Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo G. K. įgaliotai atstovei advokatai J. Š. (nuotoliniu būdu ZOOM platforma),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. (toliau ir – Pareiškėjas) (duomenys neskelbtini)V. P. (toliau ir – Institucija) (duomenys neskelbtini)nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) nubaustas 800 eurų bauda, jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių – už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)val. (duomenys neskelbtini)vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,70 promilių) neblaivumas. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 1 – 4).

Institucija pateikė atsiliepimą į Skundą, kuriame nurodė, jog tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, kitiems jo šeimos nariams savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar žymiai švelninti. Institucijos vertinimu, tokios aplinkybės negali būti pripažintos išskirtinėmis, dėl ko turėtų būti švelninama paskirta administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. G. K. žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas ar rūpinimuisi šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, žinodamas, kad teks vairuoti transporto priemonę, iš vakaro vartojo alkoholį, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Be to, visos šios aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir egzistavo prieš darant nusižengimą, tačiau, nepaisant to, jis pasirinko įstatymams priešingą savo elgesio modelį. G. K. Skunde nurodo, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarytas nusižengimas nėra itin šiurkštus, nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę, jis laikėsi visų KET reikalavimų (neviršijo greičio, jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkinga ir kt.). Vien tai, kad nepadaryti kiti pažeidimai, nedaro šio pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Pats vairavimas esant neblaiviam jau yra šiurkštus KET pažeidimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė. Šia teisės norma atsakomybė nustatyta ne už pasekmių sukėlimą, o už patį vairavimą esant neblaiviam. Pasekmių ir kitų KET pažeidimų nebuvimo akcentavimas tėra bandymas sumenkinti padarytą teisės pažeidimą. Vertinant ANK 422 straipsnio 5 dalies sankciją, įstatymo leidėjas šį nusižengimą laiko pakankamai pavojingu, nes tokie pažeidimai ypatingai neigiamai vertinami ir visuomenėje, sukeltos pasekmės gali būti itin skaudžios ir negrįžtamos, todėl asmuo, sėsdamas už padidinto pavojaus šaltinio – automobilio vairo, privalo adekvačiai vertinti savo būseną ir galimybes vairuoti transporto priemones, nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Tai, kad tokio pobūdžio KET pažeidimą padarė pirmą kartą, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir Skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių G. K. turėtų būti paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, todėl prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir G. K. Skundą atmesti kaip nepagrįstą (Skundo byla, b. l. 16 – 18).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. į 2024 m. kovo 19 d. teismo posėdį neatvyko (Skundo byla, b. l. 27 – 33), tačiau apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai. Pareiškėjo atstovė advokatė J. Š. nurodė, jog G. K. nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje (Skundo byla, b. l. 27 – 33). Institucija atsiliepime taip pat išreiškė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (Skundo byla, b. l. 16-18).

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 eurų iki 1 100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu G. K. buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda (800 Eur bauda) ir minimalūs administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti alkoholiniai variklio užraktai, terminai (pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį).

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, fakto, aplinkybių, jų kvalifikavimo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. G. K. pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, tai yra vienos iš paskirtų administracinio poveikio priemonių – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo termino sutrumpinimo klausimas. Pareiškėjas prašo sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (ANK 424 straipsnio 7 dalis), taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Taigi administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog G. K. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Ir nors pareiškėjas Skunde nurodo, jog alkoholį vartojo tik iš vakaro, tai yra iki 1.00 val. nakties, o ryte atsikėlęs jautėsi gerai ir vairavo tik apie (duomenys neskelbtini)val., neįvertinęs, kad alkoholis dar nebus išsiskaidęs iš organizmo, tačiau šios aplinkybės nuobaudos skyrimui reikšmės neturi. Svarbu tai, jog prie transporto priemonės vairo jis sėdo pilnai neįsitikinęs, jog yra blaivus. Ir nors pareiškėjas akcentuoja, jog jis nebuvo sustabdytas dėl netinkamų jo vairavimo veiksmų ar kilus įtarimui, jog jis yra neblaivus, bei tai, kad įvykio metu nebuvo užfiksuota jo neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tačiau iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog G. K. iš burnos sklido alkoholio kvapas, o tai reiškia, jog buvo ir išoriniai požymiai, rodantys ir leidžiantys jam pačiam suprasti, kad vairuoti negali (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 5). Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad G. K., sėsdamas už vairo, nesuvokė bei nežinojo, jog daro nusižengimą ir galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivus, ypatingai šiuo atveju, kada iš vakaro buvo renginyje ir ilgai, iki pakankamai gilios nakties vartojo alkoholį. Atsižvelgiant į tai, pritartina Institucijos atsiliepime nurodytai pozicijai, jog asmuo, sėsdamas už padidinto pavojaus šaltinio – automobilio vairo, privalo adekvačiai vertinti savo būseną ir galimybes vairuoti transporto priemones, nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.

G. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (duomenys neskelbtini)val. buvo nustatytas 0,74 promilių neblaivumas, o (duomenys neskelbtini)val. – 0,72 promilių neblaivumas. Aplinkybės, kurias Skunde akcentuoja pareiškėjas, kad tokio pobūdžio nusižengimą per 25 metus padarė pirmą kartą, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir jį charakterizuoja teigiamai, be to, yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos švelninti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau nėra jokio pagrindo pareiškėjui nustatytą neblaivumo dydį vertinti kaip nedaug viršijantį draudžiamą ribą. Administracinė atsakomybė kyla nuo 0,41 promilės neblaivumo, tuo tarpu pareiškėjui, įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, skaičiuojant nuo jam nustato mažiausio girtumo rezultato, nustatytas mažiausiai 0,7 promilės neblaivumas, o toks, kaip teisingai pažymėjo ir Institucija Nutarime, beveik dvigubai viršija minimalią ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Taigi šiuo atveju pareiškėjui nustatytas neblaivumas yra pakankamai didelis, priešingai nei buvo nustatytas asmeniui Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartimi išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-271-530/2023, kuria pareiškėjas grindžia savo argumentus.

Teismo vertinimu, visos Skunde nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad teisė vairuoti G. K. reikalinga susisiekimui, darbo funkcijų vykdymui, padedant savo (duomenys neskelbtini) amžiaus (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad jis pats yra (duomenys neskelbtini), nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrų nepatogumų tiek pats asmeniškai, tiek nepatogumų, susijusių su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir G. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto ir ypač didelį pavojų kelių eismo saugumui keliančio elgesio jo nesustabdė. Pastebėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių jo (duomenys neskelbtini)su A. K., apie kuriam nustatytus specialiuosius poreikius teikė dokumentus, neteikė ir duomenų apie A. K. šeimos sudėtį (turimus vaikus, sutuoktinius), jam teikiamas socialines ar slaugos paslaugas, tačiau netgi ir laikant, kad šis asmuo iš tiesų yra (duomenys neskelbtini)ir kad nėra kitų artimųjų ar slaugos specialistų, prižiūrinčių šį asmenį, neabejotina, kad tokiu atveju pareiškėjas privalėtų būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad nuobauda (šiuo atveju – administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Pažymėtina ir tai, jog pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, teismų praktikoje savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje Nr. 2AT-3-2011). Tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis.

Teismas vertina ir tai, jog G. K. turi galiojančią administracinę nuobaudą, per paskutinius 5 metus 6 kartus baustas administracine tvarka (visus kartus už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnyje, padarymą) (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 19 – 21). Pažymėtina ir tai, jog, nors byloje nėra duomenų apie pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą už vairavimą neblaiviam, tačiau iš jo (duomenys neskelbtini) pateikto paaiškinimo matyti, kad galimai tokio pobūdžio nusižengimą G. K. praeityje yra padaręs, kadangi, kaip jis pats nurodo, ,,per pastaruosius 25 metus nebuvau baustas dėl panašaus administracinio nusižengimo, išskyrus vienintelį atvejį, kuris nutiko pačioje vairavimo stažo pradžioje (kuomet buvau dar labai jaunas) ir kuris man buvo didelė pamoka, atgrasiusi sėsti prie vairo neblaiviam 25 metus“, reiškia, jog (duomenys neskelbtini) įvykis, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, nebuvo visiškai atsitiktinis jo gyvenime. Visos šios aplinkybės parodo, jog G. K. nėra drausmingas vairuotojas, o tuo pačiu ir neduoda pagrindo išvadai, jog jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas savanoriškai baigė papildomus vairavimo kursus ir išklausė apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai bei gavo atitinkamus pažymėjimus (Skundo byla, b. l. 25-26). Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas gerbia priimtą sprendimą ir laikosi įstatymų, tačiau jos neleidžia daryti išvados apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi jokia unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Skunde pateikiama teismų praktika, kur teismai yra linkę sumažinti skirtinos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą ar administracinio poveikio priemonės apskritai neskirti. Tačiau teismas pažymi, jog cituojami Klaipėdos apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimai savaime neįpareigoja tokį sprendimą priimti ir šioje byloje. Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Be to, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Sprendžiant nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo (termino sutrumpinimo) klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Teismo vertinimu, nesant analogiškoms šioje byloje ir minimose bylose nustatytoms aplinkybėms, nurodytą praktiką laikyti precedentu šioje konkrečioje byloje nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog G. K. Institucijos Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių terminui, laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir pažeidėjo asmenybei ir yra būtina, jog būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Vairuodamas neblaivus, G. K. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti skiriant trumpesnį nei sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, nes, kaip minėta, jokios išskirtinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Tai, kad G. K. paskirta administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, ši prievartos priemonė nesuderinama su jo darbo pobūdžiu, rūpinimusi šeimos nariais, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, jog Institucijos pareigūnas išsamiai įvertino visas administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias savo Skunde teismui nurodė ir Pareiškėjas.

Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, jog skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo Skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad Institucijos paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams. Paskirtos administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams terminas šiuo atveju yra teisingas bei proporcingas, tinkamas paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per švelnus asmens baudžiamumas pareiškėją gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą, todėl Skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

atmesti G. K. skundą ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.