- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-686-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03026-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- A. G., L. G.
- Ieškovas
- K. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės
K. K. ieškinį atsakovams A. G., L. G., antstoliui D. B., M. K. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu bei pagal atsakovo A. G. priešieškinį K. K., M. K., D. K., išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. G., L. G., antstoliui D. B., M. K., prašydama: 1) panaikinti 2010-08-12 Turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0035/09/00882, 0035/10/00837, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo perduotas išieškotojui A. G.; 2) pripažinti minėtą butą bendrąja jungtine sutuoktinių K. K. ir M. K. nuosavybe. Ieškovė nurodė, kad 2010-10-01 sužinojo, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo antstolio perduotas jos sutuoktinio M. K. kreditoriui – atsakovui A. G., kuris pareikalavo ieškovę su šeima išsikelti iš buto. Nurodė, kad sutuoktinis buvo iš A. G. pasiskolinęs pinigų verslui, dalies jų iki nustatyto termino negrąžino, todėl antstolis buvo areštavęs jų butą, pardavinėjo jį iš varžytinių, o nepavykus parduoti – perdavė išieškotojui A. G.. Pažymėjo, kad nei apie sutuoktinio paimtą paskolą, nei apie vykdomą išieškojimo iš buto procesą nieko nežinojo, sutuoktinis jai niekada nepasakodavo apie savo finansinius reikalus, o ji neklausinėdavo. Nurodė, kad su M. K. 1984 m. sudarė santuoką. M. K. po motinos mirties paveldėjus butą ir kitus pastatus, abu sutuoktiniai bendromis jėgomis ir lėšomis perkvarkė butą iš esmės, jį rekonstravo. Visus darbus atliko ūkio būdu, todėl tiesioginių piniginių išlaidų rašytinių įrodymų neturi, tačiau rekonstrukcijos faktą patvirtina liudytojos parodymai. Pažymėjo, kad iki rekonstrukcijos buto plotas buvo 67,29 kv.m., gyvenamasis plotas – 33,05 kv.m., tuo tarpu po rekonstrukcijos bendras plotas padidėjo iki 138,60 kv.m., o gyvenamasis plotas – iki 103,54 kv.m. Rekonstrukcijai atlikti buvo panaudotos santaupos, tai pat lėšos, gautos pardavus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdytus nekilnojamojo turto objektus Vilniuje, Žolyno g. 6-26 ir Žolyno g. 6-27, sutuoktinio M. K. iš darbinės veiklos gautos pajamos, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ūkio. Kadangi atsakovo M. K. paveldėtas butas santuokos su ieškove metu buvo iš esmės pagerintas abiejų sutuoktinių darbu ir kartu uždirbtomis lėšomis, jis pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Antstolis D. B., nukreipdamas išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą, turėjo išsiaiškinti, kad turtas yra ne asmeninė M. K. nuosavybė ir ar viešame registre išviešinta informacija atitinka faktinę situaciją, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai perdavė išieškotojui visą butą, nors skolininku buvo tik ieškovės vyras M. K., paskola nebuvo skirta šeimos bendriems poreikiams tenkinti. Nesant teismo sprendimo dėl M. K. prievolės atsakovui A. G. pobūdžio, antstolis neturėjo teisės nukreipti išieškojimą į bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą ir perduoti jį kreditoriui.