Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. J. 2025 m. birželio 4 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0210, patikros Nr. 2267696, 2025 m. birželio 4 d. 01.05 val. nustatytas 2,24 promilių girtumas, 01.23 val. nustatytas 2,29 promilių girtumas) vairavo automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėja.

Motyvuojamoji dalis

7. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog A. J., 2025 m. birželio 4 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas - 2025 m. birželio 4 d. 01.05 val. nustatytas 2,24 promilių girtumas, 01.23 val. nustatytas 2,29 promilių girtumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Tokie kaltinamojo A. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

10. Kaltinamojo A. J. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikalstamos veikos klasifikacija, šioje baudžiamojoje byloje yra.

11. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra A. J. prašymas, kuriame nurodoma, kad ji sutinka laiduoti už A. J., kad šis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b. l. 142). Šį prašymą A. J. teismo posėdžio metu palaikė. Taip pat byloje buvo gautas ir E. Ž. prašymas, kuriame nurodoma, kad jis sutinka laiduoti už A. J., kad šis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t., b. l. 191). Šį prašymą E. Ž. teismo posėdžio metu palaikė.

12. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 1, 4 d.). Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

13. Iš bylos duomenų matyti, jog A. J. yra neteista (1 t., b. l. 156), bausta administracinių nusižengimo kodekso tvarka, turi daug galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 157–177), dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 141), yra kaltinamojo sutuoktinė. Tiek kaltinamojo A. J., tiek ir A. J. teigimu, jų santykiai yra geri, 40 metų gyvena kartu, nei sykį išsiskyrę nebuvo. Nors, kaip nurodė teismo posėdžiu metu A. J., sutuoktinis ne visada atsižvelgia į jos nuomonę gyvenimiškais klausimais, tačiau ji mano, kad turės galimybę daryti jam teigiamą įtaką, ir visą laiką jam primins apie įvykusį įvykį. Iš bylos duomenų matyti, jog E. Ž. yra neteistas (1 t., b. l. 192), per 5 metų laikotarpį baustas administracinių nusižengimo kodekso tvarka tik du kartus, nesumokėtų nuobaudų neturi (b. l. 193–194), dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t. b. l. 1), yra kaltinamojo artimas draugas. Tiek kaltinamojo, tiek E. Ž. teigimu, jų santykiai yra geri, jie dažnai bendrauja tiek telefonu, teik susitikdami. Kaltinamasis, teismo posėdžiu metu nurodė, kad jam svarbi E. Ž. nuomonė, kad E. Ž. gali įtakoti jį, kad jis daugiau nenusikalstų. E. Ž., teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog turi autoritetą kaltinamajam, kai bendrauja, kaltinamasis atsižvelgia į jo patarimus. E. Ž. kaltinamojo elgesį vertina neigiamai. Teismas įvertinęs bylos duomenis dėl abiejų pretendentų į laiduotojus, sprendžia, kad E. Ž. gali paveikti, daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl kaltinamasis A. J. perduotinas E. Ž. pagal laidavimą.

14. Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

15. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis A. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis nėra teistas (1 t., b. 1. 101–102), administracine tvarka baustas, turi nesumokėtų baudų (1 t., b. l. 103–116), dirbantis (1 t., b. l. 117–119), įmonės akcininko, medžiotojų būrelio charakteristikose vertinamas teigiamai (2 t., b. l. 8–9). Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, kad nustatyta kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, taip pat yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų, sprendžia, jog taikytinas BK 40 straipsnis ir A. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, jį perduodant E. Ž. atsakomybėn pagal laidavimą, be užstato. Įvertinus kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, laidavimas skirtinas minimaliam vienų metų laikotarpiui.

16. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). Nagrinėjamos bylos kontekste BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam A. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2025 m. birželio 4 d. (1 t., b. l. 91–94).

17. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). Įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina galimybė tokį turtą konfiskuoti BK 72 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta tvarka, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, spręstinas klausimas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Taigi BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas. Teismas pažymi, kad sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės vertę priimamas, įvertinus turto konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, konstatavus BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių buvimą ir nusprendus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Taip pat teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

18. Kaltinamasis A. J. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios A. J. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. J. vardu (1 t., b. l. 43). Kaltinamasis A. J. teisme teigė, kad automobiliu „Opel Astra Station Wagon“ naudojasi abu, dažniau naudojasi sutuoktinė. AB „Regitros“ išraše (1 t., b. 1. 47) nurodyta, kad automobilis pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu registruotas A. J. vardu. Teismas įvertino pagal bylos duomenis, jog automobilis yra šeimos turtas. Pagal teismų praktiką tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams, nėra pagrindas jo nekonfiskuoti ir tai nerodo sprendimo konfiskuoti turtą neproporcingumo padarytam teisės pažeidimui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-870/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-13-458/2021, Nr. 2K-112-942/2021 ir kt.). Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-291-699/2016 ir kt.).

19. Vertinant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, svarbu taip pat įvertinti kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Svarbu tai, kad A. J. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kaltinamajam buvo nustatytas 2,24 prom. neblaivumas, kuris ženkliai viršiją įstatymo leidėjo numatytą neblaivumo ribą, nuo kurios yra taikoma vairuotojams atsakomybė už vairavimą neblaiviems (0,41 prom.). Dėl ko teismas neabejoja, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Todėl teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (BK 72 str. 3 d.), proporcingumo principas ir pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijai pažeisti nebus. Taigi, automobilis „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. J. vardu, konfiskuotinas.

20. Kaltinamajam A. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 87–90, 91–94) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Kaltinamajam A. J. paskirta kardomoji priemonė – dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (1 t., b. l. 95–100) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina ir A. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas AB „Regitra“.

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė pažymą Nr. APD-2025-08470 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 189,58 Eur, priteisimo iš kaltinamojo A. J. (1 t., b. l. 185–189).

22. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam A. J. gynėjas advokatas buvo būtinas ir jam buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktų nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. J. nepriteistinos.

23. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, paimtas ir saugomas aikštelėje Kelmėje, Tylioji g. 9, konfiskuotinas;

- transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. J. vardu, esantis voke prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. J. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. J. perduoti E. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams.

Išaiškinti A. J., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui E. Ž., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos – 2025 m. birželio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Astra Station Wagon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto A. J. vardu, konfiskavimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. J. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, panaikinti ir A. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos galinio viršelio, perduoti AB „Regitra“.

Proceso išlaidų už kaltinamajam A. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, paimtą ir saugomą aikštelėje Kelmėje, Tylioji g. 9, konfiskuoti;

- transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. J. vardu, esantį voke prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti laiduotojui E. Ž. bei A. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.