Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-08 · Civilinė byla Nr. e2A-1409-343/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-08
Bylos Nr.
e2A-1409-343/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1409-343/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18839-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 2.6.10.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas N. S. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo V. M. (toliau – atsakovas) priteisti 2 113,38 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Alytaus skyriaus pareiškimą Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1846-555/2018 asociacijai Varėnos rajono techninio sporto draugija (toliau – Draugija) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė ieškovą. Valstybinės įmonės (toliau –VĮ) „Registrų centras“ duomenimis, juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo dieną jo vadovu buvo atsakovas. Nurodo, jog 2018 m. sausio 21 d. teismo nutartimi buvo nustatyta bankroto administravimo išlaidų sąmata – 1 665 Eur atlygis bankroto administratoriui ir 2 220 Eur faktinėms bankroto administravimo išlaidoms, o 2019 m. balandžio 11 d. teismo sprendimu Draugijos veikla buvo pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. Teigia, jog Draugijos bankroto bylos iškėlimo dieną, kreipiantis į teismą dėl įmonės pabaigos, nebuvo turto, kurį pardavus, būtų galima atsiskaityti su Draugijos kreditoriais bei padengti ieškovo turėtas bankroto administravimo išlaidas. Pasak ieškovo, jis turėjo šias bankroto administravimo išlaidas: 2113,38 Eur atlygis bankroto administratoriui ir 448,38 Eur faktinės bankroto administravimo išlaidos. Tvirtina, jog ieškovas Draugiją administravo savo lėšomis, jam nebuvo sumokėtas teismo nutartimi paskirtas atlyginimas. 2019 m. rugsėjo 18 d. ieškovas padavė atsakovui pretenziją dėl ieškovui padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Ieškovo teigimu, atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Draugijai, dėl to ieškovas turėjo 2 113,38 Eur žalą, t. y. negautas pajamas ir faktines išlaidas.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog nors įstatyme numatyta galimybė bankroto administratoriui neveikti savo rizika, tačiau ieškovas elgėsi neapdairiai ir nepasinaudojo šia galimybe. Iki 2008 m. liepos 1 d. Įmonių bankroto įstatyme nebuvo numatyta specialių nuostatų, susijusių su įmonės administracijos vadovo ar savininko atsakomybe, kai, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, jie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip padaroma įmonei ar jos kreditoriams žala. Teigia, jog Draugijos skolos VSDFV Alytaus skyriui susidarė iki 2008 m. liepos 1 d. Vertinant Draugijos teisinį statusą, tikslus, vykdomos veiklos pobūdį, ši draugija (asociacija) veikia visuomenės labui, nesiekia savarankiškai gauti pelno, o visas iš veiklos gaunamas lėšas skiria visuomenės poreikiams tenkinti. Atsakovas tvirtina, jog nuo pat įsikūrimo asociacija neturi nuosavybės teise įsigyto turto, ji yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris negavo jokių pajamų nuo 2004 m. Tuo tarpu visi atsakovo veiksmai įmonės ir kreditorių atžvilgiu buvo sąžiningi, protingi ir lojalūs, nes atsakovas iki pat asociacijos veiklos pabaigos 2004 m. pagrįstai tikėjosi, jog klubo veikla bus atnaujinta. Pasak atsakovo, bankroto byloje patvirtinta finansinių reikalavimų suma negali būti laikoma žala, kadangi atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Prasidėjus bankroto procedūrai, atsakovas elgėsi sąžiningai, nesislapstė ir vykdė visus teismo ir bankroto administratoriaus nurodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei iš ieškovo priteisė 7,04 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

5. Teismas, atsižvelgdamas į faktą, jog ieškinys teismui buvo paduotas dar galiojant Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, taip pat į tai, kad ieškovo nurodytos išlaidos dėl Draugijos bankroto administravimo susidarė iki Įmonių bankroto įstatymo galiojimo pabaigos, sprendė, jog šalių materialiniams civiliniams santykiams turi būti taikomos šiuo metu negaliojančio Įmonių bankroto įstatymo nuostatos.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl Draugijos bankroto administravimo išlaidų, sprendė, kad ieškovas įrodė ieškinyje nurodytą bankroto administravimo išlaidų dydį: 1665 Eur bankroto administratoriaus atlygį ir 448,38 Eur administravimo išlaidas.

7. Nurodė, jog, tai, kad atsakovas periodiškai teikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui, nepatvirtina, kad Draugija turėjo kažkokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Konstatavo, jog byloje įrodyta, kad atsakovo vadovauta asociacija iš esmės neturėjo jokio turto jos veiklos laikotarpiu.

8. Konstatavo, jog atsakovas pažeidė Įmonių bankroto įstatyme nustatytą pareigą laiku kreiptis į teismą dėl jo vadovautos asociacijos bankroto bylos iškėlimo bei Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytą bendrą pareigą veikti atidžiai, atsakingai ir rūpestingai taip, kad nesukeltų ateityje žalos kitiems asmenims.

9. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis įsigaliojo tik 2008 m., kai Draugija nevykdė veiklos, todėl atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nurodė, jog nors Įmonių bankroto įstatyme tuo metu nebuvo numatyta vadovo atsakomybė už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, tačiau tai nepaneigia atsakovo neveikimo neteisėtumo pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį.

10. Sprendė, jog net tuo atveju, jei atsakovas būtų į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pasikreipęs 2005 m., tai iš esmės nepakeistų 2018 m. (kai buvo iškelta Draugijos bankroto byla) buvusių aplinkybių. Nurodė, kad 2005 m. atsakovo vadovauta Draugija neturėjo turto, kurį realizavus, buvo galima atsiskaityti su kreditoriais bei sumokėti bankroto administravimo išlaidas, todėl atsakovo neteisėti veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovo žala.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismo išvada dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nebuvimo, nepagrįsta. Toks teismo vertinimas paneigia pagrindinį civilinės atsakomybės tikslą – kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su atsakovo neveikimu, įtakojusiu nuostolių atsiradimą.

11.2. Teismas, nuspręsdamas, kad atsakovo neteisėti veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovui padaryta žala, vadovavosi vienintele aplinkybe – atsakovo vadovauta Draugija neturėjo jokio turto, kurį realizavus buvo galima atsiskaityti su kreditoriais bei sumokėti bankroto administravimo išlaidas. Apelianto nuomone, tai, kad Draugija neturėjo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nepaneigia priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistavimo taip pat ir bankroto administratoriaus teisės į realiai patirtų nuostolių atlyginimą. Teigia, jog vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, darytina išvada, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Apelianto teigimu, jei atsakovas būtų kreipęsis į teismą, nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, ir administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos. Taigi nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (neapmokėtų administravimo išlaidų) yra priežastinis ryšys.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020m. birželio 8 d. sprendimą ir iš ieškovo jo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nors įstatymas numato galimybę bankroto administratoriui neveikti savo rizika, ieškovas elgėsi neapdairiai ir šia galimybe nepasinaudojo.

12.2. Sutinka su teismo išvada, jog net tuo atveju, jei atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2005 m., tai iš esmės nepakeistų 2018 m. (kai buvo iškelta Draugijos bankroto byla) buvusių aplinkybių, kadangi 2005 m. atsakovo vadovauta Draugija neturėjo turto, kurį realizavus buvo galima atsiskaityti su kreditoriais bei sumokėti bankroto administravimo išlaidas.

Teisėjų kolegija,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1846-555/2018 (naujas bylos Nr. eB2-739-555/2019) pagal VSDFV Alytaus skyriaus pareiškimą Varėnos regiono techninio sporto draugijai iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė N. S. Bankroto byloje esantys duomenys patvirtina: Draugijai 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo taikytas supaprastinto bankroto procesas; 2019 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtinta 3 885 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš jos 1 665 Eur skiriant administratoriaus atlyginimui ir 2220Eur administravimo išlaidoms visam supaprastinto bankroto laikotarpiui; 2019 m. sausio 29 d. nutartimi Draugija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinta 9 mėnesių supaprastinto bankroto procedūros trukmė; 2019 m. balandžio 11 d. priimtas sprendimas dėl Draugijos veiklos pabaigos. Bankroto bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad Draugija veiklos nevykdo, turto neturi, nėra duomenų, kad Draugijos turto vertė ateityje gali didėti. Sprendime teismas nurodė, kad bankroto administratorius pabaigė visas Įmonių bankroto įstatyme nustatytas likvidavimo procedūras, duomenų apie balanse apskaitomą turtą nėra, pinigų sąskaitose nėra. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė Draugijos bankroto administravimo faktinių išlaidų detalizaciją, kurios duomenimis, bankroto proceso metu buvo patirtos šios administravimo išlaidos: 3,48 Eur už pašto korespondencijos siuntimą, 48,26 Eur kuro sąnaudos, 200 Eur už bendrovės buhalterinių paslaugų vedimą UAB „Nintra“, 48,24 Eur išlaidos, susijusios su statuso registravimu bei informacija apie įmonei priklausantį turtą VĮ „Registrų centras“, 100 Eur už archyvavimo paslaugas, 48,40 Eur kanceliarinės ir kitos sąnaudos, 1 665 Eur teismo nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimas. Byloje pateikti duomenys iš VĮ „Registrų centras“ patvirtina, kad atsakovas buvo Draugijos direktoriumi nuo 2000 m. liepos 10 d.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2 113,38 Eur žalos (patirtų bankroto administravimo išlaidų) iš atsakovo, kaip buvusio Draugijos vadovo, atlyginimo. Ieškovo teigimu, šių išlaidų atlyginimas turi būti priteistas jam kaip žalos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atlyginimas, kadangi atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl Draugijos bankroto bylos iškėlimo.

18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Sprendė, kad net tuo atveju, jei atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų pasikreipęs 2005 m., tai iš esmės nepakeistų 2018 m. (kai buvo iškelta Draugijos bankroto byla) buvusių aplinkybių. Nurodė, kad 2005 m. atsakovo vadovauta Draugija neturėjo turto, kurį realizavus buvo galima atsiskaityti su kreditoriais bei sumokėti bankroto administravimo išlaidas, todėl atsakovo neteisėti veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovo žala.

19. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Apeliaciniame skunde teigia, jog tai, kad Draugija neturėjo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nepaneigia priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistavimo taip pat, ir bankroto administratoriaus teisės į realiai patirtų nuostolių atlyginimą. Pasak apelianto, jei atsakovas būtų kreipęsis į teismą, nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Tuo tarpu jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, ir administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo teisinius argumentus bei skundžiamo sprendimo motyvus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo neteisėti veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovo patirta žala, yra teisinga ir pagrįsta.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

22. Įmonės vadovo, kito asmens pagal kompetenciją, kuriuos įstatymas įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi pagal įmonės faktinę turtinę padėtį egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, įstatyme nustatytos pareigos pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, kurio sukeltą žalą privalo atlyginti neteisėtą veiksmą atlikęs asmuo (neteisėtas veiksmas, žala ir priežastinis ryšys tarp jų – CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), todėl pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidę asmenys privalo atlyginti ne tik kreditoriams padarytą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bet ir administravimo išlaidas, kurios yra įmonės skola administratoriui ir kurių nėra galimybių padengti iš nemokios įmonės turto, nepaisant to, kad neteisėti veiksmai (pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidimas) atlikti iki šiuo metu galiojančios ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies redakcijos priėmimo ir įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019, 34 punktas). Administratorius, siekdamas pagrįsti pareikštą ieškinį, privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2019, 35 punktas).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, nelaukdamas kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Teisėjų kolegija šiam apeliacinio skundo argumentui nepritaria. Dėl jo pasisakydama pažymi, kad ginčo išsprendimui yra svarbu dar kartą įvertinti jau nustatytas aplinkybes, o konkrečiai: kada atsakovas tapo Draugijos vadovu; kokį turtą Draugija turėjo atsakovo valdymo laikotarpiu; kokia Draugijos padėtis turto atžvilgiu buvo 2018 metais, kai jai buvo iškelta bankroto byla. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovas Draugijos direktoriumi buvo nuo 2000 m. liepos 10 d. Atsakovo teigimu, Draugija faktiškai veiklą baigė 2004 metais, t. y. byloje nėra ginčo, kad atsakovas Draugijos vadovu buvo ir 2004 metais. Tuo tarpu faktą, jog bankroto bylos iškėlimo dieną Draugija neturėjo jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto patvirtina Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo konstatuotos aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą rašytinę medžiagą, nenustatė, kad į bylą būtų pateikti kokie nors įrodymai, susiję su Draugijai priklausančio turto egzistavimu atsakovo valdymo laikotarpiu, t. y. byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad Draugija apskritai kada nors turėjo kokio nors materialaus/ nematerialaus turto. Šiuo atveju, apeliantas, teigdamas, jog atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, neįrodė svarbios aplinkybės, jog Draugija turto apskritai turėjo, ir, kad jis atsakovo valdymo laikotarpiu buvo parduotas. Nesant šių duomenų, teisėjų kolegija konstatuoja esant teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad net jei atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo būtų kreipęsis 2005 metais, tai iš esmės nepakeistų aplinkybių, buvusių 2018 metais, kai Draugijai buvo iškelta bankroto byla. Draugija atsakovo valdymo laikotarpiu jokio turto neturėjo, kurį pardavus buvo galima atsiskaityti su kreditoriais bei sumokėti bankroto administravimo išlaidas, t. y. nors atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad jo neteisėti veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovo žala.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su ieškovo patirta žala, yra motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas užtikrino rungimosi principo laikymąsi, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Pažymėtina, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikti įrodymai – 2020 m. liepos 22 d. teisinių paslaugų sutartis ir 2020 m. liepos 22 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1079755 patvirtina, kad buvo patirtos 300 Eur išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytais maksimaliais dydžiais, sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovo N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų) bylinėjimo išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė