Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2A-539-569/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2A-539-569/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15479-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vartvila“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-539-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15479-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.1.11.1; 3.4.1.11.3; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vartvila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vartvila“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vartvila“ 6042,02 Eur skolos, 4883,39 Eur kompensacinių palūkanų, 123,00 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį. Ieškovė nurodė, kad prašoma priteisti skola susidarė pagal atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB „Inmatsis“ 2002 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Inmatsis“ įsipareigojo perduoti atsakovei UAB „Vartvila“ nuomos teise naudoti negyvenamąją 42,24 kv. m. naudingo ploto patalpą (kamb. Nr. 9 1-e aukšte) ir 8.50 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB ,,Vartvila“ ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ naudai: 6042,02 Eur skolos; 2718,91 Eur kompensacines palūkanas; 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, iš viso 8800,93 Eur; 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8800,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 99,01 Eur žyminio mokesčio ir 241,66 Eur išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas, iš viso 340,67 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 5,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atmetė atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

3. Teismas konstatavo, kad atsakovė su pradine kreditore neatsiskaitė pagal šias sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini).

4. Teismas pažymėjo, kad atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties termino reikalavimui dėl palūkanų priteisimo pasibaigimo pasekmes, todėl ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant palūkanas už paskutinius penkis metus iki ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. gegužės 20 d.

5. Teismas sprendė, kad atsakovės pareiga mokėti palūkanas atsirado pirmąjį 2010 m. pusmetį, todėl turi būti taikoma 2010 m. sausio 1 d. galiojusi palūkanų norma. Kadangi ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, jos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant palūkanas už 5 metus iki ieškinio pareiškimo, tai sudaro 2718,91 Eur, skaičiuojant po 9 proc. nuo 6042,02 Eur skolos sumos už metus.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, apibūdinančių jos turtinę padėtį ir patvirtinančių, jog atsakovės turtinė padėtis neleidžia jai įvykdyti teismo sprendimo iš karto, nepateikė įrodymų apie atsakovės galimybę pasiskolinti iš kredito įstaigų lėšų, reikalingų teismo sprendimui įvykdyti. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo finansines galimybes sumokėti priteistą sumą per prašomą išdėstyti trijų metų laikotarpį. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, jog atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės nepavirtina, kad atsakovės interesui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą teiktinas prioritetas prieš ieškovės interesą gauti teismo sprendimo įvykdymą iš karto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vartvila“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Skundžiamame sprendime konstatuojama, kad atsakovė prieštaravimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo bei dėl palūkanų už ne daugiau nei 5 metus. Tai yra klaidingai nustatyta faktinė aplinkybė byloje, kuriai prieštarauja atsakovės pozicija, išdėstyta teismui pateiktame atsiliepime.

7.2. Nesant prievolės sumokėti palūkanas, taip pat nekyla prievolė sumokėti 40,00 Eur sumą išieškojimo išlaidų kompensavimui. Todėl šioje dalyje ieškininis reikalavimas taip pat turėjo būti atmestas.

Atsiliepimas

7.3. Atsakovė pripažįsta patį skolos egzistavimo faktą, tačiau nesutinka, kad jai yra suėjęs mokėjimo terminas.

7.4. Atsakovę civilinės bylos nagrinėjimo metu atstovavo jos direktorius, kuris nėra profesionalus teisininkas, ir kuris, teismui nepasiūlius, pats nesuprato savo teisės teikti papildomus įrodymus civilinėje byloje. Dėl to į civilinę bylą nebuvo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, įrodantys įmonės sunkią finansinę padėtį. Dėl šių įrodymų nepateikimo pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės ieškovės naudai 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantė jokių pretenzijų dėl to, kad pradinis kreditorius nešildė nuomojamų patalpų nereiškė, į bylą tai patvirtinančių įrodymų neteikė.

8.2. Iš apeliacinio skundo nėra aišku, kodėl apeliantė nurodo, kad nėra suėjęs skolos grąžinimo terminas, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė versijos apie tai nekėlė.

8.3. Apeliantei sąskaitos buvo išrašytos 2010 m., todėl neabejojama, kad terminas apmokėti sąskaitas faktūras jau yra seniai suėjęs. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo aplinkybės, kad skolos laiku pagal į bylą pateiktas sąskaitas faktūras negrąžino, tačiau nurodė, kad negali laiku grąžinti skolos dėl sunkios įmonės finansinės būklės. Tačiau, teikiant apeliacinį skundą, apeliantė jau nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

8.4. Apeliantė neteisingai interpretuoja patalpų nuomos sutarties 9 p. nurodomas metines palūkanas. Apeliantė nurodo, kad ji susitarė, jog pradinis kreditorius nereikalaus iš jos palūkanų. Pažymėtina, kad patalpų nuomos sutartyje šalys susitarė dėl metinių palūkanų, tačiau ne dėl kompensacinių. Kadangi šalys nebuvo susitarusios dėl kompensacinių palūkanų, ieškovė pagrįstai prašė teismo priteisti ieškovės naudai įstatyme nustatytas kompensacines palūkanas.

8.5. Apeliantė nepagrįstai metines palūkanas, dėl kurių buvo susitarta patalpų nuomos sutartyje, tapatina su kompensacinėmis palūkanomis dėl kurių nebuvo susitarta.

8.6. Pirmosios instancijos teisme apeliantė neginčijo 40,00 Eur išieškojimo išlaidų teisėtumo, taip pat pažymėtina, kad ikiteisminio išieškojimo išlaidos nėra susijusios su kompensacinėmis palūkanomis.

8.7. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad jai nebuvo suteikta teisė teikti papildomus įrodymus į bylą pirmosios instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, apeliantei buvo išaiškintos jos teisės, buvo pasiūlyta teikti papildomus įrodymus dėl įmonės blogos finansinės padėties, tačiau teismo posėdžio metu apeliantė atsisakė teikti papildomus įrodymus.

8.8. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė turėjo galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis, turėjo pakankamai laiko susirasti advokatą, vien tai, kad apeliantė nepasinaudojo šia teise, nedaro skundžiamo sprendimo negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

10. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo pagal nuomos sutartį, skolos priteisimo reikalaujant ieškovei, kuri yra reikalavimą į atsakovę įgijusi reikalavimo perleidimo sutartimi.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB ,,Inmatsis“ ir atsakovė UAB ,,Vartvila“ 2002 m. rugpjūčio 30 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė įsipareigojo perduoti atsakovei nuomos teise naudotis 42,24 kv. m. naudingo ploto negyvenamąją patalpą (kamb. Nr. 9) ir 8,50 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki kito einamojo mėnesio 20 dienos pagal sąskaitą faktūrą apmokėti nuomos mokestį, pridedant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) (sutarties 1 ir 7 punktai). Perdavimo momentas užfiksuotas 2002 m. rugpjūčio 30 d. nuomojamų negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo akte. Nuomos mokestis (be PVM) per mėnesį už 1 kv. m. nustatomas pagal sutartyje numatytas formules (sutarties 2 punktas). Atsakovė taip pat įsipareigojo apmokėti faktines išlaidas už teikiamas komunalines bei ryšių paslaugas (sutarties 3 punktas).

12. Tarp UAB „Inmatsis“ ir atsakovės UAB ,,Vartvila“ 2003 m. gruodžio 22 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo buvo pakeistas minėtos nuomos sutarties 2 punktas, išdėstant jį taip: „Nuomos mokestis (be PVM) per mėnesį už 1 kv. m. nustatomas: 34,00Lt/m2 už naudingą plotą kamb. Nr. 9 1-e aukšte, 12,60 Lt/m2 už bendrą plotą“. Papildomas susitarimas Nr. 2 sudarytas 2005 m. birželio 14 d., juo buvo papildyti minėtos nuomos sutarties 1 ir 2 punktai, išdėstant juos taip: „1 punktas - Nuomotojas perduoda Nuomininkui nuomos teise naudoti negyvenamąją patalpą 42.24 kv. m. naudingo ploto patalpą (kamb. Nr. 9 1-e aukšte) ir 8.50 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini) naudoti komercinei veiklai, nustatytai Nuomininko įstatuose. Nuomotojas perduoda Nuomininkui nuomos teise naudoti negyvenamąją 40,63 kv. m. naudingo ploto patalpą (kamb. Nr. 6, rūsyje) ir 41,76 kv. m. naudingo ploto patalpą (kamb. Nr. 5. rūsyje) ir 8.50 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini) naudoti komercinei veiklai, nustatytai Nuomininko įstatuose.2 punktas – Nuomos mokestis nustatomas (be PVM) per mėnesį už 1 kv. m. nustatomas: 34,00Lt/m2 už naudingą plotą kamb. Nr. 9 1-e aukšte, 20Lt/m2 už naudingą plotą kamb. Nr. 5,6 rūsyje, 12,60 Lt/m2 už bendrą plotą“. Papildomu 2008 m. birželio 1 d. susitarimu Nr. 3 patalpų nuomos sutarčiai buvo pakeistas susitarimas šiuo būdu: „Nuomotojas perduoda Nuomininkui nuomos teise naudoti negyvenamąją patalpą 42.24 kv. m. naudingo ploto patalpą (kamb. Nr. 9 1-e aukšte) ir 8.50 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini)naudoti komercinei veiklai, nustatytai Nuomininko įstatuose. Nuomotojas perduoda Nuomininkui nuomos teise naudoti negyvenamąją patalpą 40,63 kv. m. naudingo ploto patalpą (kamb. Nr. 6, rūsyje) ir 8.50 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini) naudoti komercinei veiklai, nustatytai Nuomininko įstatuose. 2 punktas – Nuomos mokestis nustatomas (be PVM) per mėnesį už 1 kv. m. nustatomas: 34,00Lt/m2 už naudingą plotą kamb. Nr. 9 1-e aukšte, 20Lt/m2 už naudingą plotą kamb. Nr. 6 rūsyje, 12,60 Lt/m2 už bendrą plotą. Nuomos terminas visų patalpų nustatomas iki 2008-12-31“. Papildomu 2009 m. lapkričio 11 d. susitarimu Nr. 4 buvo sutarta pakeisti sutartį šiuo būdu: „Nuomos mokestis nustatomas (be PVM) per mėnesį už 1 kv. m. nustatomas: 27,20 Lt/m2 už naudingą plotą kamb. Nr. 9 1-e aukšte, 16,00Lt/m2 už naudingą plotą kamb. Nr. 6 rūsyje, 10,00 Lt/m2 už bendrą plotą. Nuomos terminas visų patalpų nustatomas iki 2009-12-31. Sutarties galiojimo terminas prasitęsia automatiškai (dar vieniems metams) šiuo atveju, jeigu ne viena iš šalių 15 dienų laikotarpyje iki sutarties galiojimo laiko pabaigos raštiškai nepranešė kitai šaliai apie sutarties nutraukimą.“

13. Minėtos sutarties pagrindu pradinis kreditorius atsakovei išrašė sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini). Atsakovė su pradine kreditore pagal minėtas sąskaitas faktūras neatsiskaitė.

14. Pradinė kreditorė UAB ,,Inmatsis“ ir ieškovė UAB ,,Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ 2018 m. lapkričio 20 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido visas reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, netesybas, ir kt.), kylančias iš atsakovės įsipareigojimų pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos papildomais susitarimais ir pakeitimais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9 punktą pradinis kreditorius ir apeliantė susitarė, jog metinė palūkanų norma yra 0,00 Lt. Apeliantės manymu, nesant prievolės sumokėti palūkanas, nekyla prievolė sumokėti 40,00 Eur sumą išieškojimo išlaidų kompensavimui. Apeliantė nurodo, jog ji skolą pripažįsta, tačiau pažymi, kad skolos grąžinimui dar nėra suėjęs terminas ir kad apeliantei buvo perduotos nešildomos patalpos pagal nuomos sutartį, t. y. pradinis kreditorius neturi teisės reikalauti skolos pagal nuomos sutartį grąžinimo, kadangi pats neįvykdė sutartinių įsipareigojimų.

16. Apeliantė teigia, kad pradinis kreditorius nėra įvykdęs sutartinių įsipareigojimų, kadangi nuomos laikotarpiu nebuvo šildomos jai išnuomotos patalpos, tačiau pažymėtina, jog apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad nuomojamos patalpos nebuvo šildomos (CPK 179 straipsnis).

17. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

18. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

19. Kaip jau anksčiau šioje nutartyje minėta, apeliantė į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų apie tai, kad ginčo nuomojamos patalpos nebuvo šildomos, t.y. kad pradinis kreditorius pats neįvykdė sutartinių įsipareigojimų (CPK 179 straipsnis).

20. Apeliantė nurodo, kad negalėjo tinkamai apginti savo interesų pirmosios instancijos teisme, negalėjo teikti papildomų įrodymų, nes jos byloje neatstovavo advokatas (teisininkas). Nurodo, kad savo atsiliepime pateikė argumentą, jog nuomojamose patalpose buvo šalta, tačiau jai pritrūko teisinių žinių ir patirties pagrįsti šį savo teiginį įrodymais, kaip tai numato CPK, bei pateikti tuos papildomus įrodymus į bylą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nesinaudoja profesionalaus teisininko paslaugomis ir apeliacinėje instancijoje, neteikia jokių papildomų įrodymų, nors iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog ji suvokia, kad turi teikti įrodymus, kurie pagrįstų jos atsikirtimus.

21. CPK 51 straipsnis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Šalis pati sprendžia, ar bylą ves pati, ar per atstovą. Nagrinėjamu atveju apeliantė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bylą ves be advokato. Apeliacinėje instancijoje apeliantė taip pat pasirinko bylą vesti pati. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantės argumentai, jog ji tik dėl to, kad neturi byloje atstovo (advokato), negali teikti įrodymų bei tinkamai apginti savo interesus, vertintini nepagrįstais.

22. Apeliantė teigia, kad skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuojama, jog atsakovė prieštaravimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo bei dėl palūkanų už ne daugiau nei 5 metus. Apeliantės teigimu, tai yra klaidingai nustatyta faktinė aplinkybė, kuriai prieštarauja atsakovės pozicija, išdėstyta teismui pateiktame atsiliepime.

23. Pažymėtina, jog apeliantė savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka sudaryti taikos sutartį dėl 6042,02 Eur skolos. Taip pat apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad atsakovė pripažįsta patį skolos egzistavimo faktą, tačiau nesutinka, jog jam yra suėjęs mokėjimo terminas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog atsakovė pripažino ieškovės reikalavimą, vertintini nepagrįstais.

24. Taip pat pažymėtina, jog apeliantė aplinkybių apie tai, kad nėra suėjęs skolos grąžinimo terminas, pirmosios instancijos teisme nenurodė. Pažymėtina, kad pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teisme nenurodė aplinkybių apie tai, kad nėra suėjęs skolos grąžinimo terminas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sudarytos nuomos sutarties su vėlesniais papildymais pagrindu pradinis kreditorius apeliantei išrašė sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini). Įrodymų, kad apeliantė atsiskaitė pagal šias sąskaitas faktūras nėra. Pagal patalpų nuomos sutarties 7 punktą, apeliantė už patalpų nuomą moka kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos pagal sąskaitą faktūrą. Anksčiau nurodytos sąskaitos faktūros apeliantei buvo išrašytos 2010 m., todėl neabejojama, kad terminas apmokėti šias sąskaitas faktūras jau yra suėjęs.

26. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė 2718,91 Eur kompensacinių palūkanų, kadangi pradinis kreditorius ir apeliantė patalpų nuomos sutarties 9 punkte susitarė, kad metinių palūkanų norma yra 0,00 Lt.

27. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

28. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo patalpų nuomos sutarties 9 punkte šalys susitarė dėl metinių palūkanų normos – 0,00 Lt, tačiau ne dėl kompensacinių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kompensuojamosios palūkanos nustatytinos pagal įstatymą.

30. Nagrinėjamu atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad konkretus palūkanų dydis nustatytas specialiame įstatyme – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnis numato, kad kreditorius turi teisę į šiame įstatyme numatytas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, padidintą 8 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta palūkanų norma - 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

31. Teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės pareiga mokėti palūkanas atsirado pirmąjį 2010 m. pusmetį, todėl turi būti taikoma 2010 m. sausio 1 d. galiojusi palūkanų norma. 2010 m. sausio 1 d. galiojo Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 1 proc.

32. Ieškovė prašė priteisti iš apeliantės 9 proc. metines palūkanas pagal įstatymą susikaupusias nuo prievolės mokėti palūkanas atsiradimo dienos – nuo 2010 m. gegužės 20 d. Kadangi ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, o apeliantė prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl palūkanų priteisimo, pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant palūkanas už 5 metus iki ieškinio pareiškimo (2718,91 Eur, skaičiuojant po 9 proc. nuo 6042,02 Eur skolos sumos už metus (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis, CK 6.261 straipsnis).

33. Byloje konstatavus, kad apeliantė turi prievolę mokėti kompensuojamąsias palūkanas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą, ir priteisė iš apeliantės 40,00 Eur sumą kompensuoti išieškojimo išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

35. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

36. Ieškovė UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ prašo iš atsakovės priteisti 90,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokatės parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas ieškovei priteisia iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Vartvila“ (juridinio asmens kodas 124826815) ieškovei UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ (juridinio asmens kodas 304861942) 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė