- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-27
- Bylos Nr.
- e2VP-3553-1098/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Pareiškėjas
- R. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. (R. B.) pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto, suinteresuoti asmenys – antstolis D. B., O. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas R. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas neišieškoti įsiskolinimo iš jam priklausančios 1/8 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis D. B. vykdo trečios eilės skolos išieškojimą jo atžvilgiu. Vykdymo procese antstolis areštavo vienintelį jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1/8 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, antstolio D. B. 2022 m. gruodžio 1 d. patvarkymu nuspręsta parduoti iš varžytinių jo buto dalį, kuri yra ir pareiškėjo gyvenamasis būstas, už 13 500,00 Eur. Pareiškėjas prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir įsiskolinimo neišieškoti iš jo gyvenamojo būsto. Pasak pareiškėjo, jo finansinė padėtis sunki, iš vykdomos individualios veiklos gaunamos pajamos yra nedidelės, kadangi neturi išsilavinimo, susirasti gerai apmokamą darbą nėra galimybės, be to, bute kartu gyvena ir neįgalus jo tėvas. Pareiškėjas paaiškina, kad įsiskolinimas susidarė dėl priteistos kompensacijos vaikų išlaikymui po santuokos nutraukimo, įsiskolinimą dengia pagal galimybes.
Atsiliepimas
3. Antstolis D. B. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su pareiškėjo pareiškimu nesutinka. Antstolis paaiškina, kad jo kontoroje skolininko R. B. atžvilgiu yra užvesta vykdomoji bylą Nr. 0035/18/08114, kurioje vykdomas pirmos eilės išieškojimas (dėl išlaikymo) pagal vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo vykdomosios bylos užvedimo pradžios, t. y. nuo 2016 m. vasario 17 d., vaikams priteisto išlaikymo skolininkas geruoju nėra mokėjęs. Taikant priverstinio vykdymo priemones išlaikymo ir jo įsiskolinimo vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/08114 nėra išieškota, todėl 2022 m. gruodžio 31 d. dienai yra susidaręs 12 136,50 Eur dydžio įsiskolinimas. Išieškotojai O. B. dalį išlaikymo nuo 2016 m. moka vaikų išlaikymo fondas. Vykdymo proceso metu nustatyta, kad skolininkas 2021 m. lapkričio 3 d. paveldėjo 1/8 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, antstolis 2022 m. gruodžio 1 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir informacijos suteikimo apie varžytynes Nr. S-22-35-42482, kuriame nustatyta, jog skolininkui priklausančio turto vertė yra 13 500,00 Eur. Be to, antstolis nurodo, kad iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad bendras skolininko skolų mastas vykdomosiose bylose yra apie 22 779,98 Eur (CPK 663 straipsnio 3 dalis).
4. Suinteresuotas asmuo O. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
5. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
6. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys nesklebtini) 2015 m. birželio 4 d. sprendimu nutraukė pareiškėjo R. B. ir O. B. santuoką bei patvirtino tarp šalių sudarytą 2015 m. balandžio 29 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos metu buvę sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų, kurių gyvenamoji vieta nutraukus santuoką nustatyta su nepilnamečių vaikų motina O. B.. Pareiškėjas įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui iki vaikų pilnametystės, kiekvieną mėnesį mokėti po 145,00 Eur kiekvienam. Minėtas sprendimas 2015 m. liepos 8 d. įsiteisėjo. 2016 m. sausio 20 d. O. B. prašymu byloje išduotas vykdomasis raštas (CPK 179 straipsnis).
7. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio D. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0035/18/08114, kurioje antstolis vykdo 2016 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 145,00 Eur dydžio periodinio išlaikymo priteisto kiekvienam jo nepilnamečiui vaikui išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) R. B. išieškotojos O. B. naudai (nepilnamečių vaikų motina) (v. b. l. 1 – 10). Kaip matyti iš vykdomosios bylos, taikant priverstinio vykdymo priemones iš pareiškėjo viso vykdymo procesu metu buvo išieškota – 0,00 Eur ir nagrinėjamu atveju yra susidaręs 12 136,50 Eur dydžio įsiskolinimas.
8. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad pareiškėjui R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. spalio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 3-10395 (v. b. l. 119). 2022 m. rugsėjo 28 d. antstolis D. B. turto arešto aktu Nr. S-22-35-34538 areštavo skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (v. b. l. 82 – 83). Nurodytas pareiškėjo turtas yra areštuotas ir kitų antstolių. Vadovaujantis CPK 681 straipsniais antstolis D. B. 2022 m. gruodžio 1 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir informacijos suteikimo apie varžytynes Nr. S-22-35-42482, kuriame nustatyta, jog skolininkui priklausančio turto vertė yra 13 500,00 Eur. Per nustatytą terminą prieštaravimų dėl turto vertės pareiškėjas nepateikė.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir įsiskolinimo neišieškoti iš jo gyvenamojo būsto. Pareiškėjo manymu, išieškojimas negali nebūtų nukreiptas į vienintelį būstą, kuriame jis gyvena, nes jis atitinka šioje teisės normoje nustatytas sąlygas. Pasak pareiškėjo, jam pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – 1/8 dalies buto, būtino jam gyventi, areštas, kartu su juo gyvena neįgalus tėvas, įsiskolinimas nepadengtas dėl sunkios jo materialinės padėties, antstolių areštuota buto dalis yra vienintelis jo gyvenamasis būstas, kito būsto nuosavybės teise jis neturi, o įsiskolinimą dengia pagal galimybes.
10. Antstolis vykdymo procese privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 624 straipsnio 3 dalimi vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Antstolis privalo laikytis išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės (CPK 664 straipsnis); antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 2 dalis). Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tuo atveju, jei šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 664 straipsnio 4 dalis).
11. Teismas pažymi, kad apribojimus, taikomus išieškant iš asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena – per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Taip pat, CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatytas papildomas apribojimas dėl išieškojimo iš skolininko gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, t. y. toks išieškojimas galimas tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4000,00 Eur. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.
12. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį teismas, skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Ši teisės norma yra dispozityvi – teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti nurodytą teisės normą.
13. Nurodyta teisės norma (t. y. CPK 663 straipsnio 4 dalis) vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija - pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014; ir kt.).
14. Pagal teismų praktikoje suformuluotus teisės į apribojimą išieškant iš paskutinio fizinio asmens būsto taikymo kriterijus vienas iš elementų, taikant CPK 663 straipsnio 4 dalį, yra skolininko nepiktnaudžiavimo šia teise nustatymas. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl aptariamos socialinės garantijos taikymo sąlygų visumos buvimo, vertintina, ar skolininkas atitinka ne tik socialinės padėties (neįgalumo ar kt.), bet ir sąžiningumo (nepiktnaudžiavimo teise) kriterijų. Šis vertintinas pagal skolininko elgesį kreditoriaus teisėto intereso atgauti skolą atžvilgiu, t. y. ar skolininkas geranoriškai, pagal savo išgales siekia atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021; ir kt.).
15. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ši teisės norma taikytina esant tokioms sąlygoms: (1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; (2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; (3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; (4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; (5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (žr. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021; ir kt.).
16. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir suformuotą aukštesniųjų teismų praktiką, galimybė nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, siejama su tam tikrų aprašytų aplinkybių visetu, t. y. CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina tik esant visoms aukščiau išvardintoms sąlygoms, o nesant bent vienai iš aukščiau nurodytų sąlygų, teismas neturi pagrindo taikyti apribojimo išieškant iš paskutinio fizinio asmens būsto. Taigi, skolininkas, prašydamas teismo nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio jo būsto, pareiškime turi atskleisti, jog yra pirmiau aptartos sąlygos jo prašymui tenkinti, taip pat pateikti tokius argumentus patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju iš antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomos mažiausiai 37 vykdomosios bylos tokių išieškotojų naudai, kaip: Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus ir Klaipėdos skyriai, UAB GelvoraSergel, O. B., UAB „Intrum Lietuva“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „SAUDA“, J. J., o bendra antstolių vykdomų išieškojimų suma viršija 22 000,00 Eur. Taip pat pastebėtina, kad nei viena iš pareiškėjo išieškomų skolų nėra susidariusi dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Šiuo konkrečiu atveju, vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/08114 iš pareiškėjo yra išieškomas įsiskolinimas už priteistą ir pareiškėjo nemokamą išlaikymą vaikams. Kaip minėta, pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tik tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Teisės normos sąvokai ,,kitokias paslaugas“ negalima priskirti įsipareigojimų, kildinamų iš kitokių teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014, yra išaiškinęs kad ši sąvoka siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai. Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skola dėl vaikų išlaikymo (tiek kitos) neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties.
18. Dėl pareiškėjo nurodytos sąlygos, jog jo materialinė padėtis sunki, pažymėtina, kad įstatymų leidėjas CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam draudimui suteikė socialinę paskirtį ir siekė apsaugoti ne visų sunkioje padėtyje esančių asmenų interesus, bet socialiai pažeidžiamų grupių (nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų) asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad pareiškėjas atitiktų kasacinio teismo suformuotą sąlygą – skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų. Kaip žinoma, pareiškėjo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina ir jie su pareiškėju negyvena. Nors pareiškėjas teigė, kad jo tėvas yra neįgalus asmuo, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Be to, pareiškėjo tėvui priklauso 5/8 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl tvirtinti, kad jo tėvas gyvena pareiškėjui priklausančioje buto dalyje, nėra pagrindo. Taip pat byloje pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių jo, kaip socialiai remtino ar neįgalaus asmens statuso. Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo prasme, nepasiturintis asmuo yra asmuo, kuris įvertinus jo turimą turtą ir pajamas turi teisę gauti piniginę socialinę paramą (2 straipsnio 9 dalis). Teismas neturi byloje duomenų bei įrodymų, kad pareiškėjui būtų skirta / mokama socialinė pašalpa ar būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacija, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, todėl, nesant byloje kitų tai paneigiančių ar / ir patvirtinančių duomenų bei įrodymų, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytų išimtinių sąlygų, leidžiančių nenukreipti išieškojimo į paskutinį jo gyvenamąjį būstą.
19. Maža to atkreiptinas dėmesys, kad skolų išieškojimai iš pareiškėjo vykdomi ne vienerius metus, pirmoji byla užvesta dar 2008 m. Pažymėtina, kad pareiškėjas, priešingai nei teigia, nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis būtų dėjęs realias pastangas mažinti turimus įsiskolinimus ( CPK 178 straipsnis).
20. Apibendrinus nurodytus motyvus, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, nes CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytas išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tik esant visoms šitoje dalyje išvardintoms sąlygoms.
21. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų bei į tai, kad draudimas išieškoti iš pareiškėjo paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjo kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams, pareiškėjo prašymas nenukreipti išieškojimo į jam nuosavybės teise priklausantį paskutinį būstą yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 593 straipsniu, 663 straipsniu,
nutaria:
atmesti pareiškėjo R. B. (R. B.) pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.