Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-10 · Civilinė byla Nr. e2A-2143-1012/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2023-10-10Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2024-01-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-01-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-10
Bylos Nr.
e2A-2143-1012/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02894-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
A. G. A.
Atsakovas
Vilniaus „Juventos“
Kategorijos
  • 1.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3.2.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-2143-1012/2023Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02894-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1; 1.3.2.9.3; 1.3.5.5; 1.3.5.7; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) A. G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. A. ieškinį atsakovei Vilniaus „Juventos“ gimnazijai dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei Vilniaus „Juventos“ gimnazijai, kuriuo prašė grąžinti ją į darbą Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje, išieškoti vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma:

1.1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-131-23950/2022 pagal A. G. A. prašymą Vilniaus „Juventos“ gimnazijai, kuriuo ji prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo gimnazijoje ir grąžinti ją dirbti (duomenys neskelbtini) Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje, ir 2023 m. vasario 6 d. sprendimu A. G. A. prašymą tenkino iš dalies – pripažino atleidimą neteisėtu, išieškojo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau jos į darbą negrąžino.

1.2. DGK neapgynė jos iš darbo santykių kylančių teisių, t. y. kad ieškovė nebuvo grąžinta į darbą. Pagrindo atsisakyti grąžinti ieškovę į darbą nėra, nes ji yra aukštos kvalifikacijos, gali dirbti mokykloje, nei mokiniai, nei bendruomenė tam neprieštarauja, o aplinkybė, jog ji yra pilietiškai aktyvi ir dalyvauja šioje veikloje ne darbo metu, reiškia savo įsitikinimus, nėra priežastimi jai nedirbti gimnazijoje.

1.3. Ne ieškovės politiniai įsitikinimai buvo priežastimi nutraukti darbo sutartį, o paties darbdavio atrankoje padaryti procedūriniai pažeidimai. DGK pernelyg suabsoliutino ir hiperbolizavo ginčo šalių konfliktinius santykius, priimtą sprendimą šioje dalyje grindė prielaidomis. Nėra jokių konkrečių ir objektyvių priežasčių neleisti ieškovei vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigas ir dirbti jai pagal turimą aukštą kvalifikaciją.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Vilniaus „Juventos“ gimnazija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė:

2.1. Ieškovės grąžinimas į (duomenys neskelbtini) pareigas Vilniaus ,,Juventos“ gimnazijoje prieštarautų teisės aktų reikalavimams bei juose numatytai (duomenys neskelbtini) priėmimo į darbą tvarkai, taip pat būtų nesuderinamas su ugdymo proceso stabilumu bei mokinių teise gauti geros kokybės švietimą, nes ieškovės užklasinė veikla, turimų politinių įsitikinimų reiškimas nėra suderinami su (duomenys neskelbtini) darbu gimnazijoje.

Šalies argumentai

3. Trečiasis asmuo Vilniaus „Juventos“ gimnazijos steigėja Vilniaus miesto savivaldybė palaikė atsakovės poziciją, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino ieškovės atleidimą iš darbo Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje neteisėtu. Teismas negrąžino ieškovės į darbą ir nusprendė laikyti, kad jos darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo. Taip pat nusprendė išieškoti ieškovės naudai iš atsakovės 5 000 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo ir po 83,98 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.

5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jos neturėjo valios nutraukti sudarytą darbo sutartį. Atsakovės vadovė sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškove priėmė steigėjo, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės, nurodymu. Tokia steigėjo teisė nekvestionuojama. Tačiau byloje nesant jokių duomenų apie tai, kad prieš nutraukiant darbo sutartį buvo vertinamos galimybės perkelti darbuotoją jos sutikimu į kitą esančią laisvą darbo vietą, yra pagrindas konstatuoti akivaizdų ir esminį atleidimo procedūrinį pažeidimą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl darbuotojos grąžinimo į darbą, jai įrodinėjant kad yra visos sąlygos tam, o atsakovei ir jos steigėjai ginčijant tų sąlygų buvimą. Atsakovės pozicija paremta jos, kaip darbdavio, išreikštu nenoru dirbti su ieškove, analogiška pozicija išsakyta ir gimnazijos steigėjos. Ši pozicija faktiškai paremta ne ieškovės turima kvalifikacija, o jos asmeninėmis savybėmis ir tam tikromis politinėmis pažiūromis bei jų išreiškimo būdu. Teismas nekvestionavo ieškovės turimos kvalifikacijos. Tačiau ne tik ši aplinkybė yra ir gali būti pagrindu asmeniui dirbti (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės ir trečiojo asmens išsakyta pozicija, kad visuomenėje garsėjantis kontraversiškai vertinamu viešu elgesiu bei sulaukiantis net ir teisėsaugos dėmesio asmuo negali atitikti (duomenys neskelbtini) profesijai keliamų aukštesnės moralės ir reputacijos reikalavimų. Teismas taip pat neginčijo ir nekvestionavo turimų ieškovės asmeninių ir politinių įsitikinimų, tačiau manė, kad laisvė juos reikšti neturi ir negali būti suabsoliutinama.

7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės turimų įsitikinimų saviraiškos rodymas, sukėlęs nemažus atgarsius visuomenėje ir viešojoje erdvėje, koreliuojantis su galimu įstatymų pažeidimu ir teisėsauga, nėra suderinamas su (duomenys neskelbtini) profesija, kuriai keliami didesni moraliniai ir reputaciniai reikalavimai, gali pakenkti ugdymo procesui, įnešti didesnės nei įprasta konfliktinės situacijos gimnazijos bendruomenėje, kas neabejotinai gali sąlygoti nepakankamai palankias ir saugias darbo sąlygas pačiai ieškovei. Todėl ieškovės reikalavimo dėl jos grąžinimo į darbą netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. priimtą sprendimą ir priimti naują sprendimą – grąžinti ieškovę į darbą Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje; priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos iš atsakovės; priteisti bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarką; atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „ieškovės turimų įsitikinimų saviraiškos rodymas, sukėlęs nemažus atgarsius visuomenėje ir viešojoje erdvėje, koreliuojantis su galimu įstatymų pažeidimu ir teisėsauga, nėra suderinamas su (duomenys neskelbtini) profesija, kuriai, minėta, keliami didesni moraliniai ir reputaciniai reikalavimai, gali pakenkti ugdymo procesui, įnešti didesnės nei įprasta konfliktinės situacijos sąlygas pačiai ieškovei. Todėl darbuotojos reikalavimas dėl jos grąžinimo į darbą netenkinamas. Priimdamas tokį sprendimą, teismas priima domėn ir gimnazijos, kaip darbdavio šiame ginčo santykyje, dėl šio išreikštą nesutikimo darbuotojos grįžimui poziciją“. Ieškovės vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

8.2. Pirmosios instancijos teismas tokią savo išvadą iš esmės motyvuoja giliu įsitikinimu, kas visiškai nesuderinama su galiojančių teisės aktų nuostatomis, nes teismas gali priimti sprendimus remdamas ne giliu, bet vidiniu įsitikinimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 185 straipsnis), o šis turi būti pagrįstas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5. straipsnyje numatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymu bei tikėtinumo taisykle.

8.3. Ieškovės negrąžinimas į darbo vietą remiamas prielaida, kad ieškovės naują darbdavį (gimnazijos vadovą) paskirs atsakovės steigėjas (Vilniaus miesto savivaldybės meras), todėl ieškovei bus sudarytos nepalankios darbo sąlygos, tačiau byloje nenustatyta jokių tokią prielaidą pagrindžiančių įrodymų, kurie nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių interesų pagrįstų tokią išvadą. Be to, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaida.

8.4. DGK sprendime minimas teiginys, kad meras „nurodė atleisti apeliantę iš užimamų pareigų“ taip pat yra klaidingas. Vilniaus miesto savivaldybės meras R. Š., sužinojęs apie galimus teisės aktų pažeidimus, kuriais remiantis su ieškove buvo sudaryta darbo sutartis, atlikdamas savo įgaliojimus, nusprendė ištirti ar atsakovė tinkamai įgyvendina įstatymus. Nustačius procedūrinius pažeidimus, 2022 m. gruodžio 1 d. meras priėmė potvarkį, kuriame tiesiogiai nenurodė direktorei atleisti apeliantę ir nepasisakė dėl jos politinių įsitikinimų, o vykdydamas įstatyme įtvirtintą pareigą, pavedė toliau priimti teigiamą arba neigiamą sprendimą dėl darbo santykių nutraukimo. Mero veiksmuose nenustatyta jokių tiesioginio asmeninio pobūdžio konflikto prieš apeliantę požymių, byloje nėra surinkta daugiau duomenų, galinčių patvirtinti tokios prielaidos pagrįstumo faktą. Aplinkybė, kad naująjį gimnazijos vadovą po konkurso paskirs Vilniaus miesto savivaldybės meras nėra laikytina pakankamu įrodymu nepalankių darbo sąlygų išvadai konstatuoti, kai tarp apeliantės bei atsakovės steigėjo nėra įsiplieskusio tiesioginio asmeninio konflikto, nėra jokios pagrįstos informacijos apie būsimą gimnazijos direktorių ar asmeninės priešpriešos tarp apeliantės ir naujojo darbdavio kilimo bei tęstinumo galimybę. Apeliantė tikisi grįžti į darbo vietą bei nesutinka, kad pasikeitus gimnazijos direktoriui, jai būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.

8.5. Nuspręsdamas, kad neteisėtai atleistą darbuotoją grąžinus į darbą jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas turi nustatyti, jog dėl kilusio darbo ginčo ar dėl kitų priežasčių ne atsiras, bet jau realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ar apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistam darbuotojui grįžti į darbą pas darbdavį ir produktyviai bei saugiai dirbti. Šiuo gi atveju atsakovė nenurodė konkrečių ir objektyvių ieškovės negalėjimo vykdyti pareigas priežasčių.

8.6. Reikalavimas dėl grąžinimo į darbą yra pagrįstas atsižvelgiant ir į itin opią visuomenės problemą – (duomenys neskelbtini) trūkumą švietimo sektoriuje.

Atsiliepimas

9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovės apeliacinio skundo turinys yra itin formalus: jame nėra nurodyti jokie konkretūs skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindai, t. y. nėra nurodyti jokie teismo atlikti materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai, tariamas sprendimo neteisėtumas yra grindžiamas vien tik subjektyviu nesutikimu su viena teismo sprendimo išvada, visiškai nežiūrint į esmę. Apeliaciniame skunde iš esmės yra apsiribojama vien tik teismų praktikos citavimu bei pažodiniu kartojimu savo ankstesnių, ieškinyje jau dėstytų motyvų.

9.2. Ieškovė siekia tik pakartotinio šios bylos nagrinėjimo, kas visiškai prieštarauja apeliacinio proceso paskirčiai ir tikslams. Ieškovė jau buvo išklausyta, ir vien tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės išdėstytą poziciją ir motyvus sprendime visgi vertino kitaip, negu pageidavo ir teismui siūlė ieškovė, nesudaro pagrindo šio sprendimo naikinti apeliacine tvarka.

9.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai atsakė į pagrindinį ieškovės reikalavimą –grąžinti ją į darbą. Tai, kad vietoje „vidinis teismo įsitikinimas“ teismas sprendime vartojo sąvoką „gilus teismo įsitikimas“, priešingai negu skunde dėsto apeliantė, niekaip nekeičia teismo sprendimo esmės, kuri yra tai, kad ieškovės grąžinimas į darbą gimnazijoje yra nesuderinamas su (duomenys neskelbtini) profesijai keliamais aukštesniais etikos ir reputaciniais reikalavimais.

9.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai pagrįstai atsižvelgė į atsakovės, kaip darbdavio, išreikštą poziciją, jog nepageidauja ieškovės grąžinimo į darbą. Ieškovei, atstovaujamai profesionalaus teisininko, turėtų būti žinoma, kad darbdavio nesutikimas, jog darbuotojas būtų grąžintas į darbą, yra savarankiškas pagrindas teismui tokį darbuotojo reikalavimą atmesti (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 218 straipsnio 2 dalis) – būtent ką nagrinėjamu atveju teismas ir padarė skundžiamu sprendimu.

9.5. Visiškai nepagrįstas yra apeliantės teiginys, jog jos reikalavimas dėl grąžinimo į darbą yra pagrįstas atsižvelgiant ir į itin opią visuomenės problemą – (duomenys neskelbtini) trūkumą švietimo sektoriuje. Mokinių ugdymo procesas gimnazijoje šiuo metu yra visiškai užtikrintas – (duomenys neskelbtini) gimnazijos vienuoliktokams ir dvyliktokams (t. y. toje pareigybėje, į kurią pageidauja grįžti ieškovė) veda nuolatines pareigas gimnazijoje einančios (duomenys neskelbtini).

9.6. Ieškovė savo apeliaciniame skunde dėsto ir identišką reikalavimą (t. y. priteisti ieškovei iš gimnazijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos), kurį teismas skundžiamame spendime jau yra tenkinęs. Apeliantė savo skunde niekaip nepaaiškina, kodėl neteisėta ir nepagrįsta laiko bei panaikinti prašo ir tą skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovei buvo priteistas 5000 Eur dydžio vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką iki Sprendimo priėmimo ir po 83,98 Eur už paskesnę darbo dieną nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo. Juo labiau, kad ši skundžiamo teismo sprendimo dalis jau yra įvykdyta. Gimnazija 2023 m. liepos 12 d. pavedimu sumokėjo ieškovei teismo sprendimu priteistą vidutinio darbo užmokesčio sumą nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo, ir papildomai vidutinio darbo užmokesčio sumą už dvylika priverstinės pravaikštos dienų nuo sprendimo priėmimo (2023 m. birželio 30 d.) iki visiško jo įvykdymo (2023 m. liepos 12 d.). Galutinė pervesta suma atskaičius mokesčius – 3495,29 Eur). Tokiu būdu Gimnazija visiškai įvykdė minėtą sprendimo rezoliucinę dalį, todėl pagrindo šią sprendimo dalį naikinti ir priimti naują, kaip pageidauja apeliantė, nėra.

9.7. Apeliantė pageidauja, kad jos apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodo jokių aplinkybių dėl kurių žodinis nagrinėjimas būtų būtinas, tiesiog pateikia formalų, deklaratyvų prašymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis)

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė nesutiko su šiuo ieškovės procesiniu prašymu teigdama, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių teismas apeliacinį skundą turėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka – ieškovė pateikė tiesiog formalų, deklaratyvų prašymą. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurių bylos nagrinėjimas turėtų vykti žodinio proceso tvarka.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės (arba kitaip – išimtinių aplinkybių), dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, konstatavimas, o išimtinė teisė dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

16. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Ieškovė savo prašymo pagrindų nedetalizavo, o šalys dėl bylos esmės pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose. Be to, nėra aplinkybių, kurios leistų manyti, kad byla pagal ieškovės apeliacinį skundą galėtų būtų išnagrinėta išsamiau surengiant žodinį teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė bankinio pavedimo kopiją, kuris, atsakovės teigimus, patvirtina atsiskaitymą su ieškove.

18. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad atsakovės teikiami dokumentai yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, jais grindžiamos atsakovės nurodomos aplinkybės, todėl dokumentai yra priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

20. Ieškovė kreipėsi į DGK su prašymu pripažinti jos atleidimą iš darbo gimnazijoje neteisėtu bei grąžinti ją dirbti (duomenys neskelbtini) Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje. DGK 2023 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės prašymą tenkino iš dalies – pripažino atleidimą neteisėtu, išieškojo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau ieškovės į darbą negrąžino. Nesutikdama su DGK sprendimu, ieškovė kreipėsi į teismą ir toliau prašė ją grąžinti į buvusias pareigas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisė ieškovės naudai su darbo santykiais susijusias sumas, bet ieškovės į buvusias darbo pareigas negrąžino. Teismas sprendė, kad atsakovė, organizuodama atranką į laisvą (duomenys neskelbtini) pareigybę, padarė tam tikrus procedūrinius pažeidimus ikisutartiniuose santykiuose, tačiau jie nėra esminiai. Atitinkamai su ieškove sudaryta darbo sutartis nėra prieštaraujanti įstatymams, todėl ir ieškovės atleidimas remiantis DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad ieškovė, visuomenėje garsėjanti kontraversiškai vertinamu viešu elgesiu bei sulaukianti net ir teisėsaugos dėmesio, negali atitikti (duomenys neskelbtini) profesijai keliamiems aukštesniems moralės ir reputacijos reikalavimams. Ieškovės įsitikinimų rodymas gali kelti konfliktines situacijas, kas neabejotinai gali sąlygoti nepakankamai palankias ir saugias darbo sąlygas pačiai ieškovei. Atsižvelgiant į tai bei į atsakovės, kaip darbdavio, išreikštą nenorą, jog ieškovė būtų grąžinta į buvusias pareigas, teismas nusprendė ieškovės į darbą negrąžinti ir taikyti darbuotojo teisių gynybos būdą, nurodytą DK 218 straipsnio 4 dalyje. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pastarosiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo parinktą neteisėtu atleidimu iš darbo pažeistų teisių gynimo būdą (DK 218 straipsnio 4 dalis) ir prašo grąžinti ją į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

21. Įvertinusi apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė prašo priteisti jai vidutinį darbo užmokestį, tačiau toks ieškovės reikalavimas pirmosios instancijos teismo jau patenkintas. Tuo tarpu apeliaciniame skunde iš esmės išdėstyti argumentai susiję tik su teismo išvadomis dėl ieškovės negrąžinimo į darbą nepagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, į apeliacijos ribas nepatenka ieškovės atleidimo iš darbo ir jai priteistų sumų, susijusių su darbo santykiais, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į ginčo pagrindą ir apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju apeliacine tvarka tikrinama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės kaip darbuotojos pažeistų teisių gynybai buvo pritaikyta DK 218 straipsnio 4 dalis (CPK 320 straipsnis).

Dėl neteisėtai iš darbo atleistos ieškovės teisių gynimo būdo parinkimo

22. Kaip nurodyta anksčiau, apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo parinktą neteisėtu atleidimu iš darbo pažeistų teisių gynimo būdą ir prašo grąžinti ją į darbą. Tokią savo poziciją apeliantė grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą dėl apeliantės grąžinimo į darbą negalimumo. Pasak apeliantės, byloje nėra įrodymų, jog grąžinus apeliantę į darbą jai bus sudaromos nepalankios darbo sąlygos. Be to, apeliantė nurodo, jog jos grąžinimas į darbą pagrįstas ir dėl esamo (duomenys neskelbtini) trūkumo švietimo sektoriuje.

23. DK 218 straipsnyje įtvirtinti du neteisėtai atleisto iš darbo darbuotojo teisių gynimo būdai: 1) jeigu darbuotojas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą bei priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 218 straipsnio 2 dalis); 2) jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 straipsnio 4 dalis).

24. DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad neteisėtai atleisto darbuotojo pažeistos teisės ginamos negrąžinant jo į darbą, bet priteisiant tam tikras išmokas (kompensacijas), jeigu nustatoma viena iš kelių alternatyvių sąlygų: 1) darbuotojas negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių (pavyzdžiui, panaikinta darbuotojo darbo vieta, įmonėje neatliekamos darbuotojo darbo funkcijos ir pan.); 2) nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (pavyzdžiui, yra kilęs darbuotojo ir darbdavio atstovo konfliktas, kuris negali būti neutralizuotas dėl tiesioginio pavaldumo); 3) negrąžinti darbuotojo į darbą prašo darbdavys.

25. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 300 straipsnio 3, 4 dalis bei iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos DK 297 straipsnio 3, 4 dalis, taip pat įtvirtino alternatyvius darbuotojo teisių jį neteisėtai atleidus iš darbo gynimo būdus, dėl to ši kasacinio teismo praktika išlieka aktuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019 47 punktas). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2008). Darbdavio pasitikėjimo darbuotoju praradimas ir jų konfliktiniai santykiai siejami su galimybe teismui taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. darbuotojo negrąžinimą į darbą ir kompensacijos priteisimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad po darbo santykių reformos, kuri buvo įgyvendinta 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui, DK reglamentuota nauja savarankiška alternatyvi sąlyga, kuriai egzistuojant, neteisėtai atleistas darbuotojas nėra grąžinamas į darbą – jeigu darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys (DK 218 straipsnio 4 dalis).

26. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas neteisėtai atleistos ieškovės reikalavimą grąžinti ją į darbą, pažymėjo, kad buvusio darbdavio netenkina ieškovės asmeninės savybės ir tam tikros politinės pažiūros, jų išreiškimo būdas, dėl ko nenori jos grįžimo į darbą. Teismas sprendė, kad dėl ieškovės turimų įsitikinimų ir saviraiškos, grąžinus ieškovę į darbą, jai gali būti sudarytos nepakankamai palankios ir saugios sąlygos dirbti, jos grąžinimas neatitiktų darbdavio lūkesčių, akivaizdžiai užprogramuotų galimą naują konfliktą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, pirmosios instancijos teismo išvadą dėl neteisėtai atleistos iš darbo ieškovės pažeistų teisių gynimo būdo parinkimo pripažįsta tiek teisiškai, tiek faktiškai pagrįsta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

27. Pirmiausiai pažymėtina, kad kai darbdavė motyvuotai pareiškia prašymą darbuotojos negrąžinti į darbą, vien ši aplinkybė pakankama tam, jog iš darbo neteisėtai atleistos apeliantės (ieškovės) teisės būtų ginamos kitu alternatyviu būdu – negrąžinant į darbą, bet pripažįstant darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos bei iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytas išmokas (kompensacijas). Tokio teisės aiškinimo yra laikomasi teismų praktikoje (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3946-968/2019). Šiuo atveju atsakovė nuosekliai procesiniuose dokumentuose išreiškė prašymą negrąžinti ieškovės į buvusį darbą ir motyvavo savo prašymą, kas atitinka DK įtvirtintą darbdavio teisę prašyti negrąžinti darbuotojo į darbą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši aplinkybė buvo pakankama, kad teismas priimtų sprendimą negrąžinti pareiškėjos į pareigas ir taikytų DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą alternatyvų pareiškėjo teisių gynimo būdą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad toks DK 218 straipsnio 4 dalies normos aiškinimas nepažeidžia darbuotojų teisių apsaugos ir socialinio teisingumo siekio, nes darbuotojo negrąžinus į darbą, jam priteisiamos įstatyme įtvirtintos išmokos.

28. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas analizavo ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu priėjo prie pagrįstos išvados, kad dėl susiklosčiusios įtampos tarp ieškovės ir darbdavio, dėl atsakovę netenkinančio ieškovės elgesio, tolesnis ieškovės darbas negalimas, jos grąžinimas į darbą sąlygotų naujų konfliktų grėsmę, neigiamai paveiktų darbo sąlygas. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į (duomenys neskelbtini) profesijai keliamus aukštesnius moralės ir reputacijos reikalavimus, kurių netenkinimas gali pakenkti ugdymo procesui, sukurti didesnes nei įprasta konfliktines situacijas gimnazijos bendruomenėje. Atsakovės procesiniuose dokumentuose pateikti ieškovės viešo elgesio pavyzdžiai, viena vertus, visuomenėje vertinami nevienareikšmiškai, tačiau kartu parodo ir ieškovės požiūrį į gimnaziją, kurioje dirbo, santykius su kolegomis, mokiniais, jiems rodomą pavyzdį. Tai taip pat gali suponuoti išvadą ir apie tam tikras ieškovės asmenines savybes, lėmusias darbdavio poziciją dėl ieškovės negrąžinimo į darbą. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės pozicija, jog prioritetas teikiamas mokinių ugdymui ir sklandžiam, ramiam darbui – gimnazija nepageidauja nei žiniasklaidos dėmesio, nei neigiamo visuomenės požiūrio, nei kitų su ugdymu nesusijusių užsiėmimų. Gimnazija pažymi, kad šiuos neigiamus padarinius (žiniasklaidos dėmesį ir neigiamą visuomenės vertinimą) gimnazijai pritraukė būtent ieškovės ėjimas (duomenys neskelbtini) pareigas gimnazijoje, dėl ko gimnazija nepageidauja ieškovės grąžinimo į buvusias pareigas.

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo grąžinti ją į darbą. Sutiktina su atsakove ir pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės grąžinimas į darbą gali pakenkti ugdymo procesui, sukurti didesnes nei įprasta konfliktines situacijas, kas neabejotinai gali sąlygoti nepakankamai palankias ir saugias darbo sąlygas pačiai ieškovei. Ieškovės viešo elgesio pavyzdžiai, elgesys, nesuderinamas su (duomenys neskelbtini) profesijai keltinais reikalavimais, suponuoja pagrindą atsakovei abejoti ieškovės, kaip darbuotojo, patikimumu, lojalumu, todėl sunku tikėtis, kad tarp jų būtų atkurtas dalykinis bendradarbiavimas, tarpusavio pasitikėjimas, tinkamos sąlygos dirbti ieškovę grąžinus į darbą. Nors ieškovė teigia, kad būtinumą grąžinti ją į darbą sąlygoja ir (duomenys neskelbtini) trūkumas, tačiau tai nepaneigia anksčiau nurodytų įtemptų šalių darbo santykių ir nepateisina galimo konflikto grėsmės ieškovę grąžinus į darbą. Be to, kaip nurodo atsakovė, mokinių ugdymo procesas gimnazijoje šiuo metu yra užtikrintas ir stabilizuotas – aktualias pamokas gimnazijos mokiniams veda nuolatines pareigas gimnazijoje einančios (duomenys neskelbtini). Esant nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja ieškovę neįrodžius, jog pirmosios instancijos nepagrįstai negrąžino jos į buvusį darbą.

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškindamas ir taikydamas darbo teisės materialines teisės normas, kasacinio teismo praktiką, priėmė pagrįstą sprendimą negrąžinti ieškovės į buvusį darbą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju, ieškovės apeliacinis skundas atmestas, todėl jai nėra priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Asta Jakutytė-SungailienėDalia TrumpulienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė