Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. Ž., atsakovo V. G. atstovui advokato padėjėjui P. P., nedalyvaujant atsakovui V. G., išvadą duodančios institucijos - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui V. G. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nedalyvavo. Skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesams ginti ir sutinka su tuo, kad būtų priteistas išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Prašė bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant (32-33 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, kuria atsakovas nuo 2013 m. lapkričio 1d. įsipareigojo teikti sūnui U. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur, skaičiuojant pagal patvirtintą litų perskaičiavimo į eurus kursą : 3,45280 lito už 1 eurą) ( 9, 10 b.l.).

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą teismas turi aiškinti ir taikyti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Pagal į bylą pateiktus įrodymus ieškovės gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 370 Eur (73-74, 75 b.l.), kitų išlaikytinių neturi ( 12,13 b.l.) ir išmokų iš savivaldybės socialinio paramos skyriaus negauna. Jos vardu registruota transporto priemonė Mazda 3, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (55 b.l.). Tiek atsakovas, tiek ieškovė savo vardu Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi (56 b.l.). Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymą V. G. nuo 2013-10-25 iki 2016-05-26 nėra draustas socialiniu draudimu ir nėra draudimo išmokų gavėjas (58 b.l.). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dirba ir gyvena Airijoje ( 35, 40 b.l.). Pagal tuos įrodymus, kuriuos pateikė atsakovas, teismas nustatė, kad jo vidutinės vieno mėnesio pajamos, atskaičius mokesčius, 2013 m. buvo 1642,52 Eur (19710,28 Eur :12 mėn.=1642,52 Eur), 2014 metais – 1489,28 Eur (82, -87 b.l.). Įvertinus kitus pateiktus įrodymus apie tai, kad V. G. mokosi mokamoje Pilotų mokykloje Vilniuje ir už mokslą moka 9000 Eur, o jo paskaičiuotos mėnesinės išlaidos sudaro 1623 Eur (60, 79, 61 b.l.), teismas laiko labiau tikėtina, kad atsakovo realios gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės, nei jis nurodė. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų jo turimą turtą toje šalyje, kur jis šiuo metu gyvena. Tai, jog atsakovas yra registruotas C. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu (52 b.l.) nepašalina jo, kaip tėvo pareigos teikti reikiamo dydžio išlaikymą sūnui, gyvenančiam kartu su motina Lietuvoje. Antrojo vaiko gimimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo turtinės padėties esminį pablogėjimą, nes tėvas turi pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios. Įrodymai, kad 2008 m. gegužės mėnesyje V. G. už skraidymus Panevėžio aeroklubui yra sumokėjęs 147 Eur iki 174 Eur (59, 60 b.l.), turėjo būti vertinami paties atsakovo dar tuomet, kai buvo svarstomas taikus išlaikymo klausimas. Atsakovo atstovo motyvą, kad tėvas negali teikti didesnio nei priteistas išlaikymas, nes turi įsipareigojimų bankui už paimtą paskolą mokslui finansuoti, laiko neįrodytu, nes pateiktas banko raštas yra informatyvaus pobūdžio ir nepatvirtina nurodytų faktų apie paimtą paskolą ir jos paskirtį (43 b.l.). Teismas, įvertinęs visus įrodymus apie abiejų šalių turtines galimybes, negali daryti išvados, jog galimybės išlaikyti vaiką yra vienodos. Pagal pateiktus įrodymus laikoma, kad tėvo turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Pagal įstatymą tėvai materialinį išlaikymą privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai ir užtikrinti normalias gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Šiuo atveju daroma išvada, kad tėvas turi galimybę teikti didesnį išlaikymą nei numatyta taikos sutartyje.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju taikos sutarties pasirašymo metu minimali mėnesinė alga buvo 289 Eur (Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2013m. sausio 1d. nutarimas Nr. 1543). Svarstant priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, teismas orientaciniu išlaikymui būtinos sumos kriterijumi laiko 380 Eur dydžio minimalią mėnesinę algą, nustatytą Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. priimtu nutarimu Nr. 644. Ieškovė, reikalaudama padidinti išlaikymo sumą išsamių įrodymų apie išlaidas nepateikė. Jos pateikti mokėjimo kvitai už lopšelio- darželio lankymą ar kasos kvitai už maisto ar knygos pirkimą (14-27 b.l.) realiai neatspindi visų vaikui reikalingų ir būtinų išlaidų, tačiau akivaizdu, kad ieškovė viena augindama vaiką patiria visas su tuo susijusias išlaidas : vaiko maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių sūnus šiuo metu yra 6 metų amžiaus, lanko ikimokyklinę ugdymo įstaigą. Teismo manymu nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, ugdymo priemonės, medicininė priežiūra. Pastaruoju metu kylant pragyvenimui būtinų išlaidų lygiui, didėja ir vaiko išlaikymui reikalinga suma. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Sutiktina su ieškove, jog per trejų metų laikotarpį pakito (išaugo) nepilnamečio vaiko poreikiai ir priteistos 86,89 Eur sumos nebepakanka būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau nenustatyta, jog jų patenkinimui reikalinga būtent 200 Eur suma. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą teismas atsižvelgė į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str.1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas, byloje nustatęs visus teisiškai reikšmingus faktus ir įvertinęs abiejų tėvų turtines galimybes, jų vaiko būtinus poreikius, šešerių metų amžiaus vaiko interesus, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, padidinant priteistą išlaikymo sumą 73 eurais. Priteista suma turėtų užtikrinti vaiko poreikius, reikalingus ir būtinus esamo amžiaus vaikui, o atsakovas bus objektyviai pajėgus teikti priteistą išlaikymo sumą. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas ieškinį tenkina iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 160 Eur išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192, 3.200 straipsniai, 3.201 straipsnio 2 dalis). Tokia suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 2 dalis) bei realiai įvykdoma.

Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 150 Eur advokatui už procesinio dokumento surašymą (8 b.l.). Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteisiamos. Proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei. Iš atsakovo ieškovei atlygintina 97,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (65 proc.), priteistinas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2013 m. spalio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi priteistą išlaikymo dydį civilinėje byloje Nr. 2-8518-452/2013 ir iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti U. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų), pradedant nuo ieškinio priėmimo dienos (2016-04-26) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiui sūnui U. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 97,50 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) žyminį mokestį, 6,63 Eur (šešis eurus 63 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokų kodas 5660).

Priteisti iš R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,57 Eur (tris eurus 57 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.