Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-01-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-1061-1130/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-13
Bylos Nr.
e2YT-1061-1130/2023
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01662-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis
Pareiškėjas
E. S.
Suinteresuotas asmuo
T. S., Ž. A., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1061-1130/2023Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01662-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 13 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. (E. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys T. S. (T. S.), Ž. A., Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. (M. S.), (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei H. S. priėmė visą jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Nurodė, kad jo tėvai H. S. ir M. S. turėjo dar 2 vaikus: T. S. ir Ž. A. (iki santuokos S.), jie buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad santuokos metu tėvai įsigijo nekilnojamojo turto: namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad tėvo M. S. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo tėvų M. S. ir H. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra pagrindas pripažinti, jog jo motinai H. S. nuosavybės teise priklausė ½ dalis šio turto. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jo mama H. S. mirė, tėvas M. S. trijų mėnesių laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos nepadavė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, terminas priimti palikimą yra praleistas. Paiškino, kad po H. S. mirties niekas nėra priėmęs palikimo ar kreipęsis dėl palikimo priėmimo, testamento ji sudariusi nebuvo. Pažymėjo, kad M. S. iki sutuoktinės mirties ją prižiūrėjo ir slaugė, rūpinosi iki paskutiniųjų jos dienų, po H. S. mirties, M. S. liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), visas turtas yra registruotas tik M. S. vardu, jis mokėjo už elektros energiją, šiukšles, žemės mokestį (kvitai, mokėjimo pranešimai pridedami), sodino bulves, daržą šalia namo, šienavo, remontavo, sandėliavo darbo įrankius ir kitus daiktus ūkiniame pastate, tvarkėsi kaip galėjo po mirusios sutuoktinės mirties likusioje valdoje, palaidojo H. S. savo lėšomis: apmokėjo visas laidotuvių išlaidas, sutvarkė jos kapą, pastatė paminklą. Pabrėžė, kad nuo 2017 m. gruodžio 14 d. M. S. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nors faktiškai čia gyveno dar prieš devyniasdešimtuosius, iki namo su ūkiniu pastatu privatizavimo. Nurodė, kad ginčo dėl palikimo po H. S. mirties priėmimo nėra, niekas kitas nepretenduoja į po motinos mirties atsiradusį palikimą. Paaiškino, kad jo tėvas M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų notariškai įformintas palikimas M. S. ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po motinos H. S. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys T. S., Ž. A. atsiliepimų nepateikė.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjo tėvų H. S. ir M. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjo tėvai įgijo namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina H. S. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis, pareiškėjo tėvas, M. S. – (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. lapkričio 30 d. Šalčininkų rajono trečiojo notaro biuro notarės Marijos Miliunienės liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla po H. S. mirties užvesta nebuvo. Po sutuoktinės H. S. mirties M. S. liko gyventi tame pačiame name, paėmė sutuoktinės paliktą turtą savo valdžion, toliau naudojosi bei rūpinosi visu turtu, prižiūrėjo namų valdą, ją tvarkė, išlaikė, atlikinėjo kitus namų ūkio būtinus darbus. Pareiškėjas patvirtino, kad M. S. pradėjo mirusios sutuoktinės turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties. Jokie asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl M. S. teisės paveldėti savo sutuoktinės H. S. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas teismas konstatuoja, kad M. S. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinės H. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Teismas, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. po savo sutuoktinės H. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo E. S. (E. S.) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. (M. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės H. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis