- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2S-176-510/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04910-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- T. R., A. P., H. R.
- Ieškovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- notarei J
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. R. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams A. P., H. R., T. R. ir trečiajam asmeniui notarei J. M. dėl pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. patikslintu ieškiniu prašė patvirtinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. P. pardavė 0,65 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui V. M. už 50 000 Lt, bei panaikinti 2011-03-17 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1617, sudarytą tarp atsakovo A. P. ir atsakovų T. R. ir H. R...
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas T. R. pateikė prašymą įpareigoti ieškovą iki 2011 m. gegužės 26 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 8 000 Lt atsakovo tiesioginių nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas prašė taikyti nuostolių užtikrinimą, motyvuodamas tuo, kad 2011 m. kovo 31 d. atsakovai T. R. ir H. R. sudarė preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su D. P., pagal kurią atsakovai įsipareigojo pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2011 m. balandžio 20 d. Atsakovas nurodė, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas negalėjo įvykdyti susitarimo dėl žemės sklypo pardavimo, dėl ko atsakovas turėjo sumokėti pirkėjui 10 000 Lt baudą. Kadangi atsakovai iš pirkėjo buvo gavę 2 000 Lt, jie patyrė 8000 Lt tiesioginius nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi atsakovo T. R. prašymą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas apeliacine tvarka pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo klausimą, atsakovo T. R. atskirąjį skundą atmetė, palikdamas galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatuodamas, kad teismas CPK nuostatas iš esmės įgyvendino tinkamai. Esant minėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad teismas šalims posėdžio metu siūlė ginčą baigti taikos sutartimi ir šalys tokios galimybės neatmetė, vis dar esant galimybei atkurti teisinę taiką tarp šalių, laikytina, kad atsakovo prašymas taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, atmestinas.
Šalies argumentai
Atsakovas T. R. atskiruoju skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir prašymą tenkinti. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismui pateikė preliminarią sutartį, pirkėjo D. P. pretenziją ir siuntimo voką, mokėjimo pavedimo originalą, kuriuo pirkėjui D. P. sumokėta 10 010 Lt bauda, tačiau teismas nepagrįstai šių įrodymų neanalizavo, o atsakovo prašymą atmetė, vadovaudamasis nepagristais motyvais. Vien tikimybė, jog šalys galbūt kažkada sudarys taikos sutartį, negali būti priežastimi atsakovo prašymui atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė H. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir atsakovo T. R. prašymą tenkinti. Atsakovė nurodė, kad su atskiruoju skundu sutinka.
Atsakovas A. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą tenkinti. Atsakovas nurodė, kad sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, tačiau papildomai nori atkreipti dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principus. Kadangi ieškovas neturėjo lėšų sklypui įsigyti, todėl galimybė atlyginti nuostolius yra labai abejotina.
Ieškovas V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį palikti galioti. Ieškovas nurodė, kad taikyta pati neutraliausia laikinoji apsaugos priemonė, mažiausiai varžanti savininko teises. Akivaizdu, jog atsakovai tik patvirtino tą aplinkybę, jog įgytą žemės sklypą iš karto ketino perleisti, taip apsunkindami sprendimo užtikrinimą. Atsakovas nenurodė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą.
CPK 146 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
Ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių atlyginimą tik tuomet, jei teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba nuostolių jau atsirado ir kad dėl kokių nors aplinkybių ar ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas arba pasidarys neįmanomas (pavyzdžiui, nuostoliai dideli ir ieškovas gali vengti atlyginti juos, slėpti turimą turtą ir pan.). Taikant nuostolių atlyginimo institutą turi būti abiejų sąlygų visuma. Net ir esant aplinkybei, kad nuostoliai realiai gali atsirasti arba jau atsirado, tačiau ieškovas yra ir bus pajėgus juos atlyginti, nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio mėn. 15 d. bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
Atsakovas T. R. patirtiems nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodyti pateikė 2011-03-31 preliminarią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, teigdamas, kad jos sąlygų įvykdyti negalėjo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Preliminarioji sutartis – šalių susitarimas, kuriuo šalys jame aptartomis sąlygomis įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Teismui pateiktos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 5.1. punktu susitarta, kad jeigu šioje sutartyje nurodytas sąlygas pažeis pardavėjai, tai jie privalės sumokėti pirkėjui 10 000 Lt baudą, kuri bus laikoma pirkėjo minimaliais nuostoliais dėl šios sutarties sąlygų nevykdymo (b. l. 60). Atsakovas teiginiui, jog sumokėjo pirkėjui už preliminarioje sutartyje nurodytų nuostatų pažeidimą 10 000 Lt baudą, pagrįsti pateikė 2011-05-11 mokėjimo nurodymą (b. l. 63).
CK 1.75 straipsnio 1-2 dalys numato, kad jei įstatymas nustato privalomą sandorio teisinę registraciją, šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas, bet neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio sudarymo fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių, remdamosi kitais įrodymais. Pagal CK 4.254 straipsnio 1 punktą viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais ar daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, įskaitant sandorius, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės.
Preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties 5.1. punkte atsakovas T. R. įsipareigojo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ateityje, todėl tam, kad, remiantis šia sutartimi, būtų prielaidos įpareigoti ieškovą V. M. užtikrinti atsakovo T. R. 8 000 Lt nuostolių atlyginimą, preliminari pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti įregistruota viešame registre. Būtent tokia yra susiformavusi teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1063/2010, 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1183/2009). Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad 2011-03-31 preliminarioji sutartis yra įregistruota viešajame registre. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.), šiai aplinkybei nustatyti remiasi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-01-05 išrašu, kuriame taip pat nėra duomenų, kad 2011-03-31 preliminarioji sutartis būtų buvusi įregistruota viešajame registre, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad preliminarios sutarties nuostatų negalima panaudoti prieš trečiąjį asmenį – ieškovą V. M.. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas nėra pajėgus atlyginti atsakovo galimai patirtų nuostolių arba kad dėl ieškovo veiksmų atsakovo galimai patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas arba pasidarys neįmanomas. Taigi nenustačius nuostolių atlyginimo instituto taikymo privalomųjų sąlygų, vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.