Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2012-05-30 · Civilinė byla Nr. 2-277-780/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-30
Bylos Nr.
2-277-780/2012
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00178-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
UAB ,,Gelvora“
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-277-780/2012Proceso Nr. 2-27-3-00178-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6.; 35.5.; (S) 42.9.; 42.10.; 44.5.1.; 63.3. 99.5.; 116.5.1.; 116.5.2.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 30 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka už akių iš­­­na­g­ri­nėjęs civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB ,,Gelvora“ ieškinį at­­sa­kovui R. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo R. B. 10363,32 Lt: 3153,96 Lt skolos, 1052,90 Lt palūkanas, 3385,99 Lt delspinigius, 1127,29 Lt palūkanų delspinigius ir 1643,18 Lt iki­teis­­minio skolos išieškojimo išlaidas; 10,5 procentų palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo by­­los iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 procentų palūkanas nuo bylos iš­kė­­limo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. At­­sa­­ko­­vui ne­pa­tei­kus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba reikiamų parengiamųjų pro­ce­sinių dokumentų, prašoma pri­im­ti sprendimą už akių (b. l. 2-5).

Atsakovui procesiniai doku­men­tai įteikti 2012 m. balandžio 14 d. (b. l. 78). Atsakovas per nu­­­s­ta­­­­ty­tą terminą be pateisina­mos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovo prašy­mu, pri­­­ima­mas sprendimas už akių, neinformuo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Ci­­­vi­li­nio pro­ceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­­mą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2007-02-05 atsakovas R. B. su pradiniu kreditoriumi AB „Hansaban­kas“ (da­­bartinis pa­vadinimas „Swedbank“, AB) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-011017-GV, pa­gal kurią at­sa­ko­vui suteiktas 5000 Lt kreditas namo remontui, metinė palūkanų norma 10,50 procentų. Atsa­ko­vas įsi­pa­reigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti su­tar­ties prie­de Nr. 1 – kredito grąži­nimo ir palūkanų mokėjimo grafike numatytomis dalimis ir ter­mi­nais. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2011-01-12 (b. l. 32-35). Pradinis kreditorius 2008-06-18 reikalavimo perlei­di­mo sutartimi Nr. 08-20-15 rei­ka­­­la­vimo teisę į atsakovo skolą ir visus papildomus turtinius reikalavimus perlei­do ieškovui UAB ,,Gel­vora“ (b. l. 12-29). Apie reikala­vimo tei­sės perleidimą atsakovas buvo informuotas ra­šy­ti­niu pra­nešimu (b. l. 36). Kadangi atsakovas ne­vyk­dė kre­d­ito dalinių grąžinimų ir kitų įsipareigo­jimų pa­gal su­tar­tį, todėl buvo įspėtas apie sutarties ne­vyk­dymo pasekmes (b. l. 30-31), tačiau pažeidimų ne­­­pa­šalino. Įrodymų, kad at­sakovas su ieš­kovu at­siskaitė, byloje nėra.

Teisėjas sprendžia, kad, atlikus formalų šių ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys ten­­­­kin­­­tinas iš dalies. Atsakovas nuo vartojimo kredito sutarties sudary­mo yra prievoliniuose teisi­niuose san­ty­­kiuo­­se (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vyk­do­mos są­žiningai, tin­­kamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurody­mus, kredito ga­­vė­jas privalo grą­­žinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palū­ka­nas (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vie­na­ša­liškai atsisa­ky­ti įvykdyti prievolę ar vie­na­šališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įsta­ty­mų ar sutarties nu­matytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įsta­ty­mo galią, o sutarties neįvykdymu lai­ko­­mos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvyk­dy­mas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvyk­dymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Praleidęs piniginės prievolės įvyk­dy­mo termi­ną, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų ar sutarčių nustatytas pa­lū­ka­nas, ku­rios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kreditorius turi teisę be skolininko sutiki­mo perleisti visą reika­la­vimą ar jo dalį ki­tam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutar­čiai arba jeigu reikala­vi­mas nesu­si­jęs su kre­di­to­riaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prie­­vo­lės įvykdymui užtik­rin­ti nusta­ty­tos tei­sės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 1, 2 dalys). Atsa­kovas, nevykdy­da­mas savo įsipareigo­ji­mų, laiku ir tinkamai negrąžindamas suteikto kre­dito, nemokė­da­mas palūkanų, pa­žeidė prie­­volių bei sutarčių vykdymo princi­pus. Atsižvelgiant į tai, kad pradinis kreditorius AB „Hansaban­kas“ savo reikalavimą perleido ieškovui UAB ,,Gelvo­ra“, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3153,96 Lt skolos ir 1052,90 Lt pa­lū­ka­nų yra pagrįs­tas ir tenkintinas.

Vartojimo kredito sutartis, kurios pagrindu kyla atsakovo atsakomybė, sudaryta pagal pradi­nio kreditoriaus AB „Hansaban­kas“ parengtas standartines sąlygas, kreditorius, kaip finansine veik­la besiverčiantis juridinis asmuo, turintis patirtį verslo bei derybų sri­tyje, sudarant sutartį turėjo aiš­kų pranašumą prieš atsakovą, sutartimi kreditas buvo su­teik­tas fiziniam asmeniui. Lietuvos Respub­li­kos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gi­­na vartotojo interesus. Ši konsti­tu­cinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo prin­­cipų, įgyvendinamų per že­mes­nės teisinės galios norminius teisės aktus. Būtinybę užtikrinti var­to­tojo, kaip silpnesniosios sutarties ša­lies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra ak­cen­t­avęs Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė vals­­tybės ekonominės ir socialinės po­li­tikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susi­ju­siuo­se ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, var­to­­tojų teisių gynimas vertintinas kaip vie­šasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir di­de­lei visuomenės daliai (Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis ci­vi­linėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-10-28 nutartis ci­vi­li­­nė­je byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Motyvuojamoji dalis

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nusta­ty­ta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba ne­tin­kamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų tu­ri būti rašytinis. Pagal pradinio kreditoriaus AB „Hansaban­kas“ ir atsakovo sudarytą vartojimo kre­di­to sutartį, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius. Ieškovas paskaičiavo, kad atsakovas jam už laikotarpį nuo 2009-01-26 iki 2011-12-31 privalo mokėti 3385,99 Lt delspi­ni­gius už negrąžintą kreditą ir 1127,29 Lt palūkanų delspinigius (b. l. 8, 10). Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje ci­vi­linėje by­lo­je Nr. 3K-7-304/2007 nurodė, jog remda­ma­sis CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostato­mis, teismas kon­tro­liuoja netesybų dydį, kad nebūtų suda­ry­ta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepa­grįs­tai pratur­tė­ti. CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu netesybos yra nepro­tin­gai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos ne­ga­li būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prie­volės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, su­mą. Netesybų dydžio klausimas turi būti spren­džia­mas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir tei­­siškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės po­bū­dį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės su­mą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kri­te­rijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2006). CK 6.73 straip­­snio 2 dalis suteikia teismui teisę savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra aiškiai per dide­lės. Su atsakovu sudarytoje vartojimo kredito sutartyje numatyti 0,1 procento dydžio delspinigiai sudaro net 36,5 procentus per metus. Ieškovo prašomi priteisti 3385,99 Lt delspinigiai už negrąžintą kreditą ir 1127,29 Lt palūkanų delspinigiai vir­šija pa­g­rindinės skolos (3153,96 Lt) ir palūkanų (1052,90 Lt) sumas. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jo­kių įrodymų, kad jis patyrė bū­tent tokio dydžio (4513,28 Lt) nuostolius dėl atsakovo netinkamo prie­­volės įvykdymo (CPK 12, 178 straip­sniai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad ieš­­kovo prašomi priteisti 3385,99 Lt delspinigiai už negrąžintą kreditą ir 1127,29 Lt dels­pi­nigiai už nesumokėtas palūkanas yra neprotingai dideli ir nesąžiningi, pažeidžia atsakovo, kaip silpnesniosios sutar­ties šalies, teises ir teisėtus interesus. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio 3 da­­­li­mi ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažina del­spinigių dydį iki 0,02 procentų (t.y. 7,3 procentų per metus), už kiekvieną praleidimo dieną, ir ieš­kovui iš atsakovo priteistina 674,32 Lt delspinigiai už negrąžintą kreditą bei 225,11 Lt delspi­ni­giai už nesumokėtas palūkanas. Kitoje dalyje ieškinys dėl delspinigių pritei­si­mo atmestinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1643,18 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo iš­lai­das (b. l. 39). Iš minėtų išlaidų išklotinių matyti, kad jas sudaro: registruotų pranešimų siuntimas Lie­­tu­voje, skambučiai pagal TEO Lt įkainius, darbo priemonės (popierius, vokas, spausdinimas), už­­klau­sos Gyventojų registrų tarnybai ir Nekilnojamojo turto registro tarnybai, patalpų nuoma, ko­mu­­na­liniai patarnavimai, administracija (buhalterija, informacinės technologijos), kompiuterių nu­si­dė­vė­jimas, darbuotojo darbo užmokestis (b. l. 40-70). Daugelis iš šių išlaidų yra tiesiogiai pa­ti­ria­mos dėl tiesioginės ieškovo veiklos – skolų išieškojimo ir administravimo, todėl tai yra ne tiek iki­teis­­minio skolos išieškojimo išlaidos, o neišvengiamos išlaidos vykdant savo ūkinę komerci­nę veik­lą, ir šios iš­laidos negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis iš­lai­do­mis. Taip pat pažymėtina tai, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad jo nurodytos iki­teis­mi­nio skolos iš­ieš­koji­mo išlaidos yra susiję būtent su šios skolos išieškojimu, nes ieškovo pateiktas jo paties sudarytas minėtų išlaidų paskaičiavimo aktas ir išklotinės ne­pa­tvirtintos jokiais kitais įmonės dokumentais, kurie leistų patikrinti ar ieškovo paskaičiavimai yra teisingi ir ar tokios išlaidos susiję būtent su atsakovo skolos išieškojimu, nors kiek­vie­­na ša­lis aplinkybes, kuriomis remiasi, pri­va­lo įro­dyti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į iš­dėstytą, ieš­kovo reikalavimas dalyje dėl 1643,18 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų pritei­simo at­me­s­ti­nas.

Pradinis kreditorius ir atsakovas vartojimo kredito sutartimi sutarė, kad atsakovas iki kredito grą­žinimo dienos mokės 10,50 procentų metines palūkanas. Atsakovas šias palūkanas nuo lai­ku ne­grą­žintos kredito sumos privalo mokėti nepaisant CK 6.37 straipsnyje nustatytų palūkanų iki visiško kre­dito grąžinimo dienos (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Todėl iš atsakovo ieškovui pri­teis­­tinos 10,50 procentų metinės palūkanos nuo negrąžintos 3153,96 Lt kredito sumos, skai­čiuo­jant nuo by­los iškėlimo teisme (2012-04-11) iki visiško kredito grąžinimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spren­dimo vi­siš­ko įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų me­tinės pa­lū­­ka­nos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-04-11) iki teis­mo spren­dimo visiško įvyk­dymo.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cin­gai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 311 Lt žyminis mokestis (b. l. 6). Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 10363,32 Lt sumą, teis­mas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 5106,29 Lt (3153,96 Lt skolą, 1052,90 Lt palūkanas, 674,32 Lt delspinigius už negražintą kreditą ir 225,11 Lt delspinigius už nesumokėtas palūkanas), t. y. patenkino 49,27 procentus pareikštų reikalavimų, todėl iš atsakovo ieš­kovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 153 Lt žy­minis mokestis (CPK 88, 93 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsa­ky­mu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt, šioje byloje susidariusios 7,30 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įtei­ki­mu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsako­vui R. B. priklausančio nekilnojamojo, jam nesant ar nepakankant ir kilnojamojo turto, ne­pa­kankant materialaus turto – piniginių lėšų ir turtinių teisių, nuosavybės teise priklausančių atsa­ko­vui ir esančių pas atsakovą arba trečiuo­sius asmenis, areštas (Turto arešto akto Nr. 0512002333), (b. l. 72-74, 76) ga­lioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 3153,96 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą penkias­dešimt tris litus 96 ct) skolos, 1052,90 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt du litus 90 ct) palūkanų, 674,32 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt keturis litus 32 ct) delspinigių už negražintą kreditą, 225,11 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus 11 ct) delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 10,50 procentų metines palūkanas nuo negrąžintos 3153,96 Lt kredito sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2012-04-11) iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų metines palūkanas nuo pri­teis­tos su­mos nuo bylos iškė­li­mo teisme (2012-04-11) iki teis­mo sprendimo visiško įvykdy­mo ir 153 Lt (vie­ną šimtą penkiasde­šimt tris litus) bylinėjimosi iš­laidų ieškovui UAB ,,Gelvora“, į.k. 125164834.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsa­ko­vui R. B. priklausančio turto, ne­pakankant materialaus turto – piniginių lėšų ir turtinių teisių, nuosavybės teise priklausančių atsa­ko­vui ir esančių pas atsakovą arba trečiuo­sius asmenis, areštą – palikti galioti iki teismo sprendimo įvyk­dymo.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvi­­­dešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies, 3 dalies reikalavimus, Lazdijų rajono apy­linkės teis­mui.

Ieškovas dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka