Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-250-576/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-27Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-12-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-27
Bylos Nr.
1S-250-576/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48070-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-250-576/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48070-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1.3.1., 2.12.1.3., 2.12.1.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja N. V.,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 – ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dziminavičienės (toliau ir – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje A. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 25 d. su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas neteisėtai panaudojęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei apgaule įgijęs svetimą turtą, o būtent: jis, 2020 m. gruodžio 8 d. 11:28:15 val. parduotuvėje „Vynoteka“, esančioje adresu Justiniškių g. 91, Vilniuje, terminale Nr. 15856094 suvedė A. K. mokėjimo kortelės PIN kodą, ir tokiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš A. K. AB SWEDBANK banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už prekes 27,76 Eur. sumai, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2020 m. gruodžio 8 d. laikotarpiu nuo 12:11:50 val. iki 12:12:55 val. bankomate H074/HB, adresu Justiniškių g. 91, Vilniuje, suvedė A. K. mokėjimo kortelės PIN kodą, ir tokiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš A. K. AB SWEDBANK banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus išgrynino 200 Eur., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2020 m. gruodžio 8 d. 12:21:28 val. parduotuvėje „Norfa“, esančioje adresu Justiniškių g. 91, Vilniuje, terminale Nr. 03009936 suvedė A. K. mokėjimo kortelės PIN kodą, ir tokiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš A. K. AB SWEDBANK banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už prekes 25,37 Eur. sumai, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2020 m. gruodžio 8 d. laikotarpiu nuo 12:23:58 iki 12:25:52 bankomate H074/HB, adresu Justiniškių g. 91, Vilniuje, suvedė A. K. mokėjimo kortelės PIN kodą, ir tokiu būdu prisistatydamas banko sistemai tariamai teisėtu sąskaitos savininku, iš A. K. AB SWEDBANK banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per du kartus išgrynino 200 Eur., tokiu būdu neteisėtai atliko finansines operacijas svetima, A. K. priklausančia, elektronine mokėjimo priemone bei apgaule savo naudai įgijo svetimą, A. K. priklausantį 453,13 Eur. vertės turtą. Tokiais savo veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje A. S. kaltinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorui trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, nes teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti arba pašalinti. Teismas sprendė, kad kaltinamojo apklausos protokole nurodyta aplinkybė, kad jis nori susitarti su nukentėjusiąja dėl pinigų grąžinimo ir dalinis žalos padengimas negali būti vertinamas kaip įsipareigojimas atlyginti žalą, o civilinio ieškovo išreikštas sutikimas, jog byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu negali būti vertinamas kaip susitarimas su kaltinamuoju dėl žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, nesant baudžiamojo proceso baigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinos sąlygos, kad kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti, teismas neturi galimybės priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų. Teismas papildomai pažymėjo, jog perduoti bylą BPK 423 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėti teisiamajame posėdyje, esant tokiems trūkumams, yra neracionalu, kadangi dėl minėtų ikiteisminio tyrimo trūkumų, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, būtų pažeisti kaltinamojo teisėti lūkesčiai dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Prokurorė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutartį ir prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui naujo sprendimo priėmimui.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas grąžinti bylą prokurorui neatitinka įstatymo reikalavimų ir seniai suformuotos teismų praktikos. Prokurorės teigimu, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu privalo vadovautis BPK 420 straipsnio nuostatomis, kuriose nurodytas baigtinis galimų teismo sprendimų sąrašas. Atkreipia dėmesį, kad šiame sąraše nėra sprendimo grąžinti bylą prokurorui.

3.2. Pabrėžia, kad nutartyje nustatyti pareiškimo trūkumai gali būti ištaisyti pirmosios instancijos teisme, todėl teismas turėjo vadovautis BPK 423 straipsnio nuostatomis ir priimti sprendimą bylą nagrinėti teisme bendrąja tvarka, o nutartyje nurodyti motyvai nesudaro pagrindo grąžinti bylą prokurorui.

3.3. Pažymi, kad įstatyme nėra apibrėžta, kokiu būdu turi būti išreikštas kaltinamojo įsipareigojimas atlyginti žalą ar nukentėjusiojo asmens susitarimas dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje A. S. 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo pranešta, jog yra galimybė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir nurodyta ne tik siūloma bausmės rūšis ir dydis, tačiau ir tai, kad bus prašoma priteisti iš A. S. 253,13 Eur A. K. turtinei žalai atlyginti.

3.4. A. S. susipažinęs su minėtu pranešimu, išreiškė vienintelį prašymą – leisti jam sumokėti baudą per du metus. Prokurorės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl turtinės žalos atlyginimo jokių pastabų ir prieštaravimų neturėjo, laikytina, jog jis sutiko ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą.

3.5. Akcentuoja, kad nukentėjusiajai 2021 m. rugpjūčio 6 d. pranešus, kad byloje yra galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu civilinė ieškovė A. K. ne tik pateikė rašytinį sutikimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau per įstatymų numatytą terminą neapskundė šio sprendimo ikiteisminio tyrimo teisėjui.

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

Prokurorės skundas tenkinamas

5. Vilniaus apygardos teismas susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokurorės skundo argumentais, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis nėra teisėta ir pagrįsta – baudžiamojoje byloje įžvelgtas bylos perdavimo prokurorui pagrindas nagrinėjamoje situacijoje yra formalus, jis nėra numatytas BPK 420 straipsnyje, todėl teismo nutartis naikintina.

6. Bylų supaprastintas procesas reglamentuotas BPK XXXI skyriuje. Šio skyriaus pirmojo skirsnio 418–425 straipsniuose įtvirtintos teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso bendrosios nuostatos. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje (b. l. 114-115). Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamajame įstatyme be terminuoto laisvės atėmimo numatytos ir kitų rūšių bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, arba areštas), taip pat už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą be terminuoto laisvės atėmimo numatyta baudos arba arešto bausmė. Šiuo atveju dėl A. S. nusikalstamų veiksmų padaryta 453,13 Eur turtinė žala nukentėjusiajai. Kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino, nurodė norintis susitarti dėl pinigų grąžinimo ir grąžinti skolą (b. l.117-118), proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l.149). Nukentėjusioji A. K. papildomos apklausos metu nurodė, kad A. S. grąžino jai 200 Eur, todėl padaryta žala šiuo metu siekia 253,13 Eur.

7. Sprendimai, kuriuos gali priimti teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodyti BPK 420 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Teisėjas gali: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Kaip teisingai nurodo prokurorė, sąrašas yra baigtinis, todėl teismas neturi teisės savo iniciatyva priimti kitokių sprendimų.

8. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu su baudžiamosios bylos medžiaga perduoti prokurorui tuo motyvu, kad kaltinamasis nesusitarė dėl likusios žalos atlyginimo su nukentėjusiąja ir žala nėra atlyginta, kaip tai numatyta BPK 418 straipsnio 1 dalyje, bei vertino, kad esant tokiai situacijai teismas neturi galimybės priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų.

9. Skundą nagrinėjantis teismas pabrėžia, jog bylos perdavimo prokurorui atvejus reglamentuoja BPK 234 straipsnis ir teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimas, ar kitas ikiteisminio tyrimo metu padarytas pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamą aktyvaus teismo modelį negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik retose ir tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-677/2016 ir 2K-1-696/2016).

10. Atvejus, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, reglamentuoja BPK 423 straipsnio 1 dalis. Tokiu atveju teismas priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nesant susitarimo tarp kaltinamojo A. S. ir nukentėjusiosios A. K. baudžiamojo įsakymo priėmimas negalimas. Apygardos teismas, turėdamas omenyje minėtą teismų praktiką, neįžvelgia pagrindo išvadai, kad teismui vertinant, jog kaltininkas neatlygino padarytos žalos ir nesusitarė dėl jos atlyginimo ar pašalinimo, bylos perdavimas prokurorui yra galimas ir, proceso trukmės aspektu, racionalus sprendimas. Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju kilusios abejonės dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso gali būti pašalintos priėmus nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme ir išnagrinėjus bylą bendrąja tvarka.

11. Atsižvelgdamas į visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo įvardinti trūkumai negali būti laikomi suteikiančiais pagrindą grąžinti bylą prokurorui. Skundžiama nutartis yra priimta pažeidus imperatyviuosius BPK reikalavimus, todėl ji naikintina, o pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiaga grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis BPK 423 straipsniu, BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 – ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dziminavičienės skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą grąžinti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)

Nuorašas tikras.

Teisėja (A.V.)Nida Vigelienė

2021 m. rugsėjo 27 d.