Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-12-16 · Civilinė byla Nr. e2A-1813-638/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-12-16
Bylos Nr.
e2A-1813-638/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10604-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“
Atsakovas
S. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1813-638/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10604-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; (S) 2.6.29.1; 2.6.29.3
Kauno apygardos teismasnutartiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ ieškinį atsakovei S. M. (A.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 278,91 Eur nesumokėtas nuomos įmokas, 251,01 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur ieškovo išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp nuomotojo UAB „Be kredito“ (toliau – Pradinis kreditorius) ir atsakovės – nuomininkės S. A. (toliau – atsakovė) 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-022794 (toliau – sutartis), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini)(toliau – Daiktas) 12 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 27,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė jau ilgą laiką nemoka Daikto nuomos mokesčio, taip pat niekada neįspėjo ir neinformavo nei pradinio kreditoriaus, nei ieškovės apie vienašalį sutarties nutraukimą ir negrąžino nuomojamo Daikto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų dalimi „Sutarties galiojimas, nutraukimas“, kurioje nurodyta, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai ne teismine tvarka, įspėjęs nuomininką raštu prieš 10 (dešimt) darbo dienų, nutraukti sutartį, jeigu nuomininkas vėluoja sumokėti sutarties mokestį ar kitus mokėjimus pagal sutartį, ieškovė 2020 m. gruodžio 12 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš ieškovei UAB „Legal balance“ iš atsakovės S. M. (A.) 279,90 Eur skolą, 25,19 Eur delspinigius, 5 (penkių) proc. metines palūkanas už priteistą sumą (305,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 78,02 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas kitoje dalyje ieškinį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuomos sutarties Nr. BK-022794 ir turto perdavimo–priėmimo akto, 2020 m. gruodžio 2 d. pretenzijos, 2021 m. sausio 19 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-01/01, 2021 m. sausio 19 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, 2021 m. sausio 20 d. pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo, vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 279,90 Eur skolą.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną, kurių suma (251,91 Eur) faktiškai siekia skolos sumą (279,90 Eur), todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jie mažintini (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-723-372/2020). Spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius ir delspinigius nagrinėjamoje byloje sumažino iki 25,19 Eur (279,90 Eur × 0,05 proc. × 180 d.) (CK 6.71 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „L. B.“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei UAB L. B. iš atsakovės S. A. 251,91 Eur delspinigių, pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „L. B.“ iš atsakovės S. A. 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei UAB „L. B.“ iš atsakovės S. A. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-022794 bendrųjų sąlygų dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Pradinis kreditorius ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.

6.2. Teismas , vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovė, sudarydama sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams.

6.3. Teismas sprendime, be kita ko, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys patenkintinas iš dalies, sumažino apeliantės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas nuo 136 Eur iki 78,02 Eur. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visiškai, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp nuomotojo UAB ,,Be kredito“ ir atsakovės S. A. prievoliniai teisiniai santykiai atsirado 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-022794 pagrindu, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas –(duomenys neskelbtini)12 mėnesių terminui, ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 27,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais, su galimybe pasibaigus sutarties terminui ir išmokėjus visas įmokas išpirkti daiktą už 1 Eur.

10. Pradinis kreditorius, nuomotoja UAB ,,Be kredito“, 2020 m. gruodžio 2 d. elektroniniu laišku informavo nuomininkę S. A. apie nevykdomą išperkamosios nuomos sutartį. Atsakovė į pradinio kreditoriaus pretenzijas nereagavo, todėl praleidus prievolės įvykdymo terminą, pradinis kreditorius 2020 m. gruodžio 12 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį. Atsakovė skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad plačiau nagrinėti nesumokėtų įmokų nuomos klausimą nėra pagrindo.

11. Pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir ieškovas 2021 m. sausio 19 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. RP2021-01/01, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į skolininkės skolą. Atsakovė 2021 m. sausio 20 d. pranešimu buvo informuota apie reikalavimo teisių perleidimą, raginama apmokėti įsiskolinimą, tačiau duomenų byloje, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, nėra, be to, negrąžino išnuomoto daikto pradiniam kreditoriui.

12. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su netesybų sumažinimu, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti sutartimi šalių sutarto delspinigių dydžio.

13. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.

14. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tiesiogiai taikė VKĮ nuostatas, o vadovavosi jomis kaip orientaciniais dydžiais, leidžiančiais vertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjamu atveju VKĮ nuostatos taikytos nepagrįstai, yra atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, papildomai pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vienas iš įstatymų, reglamentuojančių vartojimo teisinius santykius ir apibrėžiančių delspinigių dydį, taikomą vartotojams, yra K. T., pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vadovautis VKĮ nuostatomis kaip reglamentuojančiomis panašius teisinius santykius, pagal įstatymo analogiją ribojant šalių sutarties laisvės principą ir įgyvendinant silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktriną.

16. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus, dėl to konstatuoja, kad delspinigių dydis pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną) yra teisiškai pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 25,19 Eur delspinigiai, paliktina nepakeista. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė