Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

6. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjui nesilaikius ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

7. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Skundžiant antstolio veiksmus įstatymas numato privalomą išankstinę skundo nagrinėjimo tvarką, kurios privalo laikytis proceso dalyviai, ir kuri detaliai reglamentuojama CPK 510 straipsnyje: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo), skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priimti atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, jis turi skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

8. Taigi, tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą. CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.

9. Pareiškėjas, nors nurodo, kad teikė antstoliui prašymus dėl įvairių procesinių veiksmų atlikimo, o antstolis pateikė pareiškėjui atsakymą (2026 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad, nesutikdamas su antstolio priimtu patvarkymu (patvarkymais), būtų antstoliui teikęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame būtų aiškiai suformuluoti reikalavimai ir įvardijama koks antstolio procesinis veiksmas ar atsisakymas jį atlikti, ar patvarkymas yra skundžiamas, ir/ ar kurio antstolis būtų nepatenkinęs ar neišnagrinėjęs per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, kas suteiktų teisę pareiškėjui kreiptis tiesiogiai į teismą dėl antstolio neveikimo. Todėl apelianto argumentai, kad teismas nenagrinėjo pareiškėjo skundo, nevertino neteisėtų antstolės veiksmų, nesprendė kitų pareiškėjo skunde suformuluotų prašymų atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjui nepasinaudojus išankstine skundo nagrinėjimo ne teisme tvarka skundą teikiant antstolei, teismas neturėjo pagrindo priimti nagrinėjimui pareiškėjo skundo.

11. Dėl apelianto skundo argumento, kad teismas netaikė ABTĮ numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo objektas yra pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas, iš kurio turinio matyti, jog pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, atliekamus vykdomojoje byloje. Pateiktas skundas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, vadovaujantis CPK nuostatomis, todėl apelianto argumentai, susiję su prašymo taikyti byloje Administracinių bylos teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 1-3 punktuose numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinimu yra nepagrįsti.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir kartu užtikrinti teismo sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Nurodytas principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Pagal suformuotą teismų praktiką, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos ir realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose, nagrinėjamose pagal asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, tais atvejais, kai skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių turi pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės neteisminės skundo nagrinėjimo tvarkos, todėl teismas, nepriimdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, pagrįstai nesprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/ netaikymo klausimo, kuris buvo suformuluotas skunde. Be to, byloje nėra ir duomenų, kad apeliantas tuo atveju, jei pageidavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kol antstolis išnagrinės jos skundą, laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos - pateikė skundą antstoliui ir vieną skundo egzempliorių kartu su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė apylinkės teismui, todėl teismas neturėjo pagrindo nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo ir kaip atskirai nuo skundo pateikto procesinio prašymo. Apelianto argumentai dėl teismo nespręsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetami kaip nepagrįsti.

15. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su neigiama pareiškėjo nuomone bei kritika vykstantiems procesams bei subjektams, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, tinkamai aiškino ir taikė aktualias civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų padavimo, priėmimo bei nagrinėjimo klausimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Apelianto atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Pareiškėjui buvo pirmosios instancijos teismo išaiškinta, kad siekdamas gauti teisinę pagalbą jis gali pasinaudoti kvalifikuoto atstovo (advokato) pagalba, o esant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme numatytoms sąlygoms, galėtų gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikiamą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kreipiantis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Pareiškėjui, negebančiam pateikti teismui tinkamo turinio ir formos procesinių dokumentų, nesilaikant civilinio proceso įstatymo reikalavimų, pakartotinai pasiūlytina naudotis kvalifikuota teisininko pagalba, o neturint pakankamai lėšų, kreiptis dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tam, kad profesionalus teisininkas padėtų pareiškėjui tinkamai realizuoti jo teisę kreiptis į teismą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį.

Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.