- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-571-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03491-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- J. R.-D., O. S., T. K., M. S., A. S., P. L., A. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. R.-D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams O. S., J. R.-D., T. K., O. S., M. S., A. S., P. L., A. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo antstolė Irena Beliačic,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė 898-oji daugiabučio namo savininkų bendrija patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų: S. V. 42,69 Eur skolą, S. V. 42,69 Eur skolą , O. S. 137,57 Eur skolą, O. Č. 126,22 Eur skolą, I. L. 137,78 Eur skolą, J. R.-D. 137,57 Eur skolą, T. V. 50,01 Eur skolą, E. K. 68,79 Eur skolą, V. K. 68,79 Eur skolą, Ž. N. 126,22 Eur skolą, A. V. 68,89 Eur skolą, Z. V. 68,89 Eur skolą, T. K. 137,57 Eur skolą, S. M. 121,98 Eur skolą, R. P. 133,77 Eur skolą, L. B. 72,56 Eur skolą, P. C. 133,95 Eur skolą, O. S. 66,90 Eur skolą, M. S. 20,07 Eur skolą, A. S. 20,07 Eur skolą, P. L. 64,59 Eur skolą, A. M. 64,59 Eur skola?, 5 procentus metines palu?kanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2002 m. spalio 3 d. įsteigė 898-ąją daugiabučio namų savininkų bendriją, siekdami įgyvendinti pastato butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Antstolė I. Beliačic 2018 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-400043 nutarė iš ieškovės išieškoti 5 284,33 Eur vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0011/16/00562. Butų ir kitų patalpų savininkams buvo apskaičiuotos jiems tenkančios išieškomų bylinėjimosi išlaidų dalys. Dalis savininkų jiems tenkančią išlaidų dalį apmokėjo, o atsakovai jų nemoka.
Atsiliepimas
3. Atsakovai O. S., J. R.-D., T. V., E. K., A. V., Z. V., O. S., P. L. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, jog ieškinio nepasirašė bendrijos pirmininkas V. P. ar kitas teisėtai išrinktas bendrijos administracijos vadovas, todėl ieškinys yra pareikštas netinkamo asmens. Atsakovai bendrijos narių susirinkime nėra priėmę sprendimo sudaryti teisinių paslaugų sutartį su ieškovę atstovaujančia advokatų kontora. Ieškinyje neteisingai nurodyta, kad iš atsakovų yra išieškomos vykdymo išlaidos. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-473-590/2015 ieškovė buvo įpareigota savo lėšomis nugriauti prie namo neteisėtai įrengtą automobilių stovėjimo aukštelę ir sutvarkyti statybvietę. Bendrijos pirmininkas ir valdyba neįvykdė teismo sprendimo – neorganizavo griovimo darbų ir nesutvarkė statybvietės, griovimo darbus organizavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o patirtų išlaidų išieškojimą perdavė antstolei I. Beliačic, kuri pareikalavo sumokėti ne tik 4 795,33 Eur už aikštelės griovimo ir tvarkymo darbus, bet ir vykdymo išlaidas, iš viso 5 284,33 Eur. Žala atsirado dėl bendrijos administracijos neteisėtų veiksmų, todėl žalą privalo atlyginti kalti asmenys. Automobilių stovėjimo aikštelė nebuvo įregistruota nekilnojamo turto registre kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė.
Šalies argumentai
5. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymus civilinę bylą dalyje, kuriose reikalavimai pareikšti atsakovams O. Č., L. B., R. P., I. L., Ž. N., S. V., S. V., T. V., A. V., Z. V., S. M., P. C., E. K., V. K., P. L. ir A. M. nutraukti, šiems atsakovams atsiskaičius su ieškove, o likusioje dalyje – nagrinėti toliau.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi, 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi bei 2019 m. birželio 4 d. nutartimi nutraukė civiline? byla? dalyje de?l pareiks?tu? reikalavimu? atsakovams O. C?., L. B., R. P., I. L., Z?. N., S. V., S. V., T. V., A. V., Z. V., S. M., P. C., E. K. ir V. K..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nutraukė civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų, pareikštų atsakovams P. L. ir A. M.. Teismas taip pat nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir ieškovės naudai priteisti iš atsakovų: O. S. 137,57 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 130,87 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš J. R.-D. 137,57 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 130,87 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš T. K. 137,57 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 130,87 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš O. S. 66,90 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 81,79 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš M. S. 20,07 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 24,53 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš A. S. 20,07 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 24,53 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
8.1. 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatų 41 punkte nustatyta, kad bendrija įgyja civilines teises ir pareigas bei jas įgyvendina per savo organus – pirmininką ir valdybą, 49 punkte nustatyta, kad bendrijai atstovauja, jos vardu veikia ir sandorius sudaro bendrijos pirmininkas. Byloje esantis išrašas iš 2016 m. kovo 9 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir atstovavimo patvirtina, kad ši sutartis yra sudaryta tarp 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir advokato padėjėjo M. V. L., kuriam suteikta teisė ruošti, kliento vardu pasirašyti ir pateikti bet kuriam teismui ieškinius bei kitus procesinius dokumentus, todėl atsakovų argumentai, jog ieškinys pareikštas netinkamo asmens atmetami kaip nepagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 3 dalis);
8.2. 898-oji daugiabučio namo savininkų bendrija Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje 2A-473-590/2015 buvo įpareigota nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartyje yra konstatuota, kad 898-oji daugiabučių namų savininkų bendrija nuomoja 2947 m² valstybinį žemės sklypą, kuriam nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – elektros ir ryšių linijų apsaugos zona, kurios dalyje bendrija įrengė automobilių aikštelę. Teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius vykdomas iš bendrijos lėšų, kurias sudaro jos narių lėšos. Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai, jog jie neturi pareigos sumokėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo išlaidų, atmetami;
8.3. ieškovės pateikti antstolės Irenos Beliačic 2018 m. rugpjūčio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S1-400042, 2018 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymas S1-400043 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2018 m. rugpjūčio 3 d. nurodymas Nr. S-18-11-23010 priverstinai nurašyti pinigines lėšas patvirtina, kad teismo sprendimas buvo vykdomas priverstinai. Ieškovės pateikti 2018 metų liepos mėnesio mokamieji pranešimai, suvestinė dėl antstolio vykdymo išlaidų atsiskaitymų iki 2019 m. sausio 31 d. ir suvestinė iki 2019 m. gegužės 24 d. patvirtina, kad ieškovė pateikė atsakovams mokėjimo pranešimus, kuriuose nurodė sumokėti ieškovei vykdymo išlaidas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai nėra sumokėję vykdymo išlaidų. Byloje taip pat nėra ginčo dėl prašomų priteisti iš atsakovų skolų dydžių. Atsakovai nesutikimą su jiems pareikštais reikalavimais sumokėti skolą grindžia savo nuomone apie ieškovės valdymo organų jiems padarytą žalą, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovai nėra pareiškę jokių reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė J. R.-D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei J. R.-D. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. pirmosios instancijos teismo cituojamoje civilinėje byloje apeliantė nedalyvavo, jai nėra žinomas šios civilinės bylos turinys. Teismas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėjamoje civilinėje byloje vadovautis aplinkybėmis, nustatytomis kitoje civilinėje byloje, kurioje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, ar ieškovė tinkamai įvykdė pareigas prieš bendrijos narius, t. y., ar buvo sušauktas bendrijos narių susirinkimas ir ar jame buvo priimti sprendimai dėl automobilių stovėjimo aikštelės statymo, finansavimo, naudojimo ir pan. Išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo ne tai, kas yra atsakingas už automobilių stovėjimo aikštelės griovimo darbus, tačiau tai, ar automobilių stovėjimo aikštelė pastatyta legaliai ar nelegaliai. Pirmosios instancijos teismo cituojamose teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai, todėl byla išnagrinėta neatskleidus bylos esmės;
9.2. byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nugriautoji automobilių stovėjimo aikštelė buvo ieškovės narių ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpos. Į civilinę bylą yra pateiktas atsakovų pareiškimas „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrijos Nr. 898 pirmininko veiklos ištyrimo ir teisinio įvertinimo“, kuriame nurodoma, kad ieškovės pirmininkas ir valdybos nariai be butų savininkų susirinkimo priimto sprendimo valstybei priklausančiame žemės sklype 2010-2012 metais įrengė 21 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Susirinkimo dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo bendrija niekada nerengė, nebuvo priimti bendrijos sprendimai dėl automobilių stovėjimo aikštelės statybų;
9.3. pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Apeliantė niekada nėra priėmusi sprendimo dėl aikštelės (duomenys neskelbtini), įrengimo, todėl nėra ir negali būti atsakinga už su tuo susijusias bendrijos prievoles;
9.4. byloje nėra bendrijos narių susirinkimo sprendimo nei dėl narių valios išreiškimo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kurią teismo sprendimu buvo nuspręsta nugriauti, nei narių surinkimo sprendimo dėl teismo sprendimo (aikštelės griovimo) vykdymo. Taigi bendrijos valdyba neveikė taip, kaip numatyta bendrijos įstatų 54.3 punkte, todėl bendrija patyrė 5 284,33 Eur nuostolį, t. y. nuostolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, nors bendrijos valdyba ir bendrijos vadovas privalėjo šaukti bendrijos narių susirinkimą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo vykdymo.
Atsiliepimas
10. Ieškovė 898-oji daugiabučio namo savininkų bendrija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo jog:
10.1. atsakovė, nesutikdama su anksčiau priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis ginčo išsprendimui reikšmingomis aplinkybėmis, turėjo teisę jas ginčyti, t. y. įrodinėti, kad teismo sprendimo priverstinis įvykdymas nebuvo susijęs bendrijos vykdomu bendro turto administravimu, kad teismo sprendimo pagrindu nugriauta aikštelė nebuvo sukurta daugumos gyventojų iniciatyva, kad ji nelaikytina bendro naudojimo objektu, kad atsakovė neprivalo prisidėti prie antstolės apskaičiuotų išlaidų atlyginimo ar pan. Atsakovė šių aplinkybių neįrodinėjo, neteikė jokių jas paneigiančių įrodymų, o savo atsikirtimus į ieškinį grindė tik deklaratyviai nurodytais ir teismų paneigtais argumentais, kad atsakovai nėra priėmę jokio sprendimo dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo;
10.2. 898-oji daugiabučio namo savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (įstatų 4-9 punktai). Kadangi bendrija jokios ūkinės veiklos nevykdo, o veikia kaip namo bendraturčių atstovas jų poreikių tenkinimui, bendrijos prievolės tretiesiems asmenims yra finansuojamos iš daugiabučio namo patalpų savininkų įmokų (įstatų 56.1 punktas). Jeigu antstolė, vykdydama teismo sprendimą apskaičiavo ir nusprendė išieškoti iš bendrijos su teismo sprendimo vykdymu susijusias išlaidas, pareiga jas padengti kyla būtent patalpų savininkams, nes priešingu atveju, bendrijai nevykdant ūkinės veiklos ir negaunant jokių pajamų, prievolės tretiesiems asmenims negalėtų būtų realiai įvykdytos;
10.3. patalpų savininkų pareiga apmokėti jiems tenkančią dalį bendrijos prievolių yra numatyta CK 4.76 straipsnyje, CK 4.82 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Bendrija vykdymo išlaidas patyrė antstolei vykdant įsiteisėjusį ir privalomą teismo sprendimą, t. y. jos atsirado galiojančių teisės aktų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu. Antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su bendrijos vykdoma bendro naudojimo turto administravimo veikla, kadangi bendrija buvo įpareigota nugriauti bendrasavininkams priklausančią bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelę ir atsakovė šios savo prievolės nevykdyti neturi teisės;
10.4. šioje byloje nėra įstatyme numatytų pagrindų leidžiančių atsakovei atsisakyti padengti jai tenkančias vykdymo išlaidas. Išlaidos, kurių dalis tenka atsakovei, atsirado vykdant su bendro turto naudojimu susijusį privalomą teismo sprendimą. Kita vertus, aikštelė buvo įrengta daugumos patalpų savininkų iniciatyva, jų priimto sprendimo pagrindu, todėl atsakovė neturi teisės atsisakyti apmokėti jai tenkančios vykdymo išlaidų dalies. Aplinkybė, jog atsakovė nedavė sutikimo aikštelės statybai, neturi jokios įtakos jos pareigai prisidėti prie jos nugriovimo išlaidų. Didžioji dalis namo gyventojų antstolės apskaičiuotas vykdymo išlaidas jau yra susimokėję (išskyrus atsakovę ir (duomenys neskelbtini) buto savininkus) ir neneigia savo pareigos padengti vykdymo išlaidas, pripažindami, jog aikštelė buvo įrengta daugumos savininkų iniciatyva. Įvertinus tai, kad absoliuti dauguma patalpų savininkų skolą jau yra sumokėję, jų atžvilgiu būtų neteisinga ir nesąžininga, jeigu atsakovė būtų atleista nuo įmokų mokėjimo, remiantis deklaratyviais ir formaliais argumentais.
11. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei J. R.-D. nuosavybės teise priklauso 66,19 m² butas, esantis daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2019 m. gegužės 13 d. išrašas ir 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatai patvirtina, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai yra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendriją.
15. Pagal CK ir Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) nustatytą nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, DNSBĮ 2 straipsnio 7 dalis, 4 straipsnio 1 dalis).
16. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje 2A-473-590/2015 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo įpareigojo 898-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę, pastatytą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; 898-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai nustatytu terminu neįvykdžius sprendimo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš 898-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-969/2016 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą.
17. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog 898-oji daugiabučio namo savininkų bendrija įsiteisėjusiu teismo sprendimu jai nustatytų įpareigojimų neįvykdė, todėl teismo sprendimas buvo įvykdytas priverstinai, patiriant vykdymo išlaidas.
18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės 898-osios daugiabučių namo savininkų bendrijos teisės reikalauti iš bendrijos narių atlyginti išlaidas, susijusias su ieškovei nustatyto įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą automobilių stovėjimo aikštelę ir sutvarkyti statybvietę, nevykdymu.
19. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises bei pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, taip pat šios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką reglamentuoja CK 4.82 – 4.85 straipsniai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
20. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.
21. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje 2A-473-590/2015 konstatuota, jog pagal 2012 m. gruodžio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ieškovė nuomoja 2 947 kv. m. valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – elektros linijų apsaugos zona, taip pat, kad ieškovė šiame žemės sklype neteisėtai įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, kurią teismas ieškovę įpareigojo nugriauti.
22. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, taip pat, kai bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis yra reikšmingas abiejose bylose. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis civilinėje byloje Nr. 2A-473-590/2015 nustatytomis aplinkybėmis. Nurodytoje civilinėje byloje 898-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atstovavo visų daugiabučio namo gyventojų interesus, todėl aplinkybė, jog atsakovė asmeniškai nurodytoje civilinėje byloje nedalyvavo, konkrečiu atveju neturi reikšmės.
23. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2015 m. kovo 27 d. sprendimu įpareigojo ieškovę neteisėtai įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę nugriauti, nurodydamas, jog aikštelė turi būti nugriauta per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovės lėšomis.
24. Pagal DNSBĮ 25 straipsnio 1 dalį bendrijos lėšas sudaro: 1) tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti; 2) valstybės ar savivaldybės paramos lėšos; 3) pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. Taigi, savo veiklą bendrija vykdo iš visų jai priklausančių namo butų ir kitų patalpų savininkų sumokamų lėšų. Aikštelė buvo statoma pagal butų savininkų daugumos pageidavimą ir jų lėšomis, taigi ir teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius turi būti vykdomas iš bendrijos lėšų, kurios yra surinktos iš visų namo bendrasavininkų.
25. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų ir tokios išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Toks reglamentavimas reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
26. Esant nuodytam reglamentavimui apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, jog tai, kad ji nepritarė aikštelės įrengimui, sudaro pagrindą atleisti ją nuo išlaidų už aikštelės išardymą, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai išreiškė savo valią per bendriją ir suteikė jai teisę veikti jų vardu, įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę, todėl turi proporcingai prisidėti ir prie neteisėtai įrengtos aikštelės išardymo išlaidų. Įsiteisėjęs teismo sprendimas nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę bendrijos lėšomis, turi netiesioginę įtaką visiems bendrijos nariams, kiek tai yra susiję su išlaidomis dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo.
27. Iš byloje esančių antstolės Irenos Beliačic patvarkymų matyti, jog teismo sprendimas, įpareigojantis išardyti aikštelę, buvo vykdomas priverstinai, vykdymo proceso metu patirtos vykdymo išlaidos. Ieškovė į bylą pateikė mokamuosius pranešimus, skirtus daugiabučio namo gyventojams, taip pat suvestines dėl vykdymo išlaidų atsiskaitymų, byloje nebuvo ginčo dėl ieškovės prašomos priteisti skolos dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai proporcingą šių išlaidų dalį (137,57 Eur) priteisė iš atsakovės.
28. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovės organų veikla / neveikimu ir dėl to galimai bendrijai padaryta žala, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
30. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Ieškovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Šias išlaidas patvirtina 2019-10-04 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 124 bei 2019-10-04 mokėjimo nurodymas 500 Eur sumai. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija maksimalių už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme mokėtinų dydžių, todėl apeliacinį skundą atmetus pilna apimtimi ieškovei priteisiamos iš apeliantės (CPK 93, 98 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei 898-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 126028958) iš atsakovės J. R.-D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.