- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-21
- Bylos Nr.
- 2S-915-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Marijonas Greičius
- Suinteresuotas asmuo
- L.N., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Skolininkas
- L., L.N.
- Kategorijos
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio R.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R.V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L.N., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Antstolis R.V. 2009-08-03 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininkės L.N 226,20 Lt vykdymo išlaidų. Prašomas priteisti vykdymo išlaidas sudaro indeksuotas atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo patenkino. Teismas priteisė iš skolininkės antstoliui 226 Lt vykdymo išlaidų.
Šalies argumentai
2009-12-21 antstolis R.V. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 226,20 Lt vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininkės L.N.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė išduoti antstoliui vykdomąjį raštą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-08-31 nutartį. Teismas išaiškino antstoliui, kad vykdymo išlaidų išieškojimo pagrindas yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl šių išlaidų priteisimo iš skolininkės.
Teismas konstatavo, kad vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja CPK 646 str. kuris numato, kad vykdomasis raštas išduodamas išieškotojui pagal jo rašytinį prašymą. Teismo teigimu, šiuo atveju antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis teismo sprendimą ir jis nėra išieškotojas. Pagal CPK 611 str. numatytą vykdymo išlaidų tvarką, vykdymo išlaidos turi būti išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo vykdomas teismo sprendimas. Teismas pažymėjo, jog CPK 610 str. numato, kad visas vykdymo išlaidas sumoka išieškotojas, o įvykužius sprendimą jos išieškomos iš skolininko. Antstolis, išieškojęs vykdymo išlaidas, privalo jas paskirstyti įstatymų nustatyta tvarka, t.y. pervesti išieškotojui tų vykdymo išlaidų dalį, kuri buvo jo sumokėta, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą. Taigi teismo teigimu, ir vykdymo išlaidų išieškojimo stadijoje antstolis netampa išieškotoju, o lieka teismo sprendimą vykdančiu asmeniu, o civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio be išieškotojo kreipimosi ir vykdomojo rašto dėl šių išlaidų pateikimo. Teismas konstatavo, jog įstatymas nenumato vykdomojo rašto išdavimo vykdymo procese kylančiais klausimais, prie kurių taip pat priskirtinas ir vykdymo išlaidų išieškojimas. Todėl teismo nuomone, vykdomasis raštas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko neturi būti išduodamas. Vykdymo išlaidų išieškojimo pagrindu yra teismo nutartis dėl šių išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolis R.V. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-02-22 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Apeliantas teigia, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-08-31 nutartyje nurodyta, kad vykdymo išlaidos priteistos antstoliui R.V., todėl jis ir yra išieškotojas. Nurodo, jog LAT yra pasakęs, kad visi išieškotojai yra lygūs. Išieškotojas turi teisę pateikti vykdyti vykdomuosius dokumentus, dėl to bet koks draudimas antstoliui veikti kaip išieškotojui gali būti vertinamas kaip asmenų lygybės principo pažeidimas.
Teigia, kad antstolis negali išieškoti teismo nutartimi jam priteistų 226 Lt vykdymo išlaidų jo vykdytoje vykdomojoje byloje, nes ši užbaigta 2007-03-13 ir grąžinta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui po įvykdymo. Siekdamas išieškoti vykdymo išlaidas, antstolis užbaigtoje vykdomojoje byloje turėtų atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, tačiau tai draudžiama atlikti jau užbaigtoje vykdomojoje byloje, neturint vykdomojo dokumento. Tokią nuostatą yra numatęs ir CPK 586 str. 1 d. ir 2 d.
Be to, apeliantas pabrėžia, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-08-31 nutartis yra įsiteisėjusi, todėl yra pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą, t.y. vykdomąjį raštą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-02-22 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti antstoliui vykdomąjį raštą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-08-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8972-608/09. Šios nutarties panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog 2006-11-22 antstolio R.V. kontoroje buvo gautas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006-09-22 vykdomasis dokumentas dėl 1000 Lt išieškojimo iš skolininkės L.N išieškotojui Vilniaus apskrities VMI vykdyti. 2009-08-03 antstolis R.V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininkės L.N 226 Lt vykdymo išlaidų (b.l. 1). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-08-31 nutartimi antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo patenkino ir priteisė iš skolininkės L.N antstoliui 226 Lt vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0128/06/02442 (b.l. 2). 2009-12-21 antstolis R.V. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininkės L.N (b.l. 7), tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010-02-22 nutartimi atsisakė išduoti antstoliui vykdomąjį raštą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės L.N (b.l. 8).
Taigi šioje byloje kilo ginčas, ar antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai vykdymo išlaidų priteisimo klausimas yra išspręstas teismo nutartimi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Dėl šių priežasčių vykdymo išlaidų išieškojimas galimas tik pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Pastebėtina, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Bugis v. antstolis A. Selezniovas, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. Stakeliūnas, bylos Nr. 3K-3-341/2007). Taigi darytina išvada, jog antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų.
Vadovaujantis CPK 610 straipsnio nuostata, visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas. Įvykdžius sprendimą vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 611 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis su pareiškimu kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas jas priteisti. Vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus antstolis privalo išspręsti užbaigdamas vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas išieškotojui gali būti grąžinamas tik po to, kai yra išspręstas visų vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje CPK 593 str. nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje reglamentuojamas pareiškimų teismui nagrinėjimas vykdymo proceso metu. Be to, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 p. antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus.
Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo jokia nauja vykdomoji byla nėra užvedama ir nauji vykdomieji raštai neišduodami.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog įstatymas taip pat nenumato vykdomojo rašto išdavimo vykdymo procese kylančiais klausimais, prie kurių priskirtinas ir vykdymo išlaidų išieškojimas. Tai reiškia, jog vykdomasis raštas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko neturi būti išduodamas.
Vadovaujantis CPK 609 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidas sudaro atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą.
CPK 633 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis, o 2 dalyje – kad asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Pagal šias įstatymo normas antstolis vykdymo procese negali būti nei šalis, nei suinteresuotas asmuo, nes pagal CPK 598 straipsnio 1 dalį antstoliui galima pareikšti nušalinimą CPK 65 straipsnyje nurodytais pagrindais (CPK 636 straipsnio 1 dalis). Vienas tokių pagrindų yra antstolio tiesioginis ar netiesioginis suinteresuotumas bylos, t. y. vykdomojo proceso, baigtimi. CPK 636 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis negali vykdyti sprendimų ir turi nusišalinti, kai yra šio Kodekso 65 straipsnyje numatyti pagrindai. Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad tuo atveju, kai antstolis yra šalis ar suinteresuotas asmuo vykdymo procese, jis privalo nusišalinti nuo sprendimo vykdymo ar gali būti nušalintas. Taigi antstolis negali vykdyti teismo sprendimo savo atžvilgiu ir turi nusišalinti nuo jo vykdymo.
Nagrinėjamu atveju antstoliui išdavus vykdomąjį raštą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, jis lyg ir turėtų kreiptis dėl vykdymo išlaidų išieškojimo į kitą antstolį. Šis antstolis dėl vykdymo išlaidų (tarp jų ir atlygio) turėtų kreiptis vėl į kitą antstolį. Taigi susidarytų paradoksali situacija, kai procesas dėl kai kurių vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliams išieškojimo tęstųsi ir būtų neracionalus, ypač skolininkui, turinčiam ar nepakankamai turinčiam lėšų (turto) ir negalinčiam susimokėti vykdymo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, c.b. Nr. 3K-3-40/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-137/2010).
Taigi akivaizdu, kad vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta antstolio teisė, prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo.
Atsižvelgiant į šias aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokiose situacijose antstolis neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdymo išlaidų išieškojimo pagrindu yra teismo nutartis dėl šių išlaidų priteisimo.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išduoti antstoliui vykdomąjį raštą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o antstolio atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš antstolio R.V. priteistina 8,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. palikti nepakeistą.
Priteisti iš kreditoriaus antstolio R.V. 8 (aštuonis) litus ir 40 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).