- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- 2-520-1009/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00289-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Ieškovas
- R. K.
- Išvadą teikia
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Atsakovas
- E. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Raseinių vandenys“, AB „ESO“, UAB „4finance“, Šiaulių Vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „General Finansing“
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.
2017 m. gegužės 18 d.
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Marijai Muchambetalijevai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei E. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Raseinių vandenys“, AB „ESO“, UAB „4finance“, Šiaulių Vyriausiasis policijos komisariatas, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „General Finansing“, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą 2011-07-09 Raseinių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. K. ir E. K., dėl E. K. kaltės; ieškovui palikti K. pavardę; nustatyti nepilnamečio vaiko D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo tėvu R. K., jo gyvenamojoje vietoje; nustatyti, kad E. K. su sūnumi D. K. gali bendrauti savaitgaliais (šeštadienį, sekmadienį) tik tėvo R. K. namuose ir jam stebint, suderinusi bendravimo laiką su R. K. prieš tris dienas; priteisti iš E. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120,00 Eur, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2017-03-10 iki vaiko pilnametystės; santuokoje įgytą turtą, kuris yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė padalinti taip: R. K. ir E. K. skirti po 1/2 dalį trijų kambarių buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/64 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 5 114,00 Eur, E. K. skirti automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300,00 Eur; priteisti nepilnamečiui vaikui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį trijų kambarių buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 1/64 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 2 577,00 Eur, E. K. priklausančią dalį, kaip išlaikymą už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2017-03-10; nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti R. K.; kreditorinį įsiskolinimą UAB „Raseinių vandenys“ ir AB „ESO“ grąžina R. K. ir E. K. solidariai; kreditorinį įsiskolinimą UAB „Bitė Lietuva“, UAB „General Finansing“, UAB „4finance“ ir Raseinių policijos komisariatui grąžina E. K.; priteisti iš E. K. R. K. naudai 818,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis su atsakove susituokė 2011-07-09 Raseinių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo ieškovas su atsakove susilaukė sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad atsakovė nesirūpino šeima, jos gerove, vaiko priežiūra ir auklėjimu, girtavo, vedė amoralų gyvenimo būdą, pokalbiai su ja nepadėjo, todėl 2015 m. pavasarį ieškovas išvyko gyventi kitur, o atsakovė liko gyventi bute (duomenys neskelbtini). Ieškovui išvykus, atsakovė butą pavertė landyne, kurioje buvo girtaujama, nuolat bute lankėsi įvairūs asocialūs asmenys. Nors ieškovė bute gyveno, tačiau nemokėjo už sunaudotą vandenį ir elektrą. 2016 m. rudenį už skolas išjungus bute elektrą, ji išvyko gyventi kitur. Ieškovas nežino kur šuo metu gyvena atsakovė, nes ji nuolat keičia savo gyvenamąją vietą. 2016 m. lapkričio mėnesį buvo atsiųstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, iš kurio matosi, kad atsakovė 2016-11-09 nutarimu nubausta 86,00 Eur bauda už tai, kad 2016-10-14 (duomenys neskelbtini), vertėsi prostitucija. Ieškovas nurodė, kad gyventi su atsakove vienoje šeimoje dėl jos netinkamo elgesio tapo nebeįmanoma, jų šeima visiškai iširo. Ji iširo dėl atsakovės kaltės. Atkurti normalius santykius šeimoje nebeįmanoma. Ieškovas nurodo, kad išvykdamas iš buto, jis pasiėmė ir sūnų D. K., kuris su ieškovu gyvena nuo 2015 m. birželio mėnesio. Atsakovė per tą laiką sūnumi nesidomėjo, nepadėjo jo išlaikyti. Ieškovas nurodo, jog gyvendamas su juo, vaikas bus tinkamai prižiūrėtas ir auklėjamas, todėl prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Paaiškino, kad atsižvelgus į atsakovės gyvenimo būdą, jos valkatavimą, vertimąsi prostitucija, ir siekdamas apsaugoti vaiko interesus, ieškovas negali leisti atsakovei pasiimti vaiką su savimi, todėl prašo nustatyti, kad atsakovė su sūnumi galėtų bendrauti tik ieškovo namuose ir tik jo akivaizdoje. Ieškovas nurodė, kad tik jos vienas išlaiko nepilnametį sūnų. Vaikui kas mėnesį reikia skirti po 240,00 Eur: išlaidos maistui - 120,00 Eur, higienos prekės - 50,00 Eur, vaistai, vitaminai - 30,00 Eur, rūbai - 40,00 Eur. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį po 120,00 Eur nuo 2015-06-01 iki vaiko pilnametystės. Ieškovo pajamos šiuo metu siekia 300,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakove iš bendrų lėšų jie įsigijo trijų kambarių butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės ir atsakovo vardu. Butas yra areštuotas pagal antstolių Ričardo Kudrausko, Artūro Bložės, Irmos Ežerskienės patvarkymus. Buto vertė 4 142,00 Eur. Taip pat pagal dovanojimo sutartį ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1/32 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 972,00 Eur, bendra pastatų vertė 5 112,00 Eur. Be to, gyvenant santuokoje ieškovas su atsakove iš bendrų lėšų įsigijo automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 300,00 Eur. Šiuo automobiliu disponavo atsakovė, todėl ieškovas prašo jį priteisti atsakovei. Ieškovas nurodė, kad abiejų sutuoktinių kreditoriai yra UAB „Raseinių vandenys“, kuriam įsiskolinimas siekia 252,96 Eur ir AB„ ESO“, kuriam įsiskolinimas siekia 321,65 Eur. Atsakovės kreditoriai UAB „4finance“, kuriam Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-06-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-609-476/2015 skola priteista iš E. K., UAB „Bitė Lietuva“, kuriam 2015-06-01 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1044-237/2015 skola priteista iš E. K., UAB „General Finansing“, kuriam skola Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. L2-1676-136/2014 priteista iš atsakovės E. K., ir Raseinių policijos komisariatas, kuris išieško baudą, skirtą atsakovei. Pagal antstolės Eurikos Rulienės 2016-12-06 patvarkymą vykdant išieškojimą iš atsakovės E. K. Raseinių PK naudai areštuotas ieškovo uždarbis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 925,04 Eur ribose, sustabdytas piniginių lėšų išmokėjimas ir pagal antstolio Artūro Bložės 2016-12-06 patvarkymą, taip pat sustabdytas dalies darbo užmokesčio išmokėjimas. Šiaulių apylinkės teismas 2016-11-21 nutartimi nustatė, kas skolininkei E. K. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio, tai yra ieškovo su darbo santykiais susijusių pajamų. Išieškojimas vykdomas kaip bauda, skirta E. K. tuo metu, kai jie nebegyveno kartu. Ieškovas nurodo, kad jis nieko nežino apie atsakovės paimtą paskolą, ji nebuvo panaudotos šeimos reikalams, todėl nurodo, kad 50 procentų darbo užmokesčio išmokėjimo sustabdymas jam turėtų būti atšauktas, nes jis su E. K. kartu negyvena jau apie dvejus metus.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-05-08 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog D. K. gyvena kartu su tėvu R. K. nuo 2015 m. birželio mėnesio, (duomenys neskelbtini). R. K. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius neturi informacijos, kad R. K. įgyvendintų tėvo valdžią priešingai sūnaus interesams, neturi žinių apie ydingą gyvenimo būdą. R. K. dirba Lietuvos ir Norvegijos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Berniukas lanko lopšelį-darželį, į darželį ateina tvarkingai aprengtas, pailsėjęs, vaikas noriai bendrauja su grupės draugais, yra aktyvus, drausmingas. Berniuko motina sūnumi nesidomini, nė karto nebuvo atvykusi į susitikimus su darželio-lopšelio administracija. Nurodoma, kad vaiko motinos gyvenimo būdas nėra tinkamas auklėti vaiką, nes atsakovė turėjo polinkį piknaudžiauti alkoholiu, pamiršdavo pasiimti vaiką iš darželio-lopšelio, vertėsi prostitucija. Skyrius atsižvelgdamas į tėvo gebėjimus tenkinti vaiko poreikius, į atsakovės E. K. ydingą gyvenimo būdą, mano, kad D. K. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu R. K. atitiktų vaiko interesus (b. l. 83).
Tretysis asmuo UAB „Raseinių vandenys“ atstovė teismo posėdžio metu prašė nustatyti, kad skola jų bendrovei yra abiejų sutuoktinių solidari prievolė.
Tretysis asmuo AB „ESO“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai bei pranešimai apie teismo posėdį trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.
Tretysis asmuo UAB „4finance“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai bei pranešimai apie teismo posėdį trečiajam asmeniui įteikti tinkamai. Tretysis asmuo prašė civilinę bylą nagrinėti UAB „4finance“ atstovui nedalyvaujant (b. l. 109).
Tretysis asmuo Šiaulių vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai bei pranešimai apie teismo posėdį trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.
Tretysis asmuo UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai bei pranešimai apie teismo posėdį trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.
Tretysis asmuo UAB „General Finansing“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai bei pranešimai apie teismo posėdį trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais, ieškinį prašė tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir išvadoje. Neprieštaravo, kad nepilnamečio šalių sūnaus D. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo tėvu R. K..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta Raseinių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje 2011-07-09, įrašo Nr. 64 (b. l. 32).
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovė E. K. tokių duomenų byloje nenurodė. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikšdamas ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl jo sutuoktinės kaltės, nurodė, jog jų santuoka iširo dėl atsakovės E. K. kaltės, nes ji pažeidė sutuoktinės pareigas. Ieškovas pagrindinėmis santuokos iširimo priežastimis nurodė atsakovės nesaikingą alkoholio vartojimą, dėl to kilusį jos nelojalumą šeimai, neprisidėjimą prie šeimos ir vaiko poreikių tenkinimo, taip pat nurodė, kad atsakovė 2016-11-09 nutarimu buvo bausta už tai, kad Palangos mieste vertėsi prostitucija. Šių ieškovo nurodytų aplinkybių atsakovė byloje nepaneigė. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyvią poziciją, teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovo ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė, taip pat nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo priežasčių. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės abejingumą šeimai, prioriteto gyvenime teikimą ne šeimos poreikiams. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių. Ieškovas paaiškino, kad nežino, kur šiuo metu gyvena atsakovė, su ja nepalaiko jokių ryšių. Ieškovo nurodytas byloje aplinkybes patvirtina byloje ištirti rašytiniai įrodymai. Raseinių lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodoma, kad šalių nepilnamečio sūnaus D. K. mama E. K. sūnumi nesidomi, nė karto nebuvo susitikusi su priešmokyklinio ugdymo pedagoge, nedalyvavo susitikimuose su lopšelio-darželio administracija. Berniuką į darželį atveda ir iš jo pasiima tėtis R. K. ir (ar) jo draugė (b. l. 84). Raseinių rajono savivaldybės administracijos Girkalnio seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad R. K. su E. K. seniai nebegyvena kartu, nors ištuokos nėra įregistravę. Ieškovo ir atsakovės sūnus D. K. gyvena su tėvu R. K.. Nurodoma, kad kuomet gyveno (duomenys neskelbtini), dėl kaimynų skundų šeimoje ne kartą teko lankytis socialiniai darbuotojai su policijos pareigūnais, nes E. K. mėgo linksmą gyvenimo būdą, susiradusi panašių draugų ir draugių, linksmindavosi, keldavo triukšmą, būdavo atvejų, kad pamiršdavo pasiimti vaiką iš darželio arba atvykdavo neblaivi, todėl darželio personalas atsisakė jai atiduoti sūnų. R. K. su darželiu pasirašė susitarimą, kad visuomet vaiką pasiims pats, arba sūnų galima išleisti su motina, tik jam leidus. R. K. labai dažnai sūnų išsiveždavo pas savo tėvus, kad vaikas būtų tinkamoje aplinkoje. Vėliau E. K. išvyko iš (duomenys neskelbtini), palikusi sūnų tėvo globai. Jos buvimo vieta nėra žinoma. R. K. visuomet rūpinosi sūnumi, tinkamai jį auklėja ir išlaiko (b. l. 25).
Esant aptartai situacijai, teismas vertina, kad atsakovė E. K. nebuvo lojali savo sutuoktiniui, nerėmė šeimos, pažeidė santuoka prisiimtas pareigas. Nesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kalta dėl jos iširimo pripažįstant atsakovę E. K. (CK 3.60 str. 3 d.).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Atsakovas ieškinyje nurodė, kad nori pasilikti savo santuokinę pavardę, ieškovės pozicija šiuo klausimu nėra žinoma, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys turi nepilnametį sūnų, nusprendžia, kad sutuoktiniams paliktinos santuokinės pavardės – K. ir K..
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
Ieškovas sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, atsakovė neturi teisės į išlaikymą (LR CK 3.72 str. 4 d.).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
CK 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).7
Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo dalintiną turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 10) ir automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Be to sutuoktiniams 2012-05-09 dovanojimo sutarties pagrindu buvo padovanota 1/32 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 11; 85-86). Ieškovas prašo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/32 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), padalinti jam ir atsakovei lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, o automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas prašo santuokos metu įgytą butą ir ūkinį pastatą padalinti jam ir atsakovei po lygiai, be to ieškovas prašo automobilį atsakovei priteisti natūra, nereikalaudamas už jį kompensacijos, nesant kitų siūlymų dėl turto padalinimo bei nenustačius aplinkybių kurioms esant galima nukrypti nuo turto lygių dalių principo, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistina 1/2 dalis buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/64 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistina 1/2 dalis buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/64 dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilis Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl kreditorinių prievolių padalijimo
Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110-3.114 straipsniuose.
Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008).
Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).
Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.
Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį.
Sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.A. v. A.A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė E. K. turi šiuos įsiskolinimus: kreditoriai UAB „4finance“, kuriam Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-06-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-609-476/2015 skola priteista iš E. K.; kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“, kuriam 2015-06-01 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1044-237/2015 skola priteista iš E. K.; UAB „General Finansing“, kuriam skola Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-12-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. L2-1676-136/2014 priteista iš E. K. ir Raseinių policijos komisariatui, kuris išieško baudas, skirtas atsakovei (b. l. 14-18; 23). Apie santuokos bylos nutraukimą pranešta kreditoriams, kurių prieštaravimai nepareikšti. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, nurodytos skolos pripažintinos asmeninėmis atsakovės prievolėmis (CPK 376 str. 3 d.).
Atsakovas ieškinyje nurodė, kad jis su ieškove taip pat turi šiuos įsiskolinimus: 252,96 Eur – UAB „Raseinių vandenys“ ir 321,65 Eur – AB „ESO“. Šiuos ieškovo teiginius patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
UAB „Raseinių vandenys“ pateikė raštą, kuriame nurodė, kad E. K. ir R. K. už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas yra skolingi 252,96 (b. l. 40; 45). Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo šeimos turtas, o UAB „Raseinių vandenys“ teikiamos paslaugos minėtame bute (suteiktos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos), buvo šeimos poreikių tenkinimas (šeimos namų ūkio išlaikymas), todėl prievolės mokėti už minėtas paslaugas buvo bendra sutuoktinių prievolė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teismas šioje dalyje tenkina ieškinio reikalavimą, ir prievolę UAB „Raseinių vandenys“ pripažįsta solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB „ESO“) 2017-02-22 rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad 2016-12-22 bendrovė kreipėsi ieškiniu į Raseinių rajono apylinkės teismą dėl 321,65 Eur skolos už suvartotą elektros energiją ir 16,95 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų E. K. ir R. K.. Nurodė, kad teismo sprendimas byloje dar nepriimtas (b. l. 41). Patikrinus duomenis teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2017-04-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-643-1009/2017 priteisė solidariai iš E. K. ir R. K., 321,65 Eur skolos už elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,95 Eur (šešiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, naudai. Sprendimas neįsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teismas šioje dalyje tenkina ieškinio reikalavimą, ir prievolę AB „ESO“ pripažįsta solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Teismas pabrėžia, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl geriausių vaiko interesų apsaugojimo tiek, kiek tai būtina, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į inter alia ieškovo, vaiko tėvo, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, poziciją šiuo klausimu.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė veda netinkamą gyvenimo būdą, nevengia vartoti alkoholio, todėl pageidavo, kad atsakovė su sūnumi bendrautų savaitgaliais (šeštadienį, sekmadienį) tik tėvo R. K. namuose ir jam stebint, suderinusi bendravimo laiką su R. K. prieš tris dienas. Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismui nėra žinoma atsakovės pozicija šiuo klausimu. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakove nuo 2015 m. birželio mėnesio nebegyvena kartu, visą šį laiką šalių nepilnametis sūnus D. K. gyveno ir šiuo metu gyvena kartu su savo tėvu (ieškovu), o per šį laikotarpį motinos (atsakovės) ir sūnaus ryšys praktiškai yra nutrūkęs, nes motina (atsakovė) savo sūnumi nesirūpina, nesidomini, nėra žinoma jos gyvenamoji vieta, šiuo metu ji galimai valkatauja, administracine tvarka bausta, už tai, kad vertėsi prostitucija, be to atsakovė nevengia vartoti alkoholio. Taigi, esant aptartai situacijai, teismas laiko, kad ieškovo siūlymas, kad motina (atsakovė) bendrautų su nepilnamečiu sūnumi tik savaitgaliais ir tik dalyvaujant ieškovui (vaiko tėvui), labiausiai atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant apsaugoti vaiko interesus bei siekiant sudaryti saugią vaiko ir jo motinos bendravimą aplinką, nustatytina motinos ir sūnaus bendravimo tvarka tokiomis sąlygomis: atsakovė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį), tik vaiko tėvo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), namuose ir tik dalyvaujant vaiko tėvui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), E. K. suderinus laiką su R. K. prieš tris dienas.
Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.165 str.).
Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovui tenka didžiausioji sūnaus rūpinimosi našta, nes su juo gyvena šalių vaikas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo sūnaus išlaikymui reikalinga suma siekia 240,00 Eur. Ieškovas yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, jo pajamos šiuo metu sudaro apie 300,00 Eur per mėnesį, kadangi šiuo metu atsakovui mokama 50 procentų jam priklausančio darbo užmokesčio (b. l. 17-19; 23). Atsakovė visiškai neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Byloje nėra duomenų apie atsakovės E. K. darbovietę ir jos gaunamas pajamas, tačiau atsakovė yra darbingo amžiaus, jokių duomenų apie tai, kad jai būtų apribotas darbingumas, nustatytas neįgalumas byloje nėra, ir tai atsakovės neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Atsižvelgiant į nepilnamečio šalių sūnaus amžių, į tai, kad nepilnamečiam šalių sūnui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnamečio vaiko fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės jų nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 120,00 Eur per mėnesį, yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2017-03-10, iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovas R. K. skirtinas lėšų, skirtų nepilnamečiam sūnui išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. R. A. v. A. A., bylos 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą turtu, t. y. atsakovei tenkančia 1/2 buto dalimi ir 1/64 ūkinio pastato dalimi, už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2017-03-10. Atsakovė ieškovo prašomo priteisti išlaikymo jų nepilnamečiam sūnui dydžio neginčijo, savo pozicijos dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2015-06-01. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos (kaip ir šiuo metu) šalių nepilnametis vaikas gyveno su ieškovu. Ieškinyje nurodyta, kad dalijamo buto 1/2 dalies vertė yra 2 071,00 Eur, ir tai atitinka VĮ Registrų centro nurodytą viso buto vertę 4 142,00 Eur (b. l. 10). Ieškinyje nurodyta, kad dalijamo buto 1/2 dalies ir dalijamo ūkinio pastato 1/64 dalies bendra vertė yra 2 557,00 Eur. Tai reiškia, kad ieškovo nurodytais duomenimis, dalijamo ūkinio pastato 1/64 vertė 486,00 Eur. Tačiau VĮ Registrų centro nurodyta, kad dalijamo ūkinio pastato, vertė 30100,00 Eur, tai 1/64 ūkinio pastato dalies vertė 470,31 Eur (b. l. 11-13). Taigi, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei tenkanti dalijamo buto ir ūkinio pastato bendra vertė 2541,31 Eur, kas iš esmės atitinka ieškovo ieškinyje nurodytą 2 557,00 Eur bendrą dalijamo turto sumą. Ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinmą nepilnamečiam sūnui už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2017-03-10, t. y. už 22 mėnesius. Kadangi byloje nustatyta, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia skirti 240,00 Eur, atsakovei tenkanti išlaikymo dalis yra 120,00 Eur per mėnesį. Taigi, preliminariai skaičiuojant, atsakovės išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimas už 22 mėnesius siekia 2 640,00 Eur (22 mėn. x 120,00 Eur = 2 640,00 Eur), kas iš esmės atitinka atsakovei priklausančios dalijamo turto dalies bendrą 2541,31 Eur sumą.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2005-06-23 Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje Nr. 54 konstatavo, kad konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteistinas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis teiks laiku ir visiškai iš turimų santaupų ar kito turto gaunamų pajamų. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios vienas teikė išlaikymą vaikui, kartu ir užtikrindamas jo kasdienių poreikių tenkinimą, o atsakovė visiškai neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimo, be to byloje duomenų apie atsakovės darbovietę ir jos gaunamas pajams nėra, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad atsakovė priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis teiks laiku ir visiškai, todėl teismas vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ieškovo prašymas priteisti nepilnamečiam šalių sūnui išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovės turtu yra pagrįstas ir tenkintinas.
Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas nuo teisės į išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo momento, t. y. teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nustojo gyventi kartu nuo 2015-06-01, būtent nuo tada ieškovė nepilnamečiam sūnui nebeteikė išlaikymo. Taigi, išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už 22 mėnesius, priteisiant po 120,00 Eur per mėnesį, kas sudaro 2 640,00 Eur, ir tai iš esmės atitinka priteistino vaikui turto, t. y. atsakovei nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovei nuosavybės teise priklausančią 1/64 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertę (CK 3.196 str.1 d. 3 p.). Už išlaikymo įsiskolinimą priteistino turto tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas nepilnamečio D. K. tėvas (ieškovas) R. K., nes nutraukus santuoką nepilnamečio D. K. gyvenamoji vieta nustatyta su jo tėvu (ieškovu) R. K. (CK 3.190 str.1d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas prašo priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
CPK 79 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Byloje duomenų, kad atsakovė būtų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų nėra.
Ieškovas byloje sumokėjo 118,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 6; 39) bei 700,00 Eur (b. l. 6; 39) mokestį advokato pagalbai. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovės ieškovui priteistina 118,00 Eur žyminio mokesčio ir 700,00 Eur mokestis advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovas bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).
Dėl išlaikymo priteisimo turėtų būti sumokėta 43,00 Eur žyminio mokesčio, už išlaikymo įsiskolinimą 42,00 Eur, taigi iš viso 85,00 Eur žyminio mokesčio ((žyminis mokestis apskaičiuojamas pagal bendrą išlaikymo išmokų už vienerius metus sumą – 43,00 Eur (120,00 Eur x 12 mėn. x 3 % = 43,20 Eur, suapvalinus 43,00 Eur) bei 42,00 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (priteisto turto suma – 2 541,31 Eur; 2 541,31 Eur : 22 mėn. = 115,51 Eur/mėn.; 115,51 Eur x 12 mėn. x 3 % = 41,58 Eur, suapvalinus 42,00 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis), iš viso 85,00 Eur)). Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančio LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d. nuostatas piniginės prievolės, įskaitant žyminį mokestį, turi būti apvalinamos.
Teismas šioje byloje patyrė 17,35 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 85,00 Eur žyminio mokesčio ir 17,35 Eur teismo patirtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, sudarytą 2011-07-09 Raseinių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovės E. K. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui R. K. palikti turimą pavardę – „K.“, atsakovei E. K. palikti santuokinę pavardę – „K.“.
Nepilnamečio D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovė E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį), tik ieškovo (vaiko tėvo) R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), namuose ir tik dalyvaujant ieškovui (vaiko tėvui) R. K., a. k. (duomenys neskelbtini). E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi laiką privalo suderinti su ieškovu (vaiko tėvu) R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas.
1) priteisti ieškovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise:
-1/2 dalį buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- 1/64 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
2) priteisti atsakovei E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:
- 1/2 dalį buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- 1/64 dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
- automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įregistruotą R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu.
Pripažinti atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis prievoles šiems kreditoriams:
- kreditoriui UAB „4finance“ pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-06-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-609-476/2015;
- kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1044-237/2015;
- kreditoriui UAB „General finansing“ pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-12-08 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1676-136/2014;
- kreditoriui Šiaulių Vyriausiajam policijos komisariatui dėl baudų išieškojimo iš atsakovės E. K..
Prievoles kreditoriams UAB „Raseinių vandenys“ ir AB ,,ESO“ pripažinti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariomis prievolėmis.
Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2017-03-10, iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-06-01 iki 2017-03-10, natūra turtu, t. y. 1/2 dalimi jai nuosavybės teise priteisiamo buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/64 dalimi jai nuosavybės teise priteisiamo ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Nepilnamečio D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų ir už išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisto nekilnojamojo turto tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas R. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 118,00 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ir 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai: 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir 17,35 Eur (septyniolika eurų 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660), sumokant į VMI prie LR FM pasirinktą sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.
Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.