Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiajam asmeniui Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei E. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu, trečiasis asmuo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas R. K. ieškiniu prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią E. K. nepilnamečio sūnaus D. K. atžvilgiu. Nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, nustatytą Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-05-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-520-1009/2017 su tėvu R. K., neterminuotai apribojus motinos valdžią E. K. nepilnamečio sūnaus D. K. atžvilgiu, palikti su tėvu R. K. jo gyvenamojoje vietoje. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-05-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 25201009/2017 iš E. K. priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. K., palikti periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 120,00 eurų dydžio išmokomis, pavedant teikiamą materialinį išlaikymą sūnui D., uzufrukto teisėmis valdyti ir tvarkyti jo tėvui R. K.. Priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas R. K. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė E. K. yra buvusi jo sutuoktinė. Jų santuoka buvo nutraukta Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-05-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-520-1009/ 2017 dėl atsakovės kaltės. Su atsakove (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. K.. Bendras jų gyvenimas nutrūko 2015 m. pavasarį, kuomet neapsikentęs amoralaus atsakovės gyvenimo būdo, absoliutaus nusišalinimo nuo rūpinimosi šeima, nepilnamečiu vaiku, su sūnumi išsikėlė iš bendro šeimos būsto. Likusi gyventi bute viena, atsakovė nemokėjo mokesčių, susidarė įsiskolinimai už paslaugas. Matydamas, kad atsakovė neketina keisti gyvenimo būdo, apsisprendė nutraukti santuoką. Dėl įsiskolinimo nutraukus paslaugų teikimą, atsakovė paliko būstą, išsikėlė iš šeimos namų, tačiau duomenų apie jos gyvenamąją vietą jis neturi, nes ji buvo linkusi valkatauti, keisti partnerius.

Nepilnamečio sūnaus D. K. gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su juo. Teismo sprendime buvo akcentuota, kad nuo 2015 m. birželio mėn. nepilnametis sūnus D. gyveno su tėvu, o ryšys tarp motinos ir sūnaus praktiškai yra nutrūkęs, nes motina sūnumi nesirūpina, nesidomi, nėra žinoma jos gyvenamoji vieta, nevengia vartoti alkoholį, yra bausta už vertimąsi prostitucija. Teismo sprendime buvo nustatyta ir skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Atsakovė sūnaus nelanko. Šiuo metu sūnus jausmų atsakovei nebepuoselėja, jų ryšiai yra absoliučiai nutrūkę. Santuokos nutraukimo metu sūnus D. buvo darželinukas, 2017 m. rugsėjį jis pradėjo lankyti mokyklą. Mama nė karto nepasidomėjo, kaip jam sekasi, ar vaikas yra aprūpintas mokykliniais reikmenimis, kokia popamokine veikla vaikas užsiima. Nors teismo sprendimu iš atsakovės buvo priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 120,00 Eurų dydžio išmokomis nuo 2017-03-10, per dvejus su puse metų, atsakovė materialinio išlaikymo neteikė jokia forma. Ji niekada nuo 2015 m. nesveikino sūnaus gimtadienio ar didžiųjų metų švenčių proga. Sūnaus ugdymu, jo sveikatos apsauga rūpinuosi išskirtinai jis. Atsakovės tėvas gyvena toje pačioje gatvėje, kelių šimtų metrų atstumu, atsakovė kartais apsilanko pas tėvą, bet su sūnumi susitikti neparodė iniciatyvos. Matydamas, kad atsakovė nerodo jokio susidomėjimo vaiku, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų, nelanko jo, nesiekia atkurti emocinius ryšius su vaiku, teikia ieškinį teismui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo E. K. jos nepilnamečio sūnaus D. K. atžvilgiu.

Atsakovė E. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Trečiojo asmens Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Renata Kizienė ieškinį palaikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas su sugyventine S. A. ir nepilnamečiais vaikais D. ir A. gyvena trijų kambarių bute. Butas švarus, tvarkingas, D. turi atskirą kambarį. Vaikui tėvo namuose sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) gauna pastovias pajamas. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdytų tėvo pareigas sūnaus atžvilgiu. Skyriaus specialistė nekliudomai bendravo su D. K., kuris aiškiai ir sklandžiai išdėstė savo nuomonę, nurodė, kad mama girtaudavo, yra jį mušusi, neįleidusi į namus, jo nelanko, neskambina. Berniukas nurodė, kad mamą matė prieš metus Šventojoje. Ji buvo girta, praėjo pro šalį, jo net nepakalbino. Vaikas nori visada gyventi su tėčiu, tėčio draugę S. vaikas vadina mama. Tėtis ir S. juo rūpinasi, veda pas gydytojus, eina į susirinkimus, šventes mokykloje. Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad atsakovė dėl savo kaltės, tai yra pasirinkto gyvenimo būdo, neaugina savo sūnaus, neremia jo materialiai, nesidomi jo auklėjimu, nesidomi jo vystymusi ir yra abejinga motiniškoms pareigoms, todėl mano, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio D. K., gim. (duomenys neskelbtini) mama yra atsakovė E. K. (B.), o tėvas Ieškovas R. K.. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-520-1009/ 2017 santuoka tarp R. K. ir E. K. nutraukta dėl E. K. kaltės. D. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu R. K., nustatyta E. K. bendravimo tvarka su sūnumi D. K.. Iš E. K. sūnaus išlaikymui priteista po 120,00 Eur per mėnesį nuo 2017 m. kovo 10 d. iki sūnaus pilnametystės. Iš Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos rašto matyti, kad D. K. mokosi 3a klasėje. D. pasiekimais, auklėjimu, mokymo priemonėmis nuolat domisi ir rūpinasi tėvas R. K.. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad D. K. sveikata E. K. nesidomi, vaiką pas gydytojus atveda ir juo rūpinasi tėvas R. K.. Iš RKKSC laisvųjų imtynių trenerio T. G. paaiškinimo matyti, kad D. K. lanko laisvųjų imtynių treniruotes. Į treniruotes vaiką atveda jo tėtis.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 str. 3 d.). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 str. 1 d. išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017.)

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei E. K.. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovė E. K. vengia atlikti savo kaip motinos pareigas auklėti vaiką, nesirūpina vaiko priežiūra, ugdymu, ir išlaikymu. Atsakovė E. K. po santuokos nutraukimo (2017-05-18) sūnumi D. K. visiškai nesidomi, vaiko nelanko, jam neskambina. Tai patvirtino ir pats D. K. bendraudamas su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistu. Ieškovas posėdžio metu taip pat nurodė, kad ryšys tarp atsakovės E. K. ir sūnaus D. K. yra visiškai nutrūkęs. Atsakovė sūnumi visiškai nesidomi, juo nesirūpina, nesveikina nei gimtadienio, nei didžiųjų metų švenčių progomis. Nors ji kartais lankosi pas tėvą, kuris gyvena šalia jų, tačiau aplankyti sūnaus iniciatyvos E. K. nerodo. Pažymėtina, kad tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad skyriaus specialistai lankėsi pas E. K. tėvą ir buvo gauti duomenys, kad atsakovė gyvena kažkur Palangoje, valkatauja, turi priklausomybę alkoholiui.

Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo prašymas neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei E. K. sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu tenkintinas visiškai (CK 3.180 str.).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Ieškovas R. K. ieškiniu taip pat prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą, nustatytą Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-05-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-520-1009/2017, su tėvu R. K., neterminuotai apribojus motinos valdžią E. K. nepilnamečio sūnaus D. K. atžvilgiu, palikti su tėvu R. K., jo gyvenamojoje vietoje ir palikti minėtu sprendimu iš E. K. priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. K. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 120 Eurų dydžio išmokomis, pavedant teikiamą materialinį išlaikymą sūnui D., uzufrukto teisėmis valdyti ir tvarkyti jo tėvui R. K..

Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gegužės 18 d. Raseinių rajono teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-520-1009/2017 nepilnamečio D. K. gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su tėvu R. K. jo gyvenamojoje vietoje, taip pat iš E. K. jau yra priteistas išlaikymas sūnui D. K. po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. kovo 10 d. iki sūnaus pilnametystės ir priteisto išlaikymo dydžio pakeisti ieškovas nagrinėjamoje byloje neprašė, teismas šių ieškovo reikalavimų nesprendžia ir dėl jų nepasisako, nes 2017 m. gegužės 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu numato, kad žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ieškovui R. K. grąžintinas sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą teismui. Ieškovui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 str. 3 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovė valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės E. K. ieškovui R. K. 300,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Grąžinti ieškovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. spalio 16 d. Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.