- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-281-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03026-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- M. K., A. G., L. G.
- Ieškovas
- K. K.
- Trečiasis asmuo
- I. G., VSDFV Vilniaus skyrius, AB Lesto, UAB „Gelvora“
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovams A. G., L. G., antstoliui D. B., M. K. (M. K.) dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu bei pagal atsakovo A. G. bei L. G. priešieškinį K. K., M. K., D. K., antstoliui D. B. dėl skolininko turto dalies nustatymo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo bei iškeldinimo; tretieji asmenys I. G., VSDFV Vilniaus skyrius, AB Lesto, UAB „Gelvora“, institucija-Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi prašė panaikinti 2010-08-12 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0035/09/00882, 0035/10/00837, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo perduotas išieškotojui A. G.; panaikinti minėto pastato teisinę registraciją A. G. vardu ir pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių K. K. ir M. K. nuosavybe. Ieškovė nurodė, kad 2010-10-01 A. G. atvykus į jos namus, sužinojo, kad butas (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno su šeima, buvo antstolio perduotas jos sutuoktinio M. K. kreditoriui – atsakovui A. G., kuris pareikalavo ieškovę su šeima išsikelti iš buto. Tuomet iš sutuoktinio sužinojo, kad jis iš A. G. buvo pasiskolinęs pinigų verslui, dalies jų iki nustatyto termino negrąžino, todėl antstolis buvo areštavęs jų butą, pardavinėjo jį iš varžytinių, o nepavykus parduoti – perdavė išieškotojui A. G.. Nurodė, kad po santuokos sudarymo (1984 m.) persikėlė gyventi į M. K. tėvų namus (duomenys neskelbtini), o po tėvų mirties abu sutuoktiniai bendromis jėgomis ir lėšomis pertvarkė butą iš esmės, jį rekonstravo: pertvarkė buto vidų, išgriovė sienas, atskyrė vonią ir du tualetus, pakeitė visus santechnikos vamzdžius, langus, sudėjo medines grindis ir vidaus duris, pakeitė radiatorius, pirmame aukšte įrengė terasos vietoje dar vieną kambarį, pilnai įrengė mansardą su trimis kambariais ir santechnikos mazgu; po rekonstrukcijos buto bendras plotas padidėjo nuo 67,29 kv.m. iki 138,60 kv.m., gyvenamasis plotas – nuo 33,05 kv.m. iki 103,54 kv.m. Rekonstrukcijai atlikti buvo panaudotos santaupos, tai pat lėšos, gautos pardavus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdytus nekilnojamojo turto objektus, pajamos, gautos iš sutuoktinių ūkio. Kadangi atsakovo M. K. paveldėtas butas santuokos su ieškove metu buvo iš esmės pagerintas abiejų sutuoktinių darbu ir kartu uždirbtomis lėšomis, jį prašė pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teigė, jog antstolis D. B., nukreipdamas išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą, turėjo išsiaiškinti, kad turtas yra ne asmeninė M. K. nuosavybė ir ar viešame registre išviešinta informacija atitinka faktinę situaciją, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai perdavė išieškotojui visą butą, nors skolininku buvo tik ieškovės vyras M. K..