.165 straipsnio 1 dalis nustato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, o patyrė išlaidas tik dėl savo nerūpestingumo, neįvykdžius prievolės, sumokėjo netesybas. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kad atsakovas ginčo turtą jam buvo perdavęs valdyti, o šis turtą valdė išveždamas iš jo laužą, nupjaudamas žolę (CPK 178 straipsnis). Preliminariosios sutarties 6 punktas nustatė, kad turtas perduodamas pirkėjui pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną. Kadangi, kaip patvirtina bylos duomenys, tokia sutartis nebuvo pasirašyta, todėl laikytina, kad ir nebuvo perduota pirkėjui ginčo turtas. Taigi, teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai nustatė, jog ši sutarties nuostata nėra panaikinta, todėl ji yra galiojanti iki to laiko, kol ieškovas neįrodė, kad yra kitaip. Atsakovai pažymi, kad ieškovas reikalauja patvirtinti pirkimo - pardavimo sutartį, nors žemės sklypas nebuvo faktiškai perduotas valdyti ieškovui sutartimi, perdavimo - priėmimo aktu ar pagal faktą. Preliminariojoje pirkimo - pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad žemės sklypas yra perduodamas faktiškai valdyti. Todėl darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo patvirtinti ieškovo ir atsakovo A. P. preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį teisme, nes žemės sklypas nebuvo faktiškai perduotas valdyti ieškovui (LAT 2006-11-06 nutarimas c. b. Nr. 3K-P-382/2006).
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo VĮ „Registrų centras“ kreipėsi tik po to, kai žemės sklypas buvo parduotas atsakovams Tadui ir H. R.. 2010-03-28 VĮ Registrų centro Kauno filialas priėmė sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, kuriame nurodė, kad išnagrinėjo ieškovo 2010-03-28 prašymą, jį atmetė vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto įstatymo pakeitimo 29 straipsnio 8 punktu (pateikto dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytais duomenimis apie tą nekilnojamąjį daiktą), kad 2010-04-01 preliminarioji sutartis nėra pakankamas dokumentas įregistruoti žymą, kadangi jau yra sudaryta žemės sklypo pagrindinė notarinė pirkimo-pardavimo sutartis (2011-03-18 notaro pranešimas Nr. 240/11-0081)“. Taigi, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad ieškovas neturėjo jokių teisių į ginčo turtą, todėl ir jo reikalavimas pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo A. P. 0,65 ha žemės klypo pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta yra nepagrįstas.
Taip pat atsakovai nurodo, jog ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo A. P. kaltės neįvyko pagrindinis žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris, šį atsiliepimo argumentą pagrįsdami teismo sprendime nurodytais motyvais. Be to atsakovai nurodo, kad jie yra vieninteliai teisėti žemės sklypo savininkai ir valdytojai bei sąžiningi įgijėjai CK 4.96 str. prasme, ir išreikalauti iš jų ginčo žemės sklypo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, atmesdamas apelianto V. M. ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Kadangi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, apeliacijos esmę šioje byloje sudaro preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymo sąlygų dėl šio sandorio dalyvių veiksmų skirtingas interpretavimas bei ginčo sandorio šalių kaltės dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo nustatymas. Taigi, apeliantas teigdamas, jog jis pilnai ir sąžiningai įvykdė tarp šalių pasirašytos 2010-04-01 preliminarios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (t.1, b. l. 6-7) sąlygas, privalėjo teismui pateikti patikimus įrodymus, jog jis atliko visus veiksmus tam, kad iki 2010-06-01 būtų sudaryta galutinė 65 arų dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau apeliantas nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui nepateikė įrodymų, kad jis iki 2011-06-01 sumokėjo atsakovui, t. y. aukščiau paminėto žemės sklypo pardavėjui A. P., likusią 40000 Lt sutartos šalių sutartos žemės sklypo kainos dalį, o pastarasis jam perdavė parduodamą žemės sklypą valdyti, todėl akivaizdu, jog ieškovo ieškinys neįrodytas CK 6.309 straipsnio nuostatų pagrindu.
Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog ginčo šalys 2010-04-01 preliminarioje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje (t.1, b. l. 6-7) nustatė, kad atsakovas įsipareigojo parduoti 65 arų dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas įsipareigojo šį sklypą nupirkti iki 2011-06-01, nurodant, kad numatomo sandorio suma- 50000 Lt, ir atsakovas įsipareigojo iki šio sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo niekam neįkeisti, neperleisti tretiems asmenims ar kitu būdu suvaržyti disponavimą šiuo turtu. Savo ruožtu aukščiau paminėtos tarp šalių sudarytos sutarties 12 punktu pirkėjas, t. y. apeliantas, įsipareigojo jei šioje sutartyje aptartomis sąlygomis ir terminais nepirks iš pardavėjo, t. y. atsakovo minėto turto, avansu įmokėta suma liks pardavėjui kaip bauda už prievolės neįvykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinė sutartis tarp šalių buvo nesudaryta dėl apelianto likusios sandorio kainos nesumokėjimo bei nustatęs, kad daiktas nebuvo perduotas pirkėjui valdyti, kaip to reikalauja CK 6.309 straipsnio 1 dalis, pagrįstai laikė galutinį sandorį neįvykusiu ir atmetė ieškovo ieškinį (CK 1.93 str. 4 d., CPK 178 str.).
Teisėjų kolegija, vertindama kitus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su apelianto veiksmais, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį jau pasibaigus preliminarios sutarties šalių sulygtoms sąlygoms, dėl jų smulkiau nepasisako, nes laiko juos ginčo atveju teisiškai nereikšmingais, t. y. nepaneigiančiais skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms. Būtent dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos nuomone, netikslinga plačiau analizuoti ginčo žemės sklypo 2011-03-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1617, sudarymo tarp atsakovo A. P. ir trečiųjų asmenų T. R. ir H. R. sąlygas ir aplinkybes, nes bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, jog šiuo sandoriu būtų pažeistas viešasis interesas nenustatyta, be to iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdžia matyti, jog ginčo žemės sklypui iki šio sandorio sudarymo nebuvo nustatytas valdymo apribojimų ar neteisėtumo faktas (CPK 49 straipsnis, CK 4.23 straipsnis).
Esant teisėjų kolegijos aptartam įrodymų visetui, darytina išvada, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, sutinkamai su CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis iš apelianto atsakovams priteistinos advokato teisinės išlaidos susijusios su advokato teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme (t.3, b. l. 46, 56).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei H. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui T. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 453 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt tris litus) kiekvienam išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.