Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-3452-1031/2024 pagal pareiškėjos D. M. patikslintą skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „GS Core“, E. M., antstolė Eurika Rulienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

- įpareigoti antstolę remiantis nepriklausomo teismo eksperto auditoriaus išvada perskaičiuoti vykdomosiose bylose visus bet kokius įrašomus finansinius duomenis, sukuriant naujus visų finansinių skaičiavimų patvarkymus, įpareigojant antstolę Euriką Rulienę buvusius patvarkymus panaikinti;

- antstolės atliktus finansinius skaičiavimus vykdomosiose bylose pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais;

- skirti teisminę ekspertizę atliktų vykdomųjų įrašų (vykdomųjų dokumentų) atitikčiai Lietuvos Respublikos teisės aktams ir atliktiems finansiniams skaičiavimams vykdomosiose bylose;

- skirti nutartimi teisminį auditą – ekspertizę vykdomosiose bylose atliktiems antstolės Eurikos Rulienės finansiniams skaičiavimams patvirtinti arba paneigti, stabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus gauta teismo eksperto auditoriaus išvada.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta netenkinti skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolės veiksmai išieškant skolą iš skolininkės yra teisėti ir pagrįsti, atlikti pagal antstolei suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų. Tuo tarpu apeliantė tvirtina, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepagrindė teisės normomis. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

13. Nustatyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdomos šešios vykdomosios bylos skolininkės D. M. ir subsidiaraus skolininko E. M. atžvilgiu, t. y.: (i) pagal 2016 m. gruodžio 13 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. DP-3299 pradėta vykdomoji byla Nr. 0069/17/00009 skolininkės D. M. atžvilgiu ir vykdomoji byla Nr. 0069/17/00010 skolininko E. M. atžvilgiu dėl 6 799,04 Eur skolos, 50,29 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų ir 1 773,98 Eur palūkanų išieškojimo; (ii) pagal 2016 m. gruodžio 13 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. DP-3298 pradėta vykdomoji byla Nr. 0069/17/00012 skolininkės D. M. atžvilgiu ir vykdomoji byla Nr. 0069/17/00015 skolininko E. M. atžvilgiu dėl 19 855,74 Eur skolos, 84,50 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų ir 5 156,81 Eur palūkanų išieškojimo; (iii) pagal 2016 m. gruodžio 13 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. DP-3297 pradėta vykdomoji byla Nr. 0069/17/00017 skolininkės D. M. atžvilgiu ir vykdomoji byla Nr. 0069/17/00018 skolininko E. M. atžvilgiu dėl 17 229,20 Eur skolos, 64,87 Eur vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų ir 4 509,37 Eur palūkanų išieškojimo. Atlikdama priverstinius vykdymo veiksmus minėtose vykdomosiose bylose, antstolė Eurika Rulienė, 2024 m. vasario 12 d. įvykusiose varžytynėse pardavė skolininkės turtą ir 2024 m. kovo 8 d. bei 2024 m. kovo 14 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais paskirstė gautas lėšas skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, o taip pat 2024 m. kovo 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-24-69-14341 nurodė likusią išieškoti vykdymo išlaidų sumą.

14. Pareiškėja, pateikdama skundą dėl antstolės veiksmų, konkrečių argumentų kodėl minėti antstolės 2024 m. vasario 12 d., 2024 m. kovo 8 d. ir 2024 m. kovo 14 d. priimti procesiniai dokumentai yra neteisėti ir (ar) nepagrįsti nenurodė. Pareiškėjos įsitikinimu, visi antstolės atlikti procesiniai veiksmai vykdomosiose bylose Nr. 0069/17/00009, Nr. 0069/17/00010, Nr. 0069/17/00012, Nr. 0069/17/00015, Nr. 0069/17/00017, Nr. 0069/17/00018 yra neteisėti ir nepagrįsti, nes antstolė nepatikrino vykdomuosiuose įrašuose nurodytų sumų skaičiavimų teisingumo tiek teisine, tiek aritmetine prasme. Pareiškėjos nuomone, vykdomuosiuose įrašuose nurodytos išieškotinos pinigų sumos neatitinka Hipotekos registro duomenų, be to, 2016 m. lapkričio 16 d. notaro Dainiaus Palaimos pranešimuose Nr. S-502, Nr. S-503, Nr. S-504, pateiktuose skolininkams, neteisėtai priskaitytos sumos, t. y.: 2016 m. lapkričio 16 d. pranešime Nr. S-502 vietoje 14 891,40 Eur bendros sumos įrašyta neteisėtai papildomai dar ir 4 964,34 Eur (palūkanų 242,97 Eur ir 4 721,37 Eur netesybų), 2016 m. lapkričio 16 d. pranešime Nr. S-503 vietoje 13 021,78 Eur bendros sumos įrašyta neteisėtai papildomai 4 297,42 Eur (palūkanų 170,67 Eur ir netesybų 4 036,75 Eur), 2016 m. lapkričio 16 d. pranešime Nr. S-504 vietoje 5 122,75 Eur įrašyta papildomai 1 676,29 Eur suma (palūkanos 67,36 Eur ir netesybų 1 608,93 Eur). Taigi, pareiškėja byloje ginčijo antstolės veiksmus tuo aspektu, kad dalis antstolės priimamuose procesiniuose dokumentuose nurodytų išieškotinų sumų yra neteisėtos.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad antstolė vykdomosiose bylose Nr. 0069/17/00009, Nr. 0069/17/00010, Nr. 0069/17/00012, Nr. 0069/17/00015, Nr. 0069/17/00017, Nr. 0069/17/00018 išieško sumas, kurios nurodytos notaro 2016 m. gruodžio 13 d. vykdomuosiuose įrašuose Nr. DP-3297, Nr. DP-3298 ir Nr. DP-3299, skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, kad nenuginčijus įkeitimo sandorių ar jų pagrindu išduotų vykdomųjų dokumentų teisėtumo, antstolės veiksmai, vykdant priverstinį išieškojimą pagal nurodytus vykdomuosius įrašus, yra teisėti.

16. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir vykdomojo įrašo atlikimo, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką ir vykdomojo įrašo formą nustato teisingumo ministras. Prašyme atlikti vykdomąjį įrašą hipotekos kreditorius, be kitų duomenų, turi nurodyti negrąžintos skolos dydį; hipotekos kreditorius atsako už prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, turi patikrinti, ar hipotekos kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registro duomenis, bei išsiųsti skolininkui pranešimą, siūlydamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti skolą arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko nesumokėtą hipoteka užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis (CK 4.192 straipsnio 3 dalis).

17. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Notariato įstatymo 43 straipsnis), priskirtinas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams. Notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 straipsnis), todėl antstolis privalo vadovautis vykdomajame įraše nurodytais duomenimis. Antstoliui įstatymu nėra priskirtos funkcijos nei spręsti klausimus dėl įkeitimo sutarties sąlygų, nei tikrinti vykdomųjų raštų, šiuo atveju – notaro išduoto vykdomojo įrašo – teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra išimtinai teismų prerogatyva. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi, pareiškėjai nepateikus įrodymų dėl įkeitimo sandorių ar jų pagrindu notaro išduotų vykdomųjų įrašų nuginčijimo teismine tvarka, pripažinimo suklastotais ar išduotais nesilaikant įstatyme nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.

18. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepagrindė teisės normomis, vertintinas kritiškai. Nėra ginčo, kad teismo sprendimas (nutartis) turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams (nutartims) ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi vykdymo procesą reglamentuojančiais teisės aktais – CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, pakeistu 2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1R-222, patvirtinta sprendimų vykdymo instrukcija – ir išsamiai bei argumentuotai atsakė į pareiškėjos skunde iškeltus klausimus. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje atsakė tik į esminius pareiškėjos iškeltus klausimus, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas; 2023 m. kovo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas ir kt.). Juolab, kad šiuo atveju pati pareiškėja atskirajame skunde absiribodama vienu sakiniu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nė vieno teisinio argumento ar teise pagrįsto teiginio, nevykdė savo, kaip apeliantės pareigos nurodyti konkrečius jos nesutikimo su skundžiama nutartimi (sprendimu) argumentus, kai skundžiamų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas yra tikrinamas atskirojo skundo argumentų pagrindu.

19. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolės veiksmų teisėtumo klausimus, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.