Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.6.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.; 1.1.7.2.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.16.1.8.

2020 m. kovo 2 d.

nukentėjusiosios S. S. atstovui advokatui Valdui Bivainiui, jos atstovei pagal įstatymą V. Š.,

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Anykščių r., LR pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 19 d., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau trijų kartų, bučiuodamas nepilnametės nukentėjusios S. S., gim. (duomenys neskelbtini), veidą, kaklą, ranka liesdamas nukentėjusiosios pilvą, krūtis, kojas, kviesdamas ateiti naktį pas jį į lovą, vieną kartą du pirštus įvesdamas į nukentėjusiosios lytinius organus, tvirkino nepilnametę S. S..

Be to, jis laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 19 d., gyvenamajame name, adr. (duomenys neskelbtini), tvirkindamas nepilnametę S. S., gim. (duomenys neskelbtini), sutrikdė nukentėjusiosios psichinę sveikatą, padarydamas jai kitas reakcijas į stiprų stresą, kurios kilo sąsajoje su įtariamojo veiksmais, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais M. G. padarė BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. G. savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino ir parodė, kad jis su S. S. biologine motina gyvena jau 10 metų, todėl vaikus pažįsta. Vaikai su dabartine globėja atvažiuodavo kiekvieną vasarą. Bendravo draugiškai. Negalvojo, kad vaikas taip gali pasielgti. Jis augina savo dukrą vardu E. Jai 8 metai. S. S. žinojo, kad jis vaikystėje gulėjo Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Turi psichinių sutrikimų, todėl manė, kad neturės žodžių apginti save. E. E. turi problemų su sveikta. Buvo laikai, kai jis lankėsi pas dabartinę sugyventinę namuose, kai vaikai dar buvo maži ir matė, kai vaikai žiūri pornografinius filmus. Iš sugyventinės globa buvo atimta ir vaikus prižiūrėjo senelis, tačiau jis (duomenys neskelbtini) mirė. Sugyventinė yra laisvo elgesio moteris, todėl mergaitės visko matė. Kodėl vaikas apkaltino jį tokiais veiksmais, pasakyti negali. Vaikų biologinė motina stipriai girtuokliavo ir visi tai matė. Jis matė, kad vaikai žiūrėjo pornografinius filmus. Mano, kad S. S. turi kažkokių kėslų jo atžvilgiu. Kai S. S. buvo 7 metai, ji matė, kaip jis mušdavo jos motiną. S. S. nuolat bendrauja „Facebook“. Jos miega iki 10 val. Asmeniškai jis turi pomėgį kompiuteriams, todėl ryte pasidaro sumuštinius ir sėda prie kompiuterio. Visi kiti namie dar miega. E. ir jo dukra E. miega vienoje lovoje, jis miega kartu su žmona kitoje lovoje, uošvienė su S. miega kitoje lovoje. Mergaitės, kai atsibunda, pavalgo ir išeina suptis ant hamako bei nepaleidžia iš rankų telefonų ir taip iki vakaro. Jis niekada nebuvo vienas su vaikais. Visada būdavo ir uošvienė M. E.. Ji tą savaitę irgi buvo namie. Jis S. S. nelietė. Buvo apkabinimas, labiau pasilenkimas prie S. pažiūrėti ką veikia „Facebook“ paskyroje. Rankomis jos nelietė, kitokia forma irgi nelietė. E. ir jo dukra visada buvo šalia S. Replikos dėl S. kūno brendimo buvo perspėjimo forma, kad ji saugotųsi, nes gali patapti, kaip jos motina. Jis nesakė žodžio „papai“. Jį patį tvirkino nuo 17 metų ir jis žino, kas tai yra. Jam ši gyvenimo patirtis giliai įstrigo į atmintį. Jo vaikystė buvo sunki. Vartojo alkoholį. Bet tokie kaltinimai yra pirmi jo gyvenime. S. S. gali pavydėti jo biologinei dukrai. Taip pat gali keršyti už motiną. S. S. gali jausti nuoskaudą, kad ji auga vaikų namuose, o E. auga šeimoje. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nepripažįsta savo kaltės bei neturi už ką mokėti neturtinę žalą. Neturi jokio turto. Jis savo sugyventinę parsivežė iš landynės. Vaikai tai matė, jautė, kad S. S. taip gali pasielgti. Gailisi, kad juos priėmė ir įsileido į savo gyvenimą. Jis nevartoja alkoholio jau 3 metai. Kai pradėjo gyventi su R. E., alkoholį vartojo, dėl to atsidūrė socialinės rizikos grupėje. Dukra E. gimė 2011 metais. Pornografiniai filmai buvo žiūrimi per DVD grotuvą. Šį faktą atsimena, tai buvo 2013 vasara. Tai buvo pas uošvį, (duomenys neskelbtini). Pas dabartinę jo sugyventinę eidavo vyrai. Jis irgi nuvažiuodavo. Gerdavo kartu, bet vaikų nebūdavo. Vaikai būdavo prie senelio, pornografinius filmus vaikai žiūrėjo prie senelio, kai jis užgerdavo, tada vaikai buvo palikti vieni. Dabar jo santykiai su sugyventine yra normalūs. Sekso užtenka. Ji dirba, o jis prižiūri dukrą. Sugyventinė yra pavydi ir mano, kad jeigu jis dirbs, susiras kitą moterį. Yra registruotas darbo biržoje. R. E. prarasti dėl tokių kaltinimų nebijo. Ji netiki jam pareikštais kaltinamais. Uošvienė M. E. dėkojo jam, kad padėjo jos dukrai išbristi iš alkoholizmo. Jo išvados dėl tokio mergaitės elgesio jo atžvilgiu yra tokios, kad ji nori pasipelnyti iš šios bylos. Jis pinigų neturi.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su savo sugyventine R. E. bei dukra E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Su R. E. tai jų vienintelė bendra dukra, tačiau tiek jis, tiek R. E. turi vaikų ir iš ankstesnių santykių. R. E. dar turi tris vaikus, tai yra E. E., S. S., kurios gyvena Utenos raj. pas globėją, bei dar vieną sūnų, kurio vardo ir pavardės nežino, kuris gyvena Akmenėje, kur tiksliai nežino. Pamena, kad 2018 rugpjūčio mėnesį pas juos atvyko pasisvečiuoti sugyventinės R. E. dukros E. E. ir S. S., jos atvyko kelios dienos prieš jo gimtadienį, kuris buvo rugpjūčio 12 d., pas juos planavo būti apie 10 dienų. Atostogų metu visos trys mergaitės, tai yra E. E., S. S. ir jo dukra E. G. beveik visada laiką leisdavo kartu, jos kartu sėdėdavo prie išmaniųjų telefonų, naršydavo po socialinius tinklus, žiūrėdavo ten įvairius vaizdo įrašus, taip pat kartu laiką leisdavo kieme, žaisdavo. Mergaitės visą laiką būdavo prižiūrimos, kai namie būdavo sugyventinė, tai yra kai ji nedirbdavo, tai jas pagrinde prižiūrėdavo ji, o kai ji išeidavo į darbą, tai mergaites prižiūrėdavo jis. Prižiūrėdamas mergaites niekada nelindo į jų užsiėmimus, nesikišo į tai, ką jos veikdavo, tiesiog stebėdavo ką jos daro, kad niekur nebūtų nuėjusios nuo namų, rytais paruošdavo pusryčius, pamaitindavo pietumis. Didesnį dėmesį skyrė E. E., kadangi ji turi sveikatos problemų. Su abiem sugyventinės R. E. dukrom sutarė labai gerai, jų atostogų metu pas juos jokių pykčių, nesutarimų ar konfliktų nebuvo, sutarė tikrai draugiškai, mergaitės jį vadino „M.“, niekada nepastebėjo, kad kuri iš mergaičių jaustų baimę jo atžvilgiu. Taip pat nori pasakyti, kad namo pusėje, kurioje jie gyvena, yra įrengtas virtuvės kambarys bei vienas didelis kambarys, kuris pertvara padalintas į dvi dalis, tai yra į miegamąjį ir į svetainę. Kuomet mergaitės pas juos svečiavosi, tai jis su sugyventine miegodavo kambario dalyje, kur yra svetainė, o visos trys mergaitės miegojo kambario dalyje, kur yra miegamasis. S. S. ir E. G. miegojo vienoje lovoje, o E. E. miegojo atskiroje lovoje. Mergaitės rytais visada miegodavo iki 10.00 val., jis keldavosi apie 08.00 val. Pasibaigus mergaičių atostogoms pas juos, jos išvažiavo atgal į Utenos raj. pas savo globėją. Praėjus kuriam laikui, kažkur dviem savaitėms, atrodo buvo rugsėjo mėnesio pradžia, grįžusi iš darbo sugyventinė R. E. pasakė, kad jai skambino jos dukters S. S. globėja ir paklausė jos, kas nutiko tarp manęs ir S. S., kadangi S. S. teigia, kad neva jis prie jos priekabiavo, prašė, kad ji išsiaiškintų visą šitą situaciją su juo. Sugyventinė R. E. jo paklausė, kas nutiko tarp jo ir jos dukters S. S., kodėl ji teigia, kad jis lindo prie jos, tačiau jis paaiškino, kad nežino, kad niekada nelindo prie jos dukters. R. E. juo iš karto patikėjo, kadangi ji matė kaip jis bendravo ir elgėsi su jos dukromis, ji nurodė, kad greičiausiai S. S. viską išsigalvojo iš pavydo savo sesei E. G., kuri gyvena kartu su jais, kuri turi jų nuolatinį dėmesį. Tą pačią dieną jie su sugyventine R. E. sutarė, kad apie tokias kalbas būtina pranešti socialinei darbuotojai, kadangi nenorėjo, kad nuo tokių kalbų nukentėtų jų šeima, todėl jie kreipėsi į Anykščių rajono socialinių paslaugų centro darbuotoją V. G. ir informavo ją apie kalbas, kurias skleidžia sugyventinės dukra S. S.. Visą tą laiką, kuomet apie įvykį jau buvo informuotos atitinkamos institucijos, S. S. aktyviai susirašinėjo su savo mama R. E., žinutėse S. S. buvo jai nurodžiusi, kad neva jis ją bučiavo į kaklą, kad lindo prie jos, paskui kitose žinutėse rašė, kad jau per daug visiems pasisakė apie tai kas buvo. Iš tikrųjų, jis viso to susirašinėjimo konteksto nežino, pats tų žinučių nematė ir neskaitė, žino tik tiek, kiek jam sakė jo sugyventinė. Kodėl S. S. grįžusi po atostogų pas juos pradėjo skleisti tokia kalbas, kad neva jis ją bučiavo, lietė jos krūtis, kojas, kvietė naktį ateiti pas jį į lovą, kad kišo jai pirštus į jos lytinius organus, jis nežino. Kaip minėjo, mergaitei būnant pas juos tarp jų jokių konfliktų, pykčių ar nesutarimų nebuvo. Jis niekada nebuvo su S. S. likęs vienas ant vieno, visą laiką šalia būdavo kitos mergaitės, kurios viską matydavo, taip pat šalia būdavo ir jų mama R. E.. Jis nė karto S. S. nebučiavo, net minčių tokių neturėjo, net kaip tėvas jos nebučiavo, juk ji jam ne dukra. Pati S. S. jį buvo pabučiavusi į žandą gimtadienio proga bei vieną kartą pabučiavo jį atsisveikindama, kuomet važiavo atgal pas globėja. Gali pasakyti, kad S. S. pažįsta apie 8-9 metus, susipažino su ja tada, kai pradėjo bendrauti su jos mama R. E., tačiau S. S. jau tuo metu su savo mama negyveno nuolat, ji gyveno Utenoje. Galima sakyti, kad S. S. pažįsta nuo vaikystės. Kiek ją pamena, tai ji visada būdavo labai aktyvi, visur kišdavo savo nosį, būdavo labai žingeidi, kartais kaip vaikas atsidurdavo ne laiku ir ne vietoje, pavyzdžiui, jos mama anksčiau vedė asocialų gyvenimo būdą, vaikai būdavo neprižiūrimi, jais būdavo nesirūpindavo, vaikai augdavo asocialioje aplinkoje. Per šiuos visus metus labai daug kas pasikeitė, R. E. susitvarkė savo gyvenimą, metė gerti, jie pradėjo vesti bendrą ūkį, pradėjo gyventi kaip sugyventiniai, ji pagimdė jų bendrą vaiką, tačiau jos kiti trys vaikai taip ir liko gyventi atskirai nuo jos. Jų bendro su R. E. gyvenimo metu jos dukra S. S. pas juos svečiuose lankėsi vos tik du kartus, vieną kartą 2017 metų rugpjūčio mėnesio, o kitą kartą 2018 vasarą. Kodėl S. S. per tiek metų pas juos lankėsi tik du kartus, jis nežino, gal jos globėja neleisdavo, kadangi žinojo apie jų ankstesnį gyvenimo būdą, kuomet jie vedė asocialų gyvenimo būdą. Dabar, kai jie jau kuris laikas yra susitvarkę savo gyvenimus, tai ir S. S. pradėjo lankytis svečiuose. Dar nori paminėti, kad jis puikiai žino, ką reiškia priekabiavimai, buvo tai patyręs vaikystėje, todėl pats tikrai niekada nebūtų to daręs. Nuo 6 ar 7 metų iki 15 metų jis gyveno Anykščių vaikų namuose, o vėliau gyveno Aulelių vaikų namuose. Ten atsidūrė dėl to, kadangi jo tėvai piktnaudžiavo alkoholiu, juo nesirūpino. Gyvenant vaikų namuose jam yra tekę susidurti su tuo, kuomet vyresnių klasių vaikinai jam matant masturbuodavosi duše, jie bandydavo liesti jo lytinius organus jam besiprausiant, tačiau tai jiems niekada nepavykdavo, kadangi jis visą laiką pabėgdavo. Tokie įvykiai labai užsifiksavo jo atmintyje, juos pamena iki šiol, jam jie yra nemalonūs, tačiau užmiršti jų negali. Būtent dėl tokių gyvenimo patirčių jis savo vaikui E. G. linki tik geriausio, rūpinasi ja, niekada net neturėjo minčių priekabiauti prie savo dukters. Lygiai taip pat ir su jo sugyventinės R. E. vaikais, jam jie yra tik vaikai. Kai jie būna pas juos, tai jais rūpinasi lygiai taip pat kaip ir savo vaiku, tai yra tėviškai. Gali pasakyti, kad jį kaip moteris domina ir traukia tik jo sugyventinė R. E., su ja veda aktyvų lytinį gyvenimą, tarp jų viskas gerai šiuo klausimu, jokių kitų moterų jam lytinei aistrai patenkinti nereikia (tomas 2, b. l. 54-56).

Liudytoja (nukentėjusiosios įstatyminė atstovė) V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra S. S. globėja. 2018 m. liepos mėn. mergaitės buvo atostogų pas motiną. Bendravo telefonu ir mergaitės nesiskundė buvimu pas motiną. Kai atvažiavo namo nieko nepasakojo. Papasakojo apie įvykį tik po 2 savaičių. Ją pasikvietė globotinė D. J. ir pareiškė, kad S. turi kažką papasakoti. S. papasakojo, kad prie jos lindo motinos sugyventinis M. G.. Papasakojo, kad jis kelis kartus kišo pirštus į jos makštį. S. nieko nesakė, nes bijojo. Jis tai darė, kai motina miegojo arba buvo darbe. Ji paskambino motinai R. E.. Į policiją nenuėjo. Praėjo keletą dienų ir paskambino jai Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotoja D. B. ir paklausė kas atsitiko su S.. D. B. apie įvykį sužinojo iš Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorės. Tada nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. S. gera mergaitė. Niekur nevaikšto. Po pamokų visą laiką namuose. Vaikščiojo pas mokyklos psichologę. Jai buvo gėda dėl įvykio. Mergaitė pasikeitė po šio įvykio. Jautri pasidarė. Verkė nuolat ir jautėsi nuskriausta. Motina ja netiki ir mano, kad pastaroji išsigalvojo, kaltino mergaitę. S. buvo sunku tai priimti, mergaitė nenorėjo iškarto kreiptis į policiją. Ji yra atsakinga už vaikus. Išleisdavo vaikus pas motiną. Pati patyrė stresą, kad tai atsitiko. S. su motina dažniau bendrauja telefonu. S. pas motiną lankėsi 2019 metais per senelio laidotuves. 2019 metais atostogų pas motiną jau nevažiavo. Įvykio metu pas R. E. buvo atvažiavusi močiutė M. E., bet tik vienai nakčiai. Tai sužinojo iš E. Pastaroji visada sako tiesą. Ji tvirtina savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. S. neturėjo jokių nuoskaudų, kad kita sesuo gyvena su motina. S. protingai mąstanti mergaitė. Ji supranta, kad motina gyvena M. namuose ir jeigu motina išeis iš tenai, neturės kur gyventi. S. nejautė jokio pavydo savo mažai sesutei, kuri gyvena su motina. S. visą laiką kalba tiesą. Visos mergaitės nei rūko, nei vartoja alkoholio, nei kur vaikšto. Mergaitės nemeluoja. S. gyvena pas ją apie 10 metų. S. lankėsi pas psichologę ir tai truko nuo rugsėjo mėn. iki pavasario. S. po įvykio vartojo raminančius vaistus. Jai buvo sunku kalbėti apie įvykį. Motina kaltina ją ir ja netiki, todėl S. pergyvena. Po įvykio, S. važiavo atlikti ekspertizę. Ten buvo apie savaitę. Pergyveno dėl šito irgi, jautė gėdą ir sunkiai užmigdavo. Jai nuo įvykio iki 2020 m. buvo psichologiškai sunkus tarpas, nes nuolat kviesdavo į policiją, į apklausas. Kai ji paskambino motinai, pastaroji pasakė, kad nieko nežino. Po to paskambino po valandos ir pasakė, kad S. meluoja, kad tai neteisybė. Ji pasakė S. motinai, kad kreipsis į policiją. Jie išsigando ir pirmi paskambino socialinei darbuotojai. Būdama pas motiną, S. jai neskambino ir nesiskundė, nes norėjo ilgiau pabūti su motina.

Liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Anykščių rajono socialinių paslaugų centre. Pažįsta šeimą, nes ji buvo priskirta prie rizikos grupės. R. E. paskambino jai į darbą ir pranešė apie seksualinį priekabiavimą. Ji pranešė Anykščių rajono socialinių paslaugų centro direktorei. S. motina R. E. paskambino ir pasakė telefonu, kad mergaitė patyrė seksualinę prievartą, tačiau ji pridūrė, kad taip negalėjo būti. Motina neigė šią informaciją. Minėta šeima 2016 – 2017 metais turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Su jais bendradarbiavo. R. ir M. teigė, kad S. viską išsigalvojo. Su R. E. daugiau nebendrauja, nes nevartojo alkoholio, skolas atidavinėjo, pradėjo dirbti. Po to, kai sužinojo iš R. E. apie įvykį, paskambino direktorei J. P., pastaroji paskambino D. B.. Ji paskambino mergaičių globėjai.

Liudytoja D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre socialine pedagoge – socialine darbuotoja pagal globėjų ir įtėvių mokymų ir konsultavimo programą. 2018 m. rugpjūčio mėnesį jai paskambino iš Anykščių socialinių paslaugų centro direktorė J. P. ir pranešė, kad galimai S. viešėdama pas motiną patyrė seksualinį priekabiavimą nuo motinos sugyventinio. Ji paskambino V. Š. ir paskatino kreiptis į policiją dėl įvykio. Jai pasakė, kad galimai priekabiavo. Policija turi išaiškinti. Ji domėjosi po įvykio, kaip sekasi S. Mergaitė jautėsi gerai, jai buvo teikiama psichologinė pagalba. Po įvykio matėsi, kad mergaitė sunerimusi. V. Š. yra labai atsakinga, pareiginga, dalyvauja pagalbos grupėse. Skundų iš jos globotinių nebuvo.

Liudytoja D. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio mėnesio pabaigoje, ji kartu su S, E. K. bei J. A. automobiliu važiavo iš miesto pas motiną - globėją. S. pradėjo pasakoti, kaip motinos R. E. sugyventinis M. G. prie jos seksualiai priekabiavo. M. G. liepė jai niekam nepasakoti, ypač J.. Tiki, kad S. pasakė tiesą. S. iš pradžių bijojo joms papasakoti, bet ji ją paragino. M. G. priekabiavo prie mergaičių. Prie S. daugiau priekabiavo, nei prie E.. S. pasakojo, kad kišo savo pirštus į jos lytinius organus, lietė jos krūtinę. Ji į tokį pasakojimą sureagavo, ją ištiko šokas. Pasakė S., kad viską reikia papasakoti globėjai. S. nenorėjo sakyti. Ji prispaudė S. pasakoti globėjai. M. G. žino jos pavardę iš „Facebook“ paskyros. Jis žino visus šeimos narius, kurie gyvena pas globėją V. Š.. Po įvykio S. pasidarė uždaresnė. Dažnai būna viena savo kambaryje. Ji buvo sutrikusi. Iš S. suprasdavo, kad jai nėra gerai, nors ji savo išgyvenimus bandė slėpti. Su S. po įvykio bendravo dar artimiau. Nenorėjo, kad S. būtų viena.

Liudytoja R. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis M. G. yra jos sugyventinis, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad ji yra S. S. biologinė motina. Mergaitės 2018 m. rugpjūčio mėnesį atvažiavo atostogų. Kartu buvo močiutė M. E.. Kai mergaitės išvažiavo, po dviejų savaičių paskambino jai V. Š. ir pasakė, kad M. priekabiavo prie S., lindo prie jos, kvietė ją į savo lovą. V. Š. nenorėjo tai viešinti. Ji kitą dieną paskambino į Anykščių socialinių paslaugų centrą socialinei darbuotojai V. G. ir papasakojo kas įvyko. Ji netiki S. Nesupranta, už ką M. G. kaltinamas. Kai jai paskambino S. globėja ir pasakė, kas atsitiko, ji nepatikėjo. M. pažįsta apie 10 metų. Jis vaikus myli. Matydavo, kaip elgdavosi su mergaitėmis, kaip su savo dukromis. Netiki savo dukra. Turi su juo bendrą vaiką E.. Gal S. pavydi, gal siekė juos išskirti. Nes matė, kai M. ją mušė. S. vis kartojo, kad motina paliks M., kad viena gyvens. Namie visi miegodavo atskirai. 2 val. nakties ji išeidavo į darbą. Močiutė M. E. buvo apie savaitę. Netiesą sako E, kad močiutė nakvojo vieną naktį. Jie su M. pasitarė ir nusprendė paskambinti socialiniam darbuotojui, nes dar buvo rizikos grupėje. Tokio dalyko nuslėpti negalima. Su S. iki šiol bendrauja telefonu, internetu. Šitos temos neliečia ir apie tai nekalba su S.. Pati S. jai apie įvykį nerašė. Po įvykio iš S. tikrai jokių žinučių negavo, nebent neatsimena. Jos tėvas, mergaičių senelis mirė 2019 metais. Pas senelį mergaitės buvo per šventes. Mergaitės pas senelį lankėsi, kai dar gyveno vaikų globos namuose, būdavo, kad senelis vartojo alkoholį. Pas tėvą pornografinių filmų buvo. Atsimena, kad kaimynas atnešė. Tada ji buvo girta ir atsimena, kad kai įėjo į kambarį mergaitės žiūrėjo. Tai atsitiko prieš 5 metus, tačiau tiksliai negali pasakyti kada. (duomenys neskelbtini) gyvena apie 10 m., tiek kiek su M. draugauja. Su S. santykiai geri. Ji jai linki gero. Sako, kad myli. Kodėl S. taip pasielgė, nežino. 2017 m. mergaitės atostogavo. Maždaug apie savaitę. Tada alkoholio nevartojo. Viskas buvo gerai. 2016 m. neatostogavo. S. džiaugėsi, kad ji nevartoja alkoholio. Su globėja geri santykiai, dėkinga, kad augina jos dukras. 2018 metais nei viena iš mergaičių neužsiminė apie įvykį. Nepastebėjo, kad jos būtų išsigandusios.

Liudytoja M. E. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra R. E. motina, S. S. senelė. R. jai papasakojo apie įvykį. R. paprašė, kol ji dirba 4 dienas, pabūti su mergaitėmis ir padėti M. G. jas prižiūrėti. Ji buvo ten apie savaitę. Kai R. buvo darbe, ji buvo su vaikas. M. dažnai sėdėdavo prie kompiuterio. Vaikai lauke būdavo. Negali suprasti, kodėl vaikas taip papasakojo. To negalėjo būti. M. negalėjo taip pasielgti. S. tikrai meluoja. Ji buvo pikta, nerami. Kai ji jos paklausė, kas jai yra, ji atsakė, kad turi draugą ir jie tarpusavyje supyko. Ji dabar nėra artima S.. Artimi santykiai buvo, kai ji buvo maža. Ji neturėjo galimybės auginti anūkų dėl sveikatos būklės. Su vyru nebuvo išsituokę, tačiau gyveno atskirai. Nusipirko Anykščiuose namą, kai mergaitės dar gyveno vaikų globos namuose, jas lankydavo. Kai mergaitės pradėjo gyventi pas globėją, nustojo lankyti, telefonu nedažnai bendrauja. 2018 metų vasarą buvo pirmas toks artimesnis pasibuvimas su mergaitėmis. Ji pas R. tikrai nakvojo daugiau nei vieną naktį. Buvo tenai kartu su anūke G., kuriai 12 metų. Kodėl niekas nepaminėjo jos ir kito vaiko, nežino. Ji tiki savo žentu. Jis negalėjo to padaryti. Jeigu paaiškėtų, kad S. teisi, nebendrautų su žentu. S. gerai nepažįsta, bet vis tiek tiki žentu. Jis nuolat mergaitėmis rūpindavosi. Tiksliai neatsimena, kokiomis dienomis buvo pas R. Galimai rugpjūčio mėnesio pradžioje. Miegojo su anūke G. vieno namo pusėje. S. miegojo su E.. M. dukra miegojo su tėvais atskiroje lovoje, kitoje namo pusėje. Per minėtą buvimą pas R., aplankyti savo vyro nebuvo. Tada vyras buvo girtas. Kada mergaitės buvo mažos ir gyveno vaikų globos namuose jos vyras, mergaičių senelis, parsiveždavo jas pas save. Tuo metu nepiktnaudžiavo alkoholiu. Kada vaikai yra namuose, jis nepiktnaudžiavo alkoholiu. Jis tinkamai rūpindavosi mergaitėmis. Pas vyrą jokių pornografinių filmų nematė. Turėjo tik televizorių, jokių DVD grotuvų neturėjo.

Iš nukentėjusiosios S. S. 2018 m. rugsėjo 12 d. apklausos pas Utenos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją (apklausa atlikta vaizdo konferencijos būdu vaikų globos namų „Užuovėja“ apklausos kambaryje, dalyvaujant psichologei I. Š.), matyti, kad apklausos metu nukentėjusioji S. S. parodė, kad ketvirtadienį, kai mama R. išėjo į darbą, žiūrėjo televizorių. Po kurio laiko atėjo mamos sugyventinis M. ir atsisėdo į kitą sofos galą. Paskui prisėdo prie jos, rankas užkišo po drabužiais ir pradėjo ją bučiuoti. Jis pradėjo ją bučiuoti, čiupinėti jos pilvą, krūtis. Atėjo sesuo, tada jis atsigulė lyg niekur nieko, lyg nieko nebuvo. Tada išėjo į virtuvę, pasiėmė telefoną ir paskambino E., pasakė jai kas vyksta. Pasakė, kad tik ji niekam nepasakytų, pasakė E., kad bijo eiti į namus, nes M. nesąmones kalba, visko smulkiai jai nepasakojo. Kitą dieną, t. y. penktadienį vėl M/ lindo bučiuotis. Bučiavo kaklą, veidą. Šeštadienį dieną elgėsi lyg nieko nebuvo. O šeštadienio pavakaryje iki mamos grįžimo į namus iš darbo, sėdėjo prie namo suolo prie namų. M. prie jos atsisėdo ir pasakė, kad jis išmokins ją kaip gyvenime nepražūti, kad ateitų naktį pas jį į lovą, kai mažosios miegos. Sakė pagalvok iki vakaro, žinai kur mano lova. Kai mama grįžo, jis elgėsi lyg nieko nebuvo. Visą naktį nemiegojo, bijojo, kad jis neateitų. Sekmadienio ryte, mama 6 val. grįžo iš darbo ir kitame namo gale miegojo. R. M. atėjo pas ją į kambarį, atsisėdo pas ją ant lovos, pradėjo jos kojas glostyti po kaldros užvalkalu ir po biški aukštyn rankas keldamas, spausdamas šlaunis palindo po kelnaitėm. Lietė rankomis krūtis, rankos dviem pirštais įlindo į vaginą, tada nuspyrė jo ranką. Mama atėjo ir tada jis greitai išėjo iš jų kambario. Sesei pasakė, kad keltųsi, nes bijojo, kad jis vėl ateis. Ji išėjo į lauką. Tai buvo rugpjūčio 19 d., buvo pas mamą Anykščiuose. Pas ją buvo su sese E. Pirmą kartą pradėjo M. bučiuoti kaklą, perėjo prie krūtinės srities ir tada lūpas pradėjo bučiuoti. Sakė, kad tėviškai bučiuoja. Bet juk tėviškai niekas taip nedaro. Tada buvo apsirengusi maikutę ir šortukus, nes buvo karšta diena. Kitą dieną jis čiupinėjo kojas, šlaunis, spaudė kojas. Telefoną pasiėmė ir išėjo į lauką. Tada paskambino E. įseserei ir pasakė ką M. darė. Penktadienį pradėjo bučiuoti į kaklą ir į lūpas. Šeštadienį, kai sėdėjo ant suolo, kai jis sakė „ateik į mano lovą“, tokius jo žodžius suprato, kad jis jai gali kažką padaryti, t. y. išprievartauti, kai ne savo noru vyras lenda prie moters, kai savo varpą gali kišti į moters makštį. M. ją lietė pirštais sekmadienį. Tada miegojo su šortukais ir maikute lovoje. Lova labai plati. Miegojo prie lovos krašto ir jis atsisėdo gale kojų ant lovos krašto šone. Tada pradėjo lįsti prie jos, pajuto, kaip jis su dviem pirštais lindo į makštį. Atėjo mama į namus, jis išgirdo ir jo rankas nuspyrė, tada jis išėjo iš kambario. Sesuo nusisukusi žaidė telefonu, ji nieko nematė, nes atstumas didelis. O kitos sesers lova toliau nuo jos lovos buvo. Kai su D. atvažiavo pas ją į butą, kalbėjo, kaip leido vasarą. Papasakojo kaip viskas buvo. Tada pasakė, kad privalo pasakyti apie tai savo mamai, nes M. gali lįsti ir prie mažosios sesutės. Bet mamai neišdrįso pasakyti. Globėjai paskui papasakojo, kas vyko, kad M. kišo pirštus kur nereikia. Tada globėja paskambino jos mamai ir pasakė, kad M. lindo prie S. Mama sakė, kad M. taip negalėjo padaryti, kad gal tėviškai bučiavo. M. tuos kartus buvo blaivus, normalus. Ankščiau nieko tokio nebūdavo, nors važinėdavo pas mamą kiekvieną vasarą (tomas 1, b. l. 39-41).

Nepilnametės nukentėjusiosios S. S. 2018-09-12 apklausos ikiteisminio tyrimo metu vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu (tomas 1, b. l. 47).

Iš 2018-09-11 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateikiama išvada, kad S. S. apžiūros metu sužalojimų žymių išorinių lytinių organų srityje, pažeidimų mergystės plėvėje nėra. Atsižvelgiant į S. S. mergystės plėvės anatominę sandarą, atlikti lytinius santykius nepažeidžiant mergytės plėvės neįmanoma. S. S. apžiūros metu sužalojimo žymių išangės srityje, burnoje nėra, išorinių sužalojimų žymių kūne nėra. Teismo medicinos terminologijoje sužalojimų būdingų seksualinei prievartai nėra. Nesant sužalojimo žymių, nėra objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (tomas 1, b. l. 52-53)

Iš 2019 m. kovo 12 – balandžio 18 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra pateikti atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus:

1. S. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu S. S. konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8.

2. S. S., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, jos psichikos būklę, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.

3. S. S., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, išliekantį byloje tiriamo įvykio psichotraumuojantį poveikį, toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose nerekomenduojama.

4. S. S., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, jos psichikos būklę bei turimas žinias (jos žinios apie seksualinės prievartos veiksmų esmę buvo teorinės, ribotos), negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams.

5. S. S. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą.

6. S. S. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti.

7. Šiuo metu S. S. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio. S. S. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (tomas 1, b. l. 121-130).

Iš 2018-10-12 liudytojos J. A. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kuri vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi balsu buvo pagarsinta teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad liudytoja J. A. apklausos metu parodė, kad iki prasidedant mokslo metams ir apsigyvenant Vilniuje gyveno pas globėją V. Š.. V. Š. vadina mama. Iš viso globėja V. Š. globoja 7 mergaites, tai yra ją, D. J., S. S., E. E., E. K., G. A. bei A. N.. Pamena, kad rugpjūčio mėnesį S. S. kartu su savo seserimi E. E. išvyko kelioms savaitėms atostogų pas savo biologinę mamą R. E.. Pasibaigus atostogoms jos abi grįžo atgal pas globėją. Kažkurią dieną rugpjūčio pabaigoje ji kartu su D. J., E. K. ir S. S. važiavo į (duomenys neskelbtini). Joms bevažiuojant S. S. nurodė, kad turi joms kai ką papasakoti. Ji tuo metu jai pasirodė sunerimusi ir išsigandusi. Ji papasakojo, kad kai ji atostogavo pas savo biologinę mamą R. E. (duomenys neskelbtini), tai prie jos lindo mamos sugyventinis M. G.. Ji nurodė, kad jis lindo per jėgą prie jos bučiuotis, bučiavo jai kaklą, kišo rankas po kelnaitėmis, buvo įkišęs jai savo pirštus į jos lytinius organus, ji sakė, kad jai tuo metu labai skaudėjo. Dar ji buvo minėjusi, kad M. G. prie jos lįsdavo tik tuomet, kai jos mama R. E. arba nebūdavo namuose, arba kai ji būdavo kitame namo gale. Kaip suprato iš S. S. pasakojimo, tai tas M. G. prie jos lindo tik tuomet kai niekas nematydavo. S. S. paminėjo, kad tuo metu kai mamos sugyventinis prie jos lindo, tai ji apie tai buvo pasisakiusi kartu su ja pas mamą buvusiai sesei E. E., kadangi prašė nepalinkti jos vienos, nes bijojo M. G.. Taip pat S. S. minėjo, kad M. G. jai pagrasino niekam apie tai nepasakoti. Apie tai kas nutiko S. S. ji papasakojo tik bendrai, nieko konkrečiai nenurodė, nesakė nei kiek kartų tas M. G. prie jos lindo, nei kiek kartų kišo savo pirštus į jos lytinius organus, tik kaip suprato, tai viskas vyko namuose. Jos tada dar paklausė, ar tarp jos ir mamos sugyventinio nebuvo lytinių santykių prieš jos valią, tačiau ji visas patikino, kad to tikrai nebuvo. Tada D. J. S. S. pasakė, kad pastaroji turi būtinai apie viską pasipasakoti globėjai, tai yra V. Š., tačiau S. S. pasakė, kad ji bijo apie tai pasakoti, nes paskui jos gali neišleisti pas biologinę mamą R. E.. Galiausiai vis tiek įkalbėjo S. S. apie tai pasipasakoti globėjai. Grįžus atgal į (duomenys neskelbtini) ji, D. J., E. K. bei S. S. pasikvietė globėją ir nurodė, kad S. S. turi kai ką papasakoti. Jų akivaizdoje S. S. globėjai, mamai V. Š. papasakojo tą patį, ką pasakojo ir joms važiuojant automobiliu. S. S. tuo metu labai jaudinosi, pergyveno, matėsi, kad jai buvo gėda, nemalonu apie tai kalbėti. Pamena, kad tada globėja paklausė S. S., ar ji apie nutikusį įvykį pasakojo savo biologinei mamai, tačiau ši nurodė, kad ne. Tada globėja V. Š. pati paskambino S. S. biologinei mamai R. E. ir pranešė apie jos dukrai nutikusį įvykį, kad prie jos lindo jos sugyventinis M. G., tačiau S. S. mama nepatikėjo tuo, ji puolė ginti savo sugyventinį. Viso pokalbio aš nežino, negirdėjo, tik žino, kad galiausiai globėja V. Š. dėl nutikusio kreipėsi į policiją su pareiškimu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Daugiau apie šį įvykį su pačia S. S. nekalbėjo. S. S. galėtų apibūdinti kaip linksmą, draugišką merginą, ji niekada neatsuks nugaros, visada padės, yra užsispyrusi. Nors jos ir nėra tikros seserys, tačiau ją laiko savo seserimi, jos užaugo vienuose namuose pas V. Š.. S. S. su ja visada yra atvira, nuoširdi, niekada nematė ją meluojant specialiai ar išsigalvojant kokius nors nebūtus dalykus. Kai ji pasakojo apie tai, kad prie jos lindo M. G., tai ja iš karto patikėjo, nemano, kad ji galėtų išsigalvoti ar meluoti apie tokius dalykus. Gali pasakyti, kad S. S. elgesys grįžus iš atostogų pas mamą bent jau jai pasirodė, kad nepasikeitė, tik pasikeitė jos požiūris į mamos sugyventinį, ji pradėjo apie jį pasakoti su baime. Nors ji ir anksčiau yra minėjusi, kad bijo mamos sugyventinio, tačiau kodėl jo bijojo, ji nežino. Taip pat nori pasakyti, kad bent jau iki šiol niekada nėra tekę pastebėti kažkokio perdėto S. S. susidomėjimo berniukais, ji iki šiol yra linkusi daugiau bendrauti ir draugauti su mergaitėmis. Berniukai jai dar nelabai įdomus (tomas 1, b. l. 198-199).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio (nepilnamečio) tvirkinamieji veiksmai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-356/2014, 2K-116-942/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokie kaltininko veiksmai gali sukelti mažamečio (nepilnamečio) lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką ir iškreiptą lyčių santykių įsivaizdavimą ir sutrikdyti mažamečių fizinį bei psichologinį vystymąsi. Tokiais nusikalstamais veiksmais kėsinamasi į mažamečio (nepilnamečio) asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Mažamečio (nepilnamečio) asmens tvirkinimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus mažamečio (nepilnamečio) atžvilgiu ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, 2K-356/2014).

Kaltinamasis M. G. viso bylos proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo teigimu, jis neatliko jokių seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, jos netvirkino. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip savo pasirinktą gynybinę versiją, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Seksualinės prievartos prieš mažamečius (nepilnamečius) bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir, kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio (nepilnamečio) parodymai.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgus į ekspertų išvadą, jog nerekomenduojama S. S. toliau apklausti (dalyvauti teismo posėdyje), buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti nepilnametės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (tomas 1, b. l. 39-41, 43-46, 47). Peržiūrėjus S. S. apklausą, nustatyta, jog ji nurodė, kad M. prisėdo prie jos, rankas užkišo po jos drabužiais ir pradėjo ją bučiuoti, čiupinėti jos pilvą, krūtis. Kitą kartą, t. y. kitą dieną kaltinamasis lindo bučiuotis - bučiavo kaklą, veidą. Dar kitą dieną kaltinamasis prie nukentėjusiosios atsisėdo ir pasakė, kad jis išmokins ją kaip gyvenime nepražūti, kad ateitų naktį pas jį į lovą, kai mažosios miegos, sakė pagalvok iki vakaro, žinai kur mano lova. Dar kitos dienos ryte kaltinamasis atėjo pas nukentėjusiąją į kambarį, atsisėdo pas ją ant lovos, pradėjo jos kojas glostyti po kaldros užvalkalu ir po biškį aukštyn rankas keldamas, spausdamas šlaunis palindo po kelnaitėm. Lietė rankomis krūtis, rankos dviem pirštais įlindo į vaginą, tada ji nuspyrė jo ranką.

Nukentėjusiosios S. S. parodymų teisingumą teismas vertina atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą, analizuojant liudytojų parodymus, kitus išvestinius įrodymus, kuriuose yra tam tikros informacijos apie S. S. pasisakymus dėl patirto tvirkinimo.

Nukentėjusiosios S. S. parodymų teisingumu nesudaro pagrindo abejoti ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, kuriuo nustatyta, kad S. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu S. S. konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8. S. S., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, jos psichikos būklę, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. S. S., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, jos psichikos būklę bei turimas žinias (jos žinios apie seksualinės prievartos veiksmų esmę buvo teorinės, ribotos), negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams. S. S. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą ir nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti (tomas 1, b. l. 121-130). Minėto ekspertizės akto išvados leidžia daryti išvadą, kad nepilnametė nukentėjusioji negalėjo išgalvoti jos nurodomų aplinkybių apie byloje tiriamą įvykį, kad ji davė parodymus, nesant jokio išorinio spaudimo.

Nukentėjusiosios S. S. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojų D. J., V. Š. ir J. A. parodymai. D. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad apie įvykį sužinojo iš S. S. ir pati ją paragino apie viską papasakoti globėjai V. Š.. Nukentėjusioji S. S. liudytojoms D. J., J. A., o vėliau ir liudytojai V. Š. papasakojo, kad jai būnant kaime pas savo biologinę mamą, prie jos lindo motinos sugyventinis M. G., papasakojo joms, kad jis lindo prie jos bučiuotis, bučiavo jai kaklą, kišo rankas po kelnaitėmis, buvo įkišęs savo pirštus į jos lytinius organus.

Teisme apklausiama liudytoja R. E., nukentėjusiosios S. S. biologinė motina, iš esmės jokių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos nepatvirtino, tik parodė, kad po to kai mergaitės išvažiavo, jai po dviejų savaičių paskambino mergaičių globėja V. Š. ir pasakė, kad M. priekabiavo prie S., lindo prie jos, kvietė ją į savo lovą. Ji kitą dieną paskambino Anykščių socialinių paslaugų centrą socialinei darbuotojai V. G. ir papasakojo kas įvyko. Ji netiki S. Nesupranta, už ką M. G. kaltinamas. Ji netiki savo dukra. Kita, tik teisme apklausta liudytoja M. E., parodė, kad ji yra R. E. motina, S. S. senelė. R. jai papasakojo apie įvykį. R. paprašė, kol ji dirba 4 dienas, pabūti su mergaitėmis ir padėti M. G. jas prižiūrėti. Ji buvo ten apie savaitę. Kai R. buvo darbe, ji buvo su vaikas. M. dažnai sėdėdavo prie kompiuterio. Vaikai lauke būdavo. Negali suprasti, kodėl vaikas taip papasakojo. To negalėjo būti. M. negalėjo taip pasielgti. S. tikrai meluoja. Ji buvo pikta, nerami. Kai ji jos paklausė, kas jai yra, ji atsakė, kad turi draugą ir jie tarpusavyje supyko. Ji dabar nėra artima S.. Ji pas R. tikrai nakvojo daugiau nei vieną naktį. Buvo tenai kartu su anūke G., kuriai 12 metų. Kodėl niekas nepaminėjo jos ir kito vaiko, nežino. Ji tiki savo žentu. Jis negalėjo to padaryti. S. gerai nepažįsta, bet vis tiek tiki žentu. Jis nuolat mergaitėmis rūpindavosi. Tiksliai neatsimena, kokiomis dienomis buvo pas R. Galimai rugpjūčio mėnesio pradžioje. Miegojo su anūke G. vieno namo pusėje. S. miegojo su E.

Teismas, vertindamas liudytojų R. E. ir M. E. parodymus, juos vertina atsižvelgdamas į tai, jog šios liudytojos akivaizdžiai išsako išankstinę nuomonę nukentėjusios atžvilgiu, teigdamos, jog S. S. meluoja. Kartu teismas pažymi, jog liudytojos M. E. parodymai vertintini dar kritiškiau tuo aspektu, jog tik teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. G. parodė, jog tuo metu kai pas biologinę motiną R. E. atostogavo jos biologinės dukros S. S. ir E. E., kartu buvo ir M. E., nors ikiteisminio tyrimo metu tai, jog tuo metu namuose buvo dar kiti asmenys, niekas nenurodė. Nukentėjusioji S. S. ir jos sesuo E. E., apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog kartu su jomis buvo dar viena mergaitė – M. E. anūkė G. Tai kelia abejonių ar iš tiesų M. E. svečiavosi pas savo dukrą R. E., o jei ir svečiavosi – ar buvo tiek laiko, kiek nurodė teisiamojo posėdžio metu, nes pati M. E. negalėjo tiksliai nurodyti nei kada ji svečiavosi pas savo dukrą, nei kiek laiko ten buvo. Taip pat nesutapo ir jos paaiškinimai apie tai, kas ir kur miegojo. Todėl teismas liudytojos M. E. parodymus vertina kritiškai ir iš esmės neturi pagrindo jais remtis, nes jų nepapildo kitų asmenų parodymai. Labiau tikėtina, jog kaltinamasis M. G. su savo sugyventine R. E. tik bylai atsidūrus teisme kaip tam tikrą gynybinę versiją pateikė faktą, jog tuo metu namuose buvo dar vienas suaugęs asmuo. Tačiau M. E. liudijimu teismas nesiremia, nors ji ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų nukentėjusiosios S. S. parodymus.

Kartu teismas pažymi, jog šių dviejų liudytojų – R. E. ir M. E. – liudijimai apie tai, jog S. S. meluoja, o to tikslas gali būti pavydas, noras išskirti biologinę motiną su M. G., nelaikytini patikimais. R. E. pati savo dukros neaugina, nes jai yra apribotos motinystės teisės, anksčiau ji yra turėjusi problemų su alkoholiu. S. S. močiutės M. E. santykiai su anūke nėra artimi ir pati M. E. nurodė, jog ji S. nepažįsta. Todėl atsižvelgiant į byloje esantį teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, tokia liudytojų išsakyta versija atmestina, nes ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma, kad paklausus kaip S. S. pasikeitė po įvykio, ji įvardina, kad atsirado baimė likti vienoje patalpoje su vyru, taip pat išsako kaltės jausmą „nenoriu, kad mano mažoji sesuo per mane netektų tėvo“. Tokie S. S. išsakyti jausmai bei nuogąstavimai rodo jos visiškai adekvatų susidariusios situacijos suvokimą bei nerodo jokio polinkio kam nors pakenkti ar atkeršyti, taip pat ji ekspertizės atlikimo metu svarstė, jog galbūt reikėjo apie M. G. veiksmus pasakyti mamai arba iškart išvažiuoti, bet tuo pačiu ji įsitikinusi: „Žinojau, kad mama nepatikės. Tiesiog mamą pažįstu – M. jai šventas, geras“. (tomas 1, b. l. 121-130).

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Ištyręs bei BPK 20 straipsnio tvarka byloje įvertinęs įrodymų visetą, teismas pagrįstai mano, kad kaltinamajame akte M. G. išdėstyti kaltinimai pasitvirtino ir yra nustatyti BK 153 straipsnio nusikaltimo sudėties požymiai, tai – objektas, subjektas, kaltės forma ir rūšis. Minėto nusikaltimo objektas yra jaunesnio asmens negu 16 metų seksualinis neliečiamumas, o šio nusikaltimo subjektas gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo. Dėl M. G. ir S. S. amžiaus ginčo nėra. Iš byloje esančios 2019 m. gegužės 23 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. G. reikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (tomas 2, b. l. 129). 2019 m. rugpjūčio 21 – rugsėjo 11 d. buvo atlikta stacionarinė M. G. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Iš į bylą pateikto Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus stacionarinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę buvo atsakyta į užduotus klausimus, kad M. G. 1981 m. diagnozuota įgimta silpnaprotystė, vidutinio laipsnio debilumas; 2001 m. – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; 2009 m. – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru. M. G. nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas nusikalstamų veikų padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu M. G. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei teisiamajame posėdyje (tomas 2, b. l. 174-178). Nėra abejonių, kad kaltinamasis suvokė, jog nukentėjusioji S. S. yra nepilnametė, kadangi gyveno su nukentėjusios motina kartu bei vedė bendrą ūkį, taigi, žinojo ir R. E. dukters amžių. M. G. darydamas nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 153 straipsnyje, laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio nepilnamečiui. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje – laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. rugpjūčio 19 d., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau trijų kartų, bučiuodamas nepilnametės nukentėjusios S. S. veidą, kaklą, ranka liesdamas nukentėjusiosios pilvą, krūtis, kojas, kviesdamas ateiti naktį pas jį į lovą, vieną kartą du pirštus įvesdamas į nukentėjusiosios lytinius organus, tvirkino nepilnametę S. S.. M. G. atlikti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalyje bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakant į užduodamą klausimą ar galimai patirta seksualinė prievarta sutrikdė nukentėjusiosios S. S. vystymosi raidą, jei taip, tai kokie psichologiniai, emociniai, fiziniai, seksualiniai, elgesio sutrikimai buvo padaryti? ar dėl to sutriko jos sveikata, jei taip, koks sveikatos sutrikdymo mastas? duodamas atsakymas, kad šiuo metu S. S. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio. S. S. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (tomas 1, b. l. 121-130).

Sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, pagal kurias ekspertizes atlieka ir išvadas teikia specialistas ir jos yra vienas iš įrodymų šaltinių. Taigi, pagal 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“, S. S. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio S. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės metu 2019 m. kovo 12 – balandžio 18 d. S. S. konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8., tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamo įvykio (tvirkinimo) ir trikdančios jos kasdienį funkcionavimą bei adaptaciją ir išliekančios iki dabar. Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad veiksmus, dėl kurių nukentėjusiajai S. S. sutriko sveikata, atliko kaltinamasis M. G., todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryt viena tyčinė apysunkė nusikalstama veika ir vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimai padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę.

M. G. neteistas, nebaustas administracine tvarka. Iš 2019 m. gegužės 23 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. G. reikalinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (tomas 2, b. l. 129). 2019 m. rugpjūčio 21 – rugsėjo 11 d. buvo atlikta stacionarinė M. G. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Iš į bylą pateikto Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atlikus stacionarinę teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę buvo atsakyta į užduotus klausimus, kad M. G. 1981 m. diagnozuota įgimta silpnaprotystė, vidutinio laipsnio debilumas; 2001 m. – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; 2009 m. – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru. M. G. nusikalstamų veikų padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas nusikalstamų veikų padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu M. G. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus bei teisiamajame posėdyje (tomas 2, b. l. 174-178).

M. G. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą. Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje M. G. charakteristikoje nurodoma, kad M. G. nevedęs, gyvena kartu su sugyventine R. E., augina nepilnametę dukrą, išsilavinimas profesinis. M. G. registruotas darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, (duomenys neskelbtini) atlieka visuomenei naudingą veiklą. M. mandagus, tvarkingas, draugiškas ir nekonfliktiškas. Seniūnija dėl netinkamo M. G. elgesio nusiskundimų nėra gavusi (tomas 2, b. l. 116). M. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant BK 153 straipsnio 1 dalies ir BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą (BK 49 str.). Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje padarymą kaltinamajam skirtina 45 parų arešto bausmė, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstomos veikos padarymą - 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 45 parų arešto bausmė. Kadangi kaltinamasis M. G. nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. (22 paros) buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą, kur jam buvo atliekama stacionarinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė, laikas, išbūtas ekspertizės įstaigoje prilygintinas suėmimui ir įskaitytinas į paskirtos arešto bausmės laiką (BPK 141 str. 1 d.).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teisme nepilnametės nukentėjusios S. S. įgaliotas atstovas advokatas Valdas Bivainis pareiškė civilinį ieškinį 3000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti (tomas 1, b. l. 142-143). Ieškinyje nurodoma, kad dėl M. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji S. S. patyrė žalą. Nusikaltimo padarymo metu S. S. buvo tik 14 metų amžiaus. Nukentėjusioji dėl prieš ją panaudoto tvirkinimo labai išsigando, atsirado nerimas, baimė, miego sunkumai, atsirado nepasitikėjimas savimi ir kaltės jausmas. Iki šiol S. S. išlieka nepasitikėjimas ir baimė vyriškos lyties atstovais. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad M. G. yra nukentėjusiosios S. S. biologinės motinos R. E. draugas bei jos sesers tėvas, todėl patirta neturtinė žala vertinama 3000,00 Eur. Turtinės žalos atlyginti neprašo.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Byloje nustatyta, kad M. G. nusikalstamais veiksmais tvirkino S. S., taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Iš 2019 m. kovo 12 – balandžio 18 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. S. dėl įvykio įgijusi psichotraumuojančios patirties, jai konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, jos emocinę būseną neigiamai veikia kaltinamojo atlikti su ja veiksmai, kurie tikėtina, paveiks S. S. emocinę būklę ir ateityje. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl M. G. kaltų veiksmų S. S. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrą teismų formuojamą praktiką dėl žalos atlyginimo šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigė. Jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą nėra, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 1500,00 Eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis šio principo, neturtinė žala priteistina tiesiogiai pačiai nukentėjusiajai S. S.. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusios S. S. pilnametystės nustatytina jos atstovė pagal įstatymą (globėja) V. Š..

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, bei tai, jog šioje byloje jam yra priteistas didelės sumos civilinis ieškinys, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų dėl nukentėjusiajai S. S. teiktų teisinių paslaugų, kurių dydis 202,73 Eur, apmokėjimo iš M. G. nepriteisia. Analogiškai spręstina ir dėl išlaidų, kurios 2018-11-13 Utenos apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus nutarimu dėl proceso išlaidų pripažinimo nutarta Utenos apskrities VPK patirtas išlaidas už psichologo paslaugas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-42988-18, o būtent 54,47 Eur sumą, pripažinti proceso išlaidomis (tomas 2, b. l. 44-46). BPK 104 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Taigi, ši įstatymo nuostata reiškia, jog teismas turi įvertinti kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes sumokėti šias išlaidas, ir tik nustatęs, jog kaltinamasis turi galimybę tokias išlaidas padengti, jas nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad kaltinamasis neturi galimybių atlyginti proceso išlaidų, tame tarpe ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų dėl nukentėjusiajai S. S. teiktų teisinių paslaugų, nes niekur nedirba, iš jo yra priteistas didelis civilinis ieškinys, todėl ir Utenos apskrities VPK patirtos išlaidos už psichologo paslaugas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-42988-18 iš kaltinamojo M. G. nepriteistinos Utenos apskrities VPK.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – teismui nepateikta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 276 str., 298 str., 301 - 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 - 305 str., 307 str. - 308 str., 313 str. 3 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 paras arešto.

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 paras arešto.

Į paskirtą arešto bausmę įskaityti laiką, M. G. išbūtą ekspertizės įstaigoje nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. (22 paras).

Bausmę skirti atlikti Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Nuteistasis M. G. ne vėliau kaip per 7 dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., LT-56369 Kaišiadorių r., tel. + 370 346 56 222, el. paštas: pravienpn-ak@pravienpn-ak.lt .

Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negalėtų per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Priteisti iš M. G. nukentėjusiajai S. S. 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteistų S. S. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusios S. S. pilnametystės nustatyti jos atstovę pagal įstatymą (globėją) V. Š.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti dėl nukentėjusiajai S. S. paskirtų bei teiktų teisinių paslaugų ir Utenos apskrities VPK patirtų išlaidų už psichologo paslaugas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-42988-18 iš M. G. nepriteisti.

M. G. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.