Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliojo tilto vaistinė“ atstovei advokatei Reginai Pališkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žaliojo tilto vaistinė“ dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas Ž. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Žaliojo tilto vaistinė“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 2 645,91 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakove UAB „Žaliojo tilto vaistinė“ 2021 m. spalio 1 d. sudarė turto nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovui patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos). Visą nuomos laikotarpį šalys bendradarbiavo, ieškovas mokėjo tiek nuomos mokestį nurodytą Sutarties 2.1. punkte, tiek ir komunalinius mokesčius pagal atsakovės pateikinėjamas PVM sąskaitas-faktūras, kaip tai numatė Sutarties 2.4. punktas. 2022 m. birželio 16 d. ieškovas pastebėjo neatitikimus atsakovo siųstose komunalinių mokesčių suvestinėse – nesutapo sumos su anksčiau siųstomis sąskaitomis, buvo netikslios informacijos. Ieškovo žmona elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę prašydama paaiškinti neatitikimus bei atsiųsti trūkstamas sąskaitas. Atsakovė ignoravo ieškovo reikalavimus pateikti teisingą informaciją. Atsakovė 2022 m. birželio 27 d. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame buvo atvaizduota nekilnojamojo turto mokesčio deklaracija, nenurodydama, kokiu pagrindu ši deklaracija buvo atsiųsta. Ieškovo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai, o sudarytoje Sutartyje nebuvo numatytos tokio mokesčio mokėjimo sąlygos, tačiau atsakovė pradėjo reikalauti, kad ieškovas jį sumokėtų. 2022 m. liepos 1 d. atsakovė, atsakydama į ieškovo žmonos laišką ir teigdama, jog ieškovas laiku neatsiskaitė už komunalines paslaugas, taip pažeisdamas Sutarties 2.4. punktą, įpareigojo ieškovą atlaisvinti Patalpas iki 2022 m. liepos 30 d. 2022 m. liepos 8 d. ieškovo žmona išsiuntė atsakovei laišką, kuriame nurodė, kad komunalinių paslaugų mokėjimas yra susietas su atsakovės PVM sąskaitų-faktūrų pateikimu, atsakovė šios pareigos nevykdė, todėl reikalavimas atlaisvinti Patalpas yra nepagrįstas, bei pareikalavo sumokėti 650 Eur kompensaciją ir grąžinti 650 Eur depozitą. Ieškinyje pažymėjo, kad atsakovė nesilaikė Sutarties 4.1. punkte nustatyto 60 dienų įspėjimo termino vienašališkai Sutartį nutraukti. 2022 m. liepos mėnesį ieškovas pakartotinai reikalavo atsakovę atsiųsti sąskaitas bei domėjosi galimybe tęsti Sutartį, tačiau atsakovė prašomų sąskaitų ir dokumentų neatsiuntė. 2022 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė, neinformavusi ieškovo, pakeitė Patalpų spynas. Atsakovė ieškovui taip pat nepateikė ir sąskaitos už rugpjūčio mėnesį, tačiau ieškovas ją apmokėjo vadovaudamasis Sutartimi. 2022 m. rugpjūčio 2 d. gavusi apmokėjimą už rugpjūčio mėnesį, atsakovė ieškovui perdavė naujus Patalpų raktus. 2022 m. rugpjūčio 25 d. šalys susitiko ir pasirašė Patalpų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame buvo nurodyta, jog depozitas bus grąžintas per 5 darbo dienas, jei pilnai bus apmokėti komunaliniai mokesčiai. Kartu 2022 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė ieškovui atsiuntė komunalinių mokesčių suvestinę, kurioje laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio bendra apskaičiuota komunalinių mokesčių suma buvo 2 277,22 EUR. Atsižvelgiant į tai, jog, bendra ieškovo sumokėta suma buvo 2551,35 Eur, atsakovė liko skolingas susidariusią permoką – 197,91 Eur (2 551, 35 Eur – 2 277, 22 Eur - 76,18 Eur). Taip pat, atsakovė be pagrindo į suvestinę įtraukė nekilnojamojo turto mokestį. Ieškovas pažymėjo ir tai, kad Sutarties 3.2.8 punktas numatė, jog po Patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos įeiti į Patalpas atsakovė galėjo tik esant ieškovo ar jo įgalioto asmens sutikimui. Atsakovas Sutarties galiojimo laikotarpiu ne kartą pažeidė Sutarties 3.2.8. punktą, kadangi, visų pirma, neinformavęs ieškovo pakeitė Patalpų durų spynas. Visų antra, atsakovė, neinformavusi ieškovo, apžiūrėjo Patalpas kartu su agentu ir kitais asmenimis bei neinformavusi ieškovo įkėlė skelbimą dėl Patalpų nuomos su nuotraukomis, kuriose matėsi ieškovo daiktai. 1 148 EUR nuostoliai buvo patirti dėl susidariusios prastovos persikraustymo / įsikūrimo darbų naujose ieškovo Patalpose, kurie kilo dėl atsakovės neteisėtai nutrauktos Sutarties. Ieškovas įsikurdamas Patalpose atliko patalpų remontą, kuriam atlikti patyrė 869,44 Eur išlaidų, skirtų Patalpų pagerinimui. Taip pat, atsakovei neteisėtai nutraukus Sutartį, ieškovui teko ieškotis naujų patalpų savo veiklai vykdyti. Atitinkamai, susiradęs naujas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas privalėjo atlikti naujų patalpų remontą, dėl kurio patyrė 154,83 Eur išlaidas naujų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) pagerinimui bei 113,54 Eur kuro ir transporto išlaidas persikraustant. Ieškovas prašo atlyginti turtinę žalą, kuri siekia 2 645,91 Eur (197,91 Eur komunalinių mokesčių permoka + 650 Eur depozitas + 650 Eur kompensacija dėl sutarties nutraukimo + 1 148 Eur nuostoliai, susidarę dėl persikraustymo / įsikūrimo darbų). Atsakovė vienašalį Sutarties nutraukimą grindžia Sutarties 4.1. punktu, tačiau, ieškovo teigimu, tokia pozicija yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pareiškimo apie sutarties nutraukimo dieną nebuvo tinkamai pateikusi PVM sąskaitų-faktūrų, taip pat be pagrindo įtraukė nekilnojamojo turto mokestį, neturėjo teisės, vadovaudamasis 4.1. punktu, vienašališkai nutraukti Sutarties. Ieškovas nebuvo pažeidęs nė vienos iš Sutarties sąlygų, o, atvirkščiai, atsakovė reikalavo įvykdyti Sutartyje net nenumatytas sąlygas, t. y. mokėti ieškovui nepriklausantį nekilnojamojo turto mokestį. Atsižvelgiant į šiame ieškinyje nurodytus atsakovė neteisėtus veiksmus bei vadovaujantis Sutarties 5.1. punktu, akivaizdu, kad yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, kuri yra kildinama iš neteisėtų atsakovės veiksmų ir padarytos žalos ieškovui. Atsakovė neteisėtais veiksmais, t. y. neteisėtai nutraukusi Sutartį, ieškovui sukėlė materialinę žalą. Tarp atsakovės veiksmų nutraukiant Sutartį ir kilusių padarinių (nuostolių) yra priežastinis ryšys. Esminė aplinkybė, sukelianti atsakovės pareigą atlyginti ieškovo patirtą turtinę žalą, sietina su ieškovo patirta materialine žala, dėl kurios ieškovas buvo priverstas patirti papildomų išlaidų bei negavo jam priklausančių pajamų (depozito ir kompensacijos).

3. Ieškovas 2024 m. vasario 13 d. pareiškimu sumažino ieškinio reikalavimus iki 1497,91 EUR, prašymas iš atsakovės priteisti 197,91 EUR komunalinių mokesčių permokos, 650 EUR negrąžinto depozito ir 650 EUR kompensacijos dėl neteisėto sutarties nutraukimo.

4. Atsakovė UAB „Žaliojo tilo vaistinė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad iki 2022 m. gegužės 9 d. atsakovės direktorius asmeniškai susitikdavo su ieškovui ir į rankas jam įteikdavo komunalininkų sąskaitas-faktūras ir atsakovo išrašytas sąskaitas-faktūras, kurias ieškovas apmokėdavo. Situacija pasikeitė įsikišus ieškovo žmonai. 2022 m. gegužės 10 d. ieškovas atliko paskutinį mokėjimą pagal 2022 m. gegužės 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. ŽV-046 už balandžio mėnesio komunalines paslaugas, tačiau patalpomis naudojosi iki pat 2022 m. rugpjūčio 25 d. 2022 m. birželio 14 d. telefoninio pokalbio metu ieškovas informavo, kad jaučiasi apgautas ir daugiau jokių mokesčių nemokės. Atsakovė pareiškė, kad, jei mokėjimų nebus, tai ir nuomos sutarties nebus ir pareikalavo atlaisvinti patalpas kaip numato Sutartis per 60 dienų. Pakartotinai apie būtinybę atlaisvinti patalpas iki 2022 m. liepos 31 d. atsakovas informavo ieškovą 2022 m. liepos 1 d. raštu bei leido iki 2022 m. rugsėjo 1 d. naudotis patalpomis, nors mokėjimų jau nebegaudavo. 2022 m. birželio 16 d. atsakovė gavo elektroniniu paštu pirmą ieškovo žmonos laišką su prašymu atsiųsti sąskaitas. Atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 18 d. iki 2022 m. birželio 29 d. išsiuntė ieškovo žmonai dar neįteiktas ieškovui 2022 m. gegužės 31 d. komunalininkų sąskaitas faktūras: UAB „Mano būstas“ - 93,21 Eur (mokesčiai už gegužės mėn.) + 64,83 Eur (skola); AB „ESO“– 49,78 Eur už elektros persiuntimo paslaugas už gegužės mėn.; AB „ELEKTRUM“– 44,92 EUR. (už per gegužės mėnesį suvartotą 624 kWh); AB „VŠT“ 32,23 Eur už šilumos energiją už gegužės mėnesį. Po minimų sąskaitų gavimo ieškovo žmona pradėjo reikalauti pateikti vis daugiau ir daugiau informacijos - ne tik senų sąskaitų kopijų, kurios perduotos ieškovui asmeniškai, tačiau ir informacijos kuri neturėjo nieko bendro su patalpų nuoma (pvz. koks atsakovo nuomininkų skaičius, Registrų centro išrašų ir pan.). Atsakovės įsitikinimu, nesutarimas kilo dėl mokesčio už komercinį naudojimą nuomojamo nekilnojamojo turto, kuris yra privalomas ir kuris nebuvo įtrauktas į Sutarties sąlygas, o papildomą susitarimą ieškovas pasirašyti kategoriškai atsisakė, motyvuodamas tuo, kad jis nuomoja patalpas kaip fizinis asmuo ir jam šis mokestis nėra privalomas. Atsakovas gavo informaciją, kad ieškovui išnuomotose Patalpose veikia juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini), todėl būtent ieškovas turėjo mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Atsakovė (kai prasidėjo ieškovo žmonos priekaištų banga) pritaikė nuolaidą - perskaičiavo (pateikė ieškovui suvestinę) mokesčius už šildymą ne 148 kv. m., o 100,99 kv. m. + 2,46 kv. m. = 103,45 kv.vm. Tai pat UAB „Mano būstas“ mokesčių skaičiavimams už suteiktas paslaugas pritaikė patalpų kvadratūrą ne 148 kv. m., o 137,61 kv. m. Minimos suvestinės pateikimas ir siūlymas pervesti jam į sąskaitą skirtumą 197,91 Eur buvo tik bandymas taikiai išspręsti išsirutuliavusio konflikto neigiamus padarinius, juo ieškovas negali naudotis kaip įrodymu. Atsakovei nuo 2022 m. birželio 14 d. žinant, kad iš ieškovo pusės mokėjimų nebus, ji leido ieškovui naudotis patalpomis net iki 2022 rugsėjo. Už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. susidarė 877,79 Eur įsiskolinimas už komunalines paslaugas: 2022 m. birželio 18 d. sąskaita-faktūra Nr. ŽV-053 – 354,60 EUR už 2022 m. gegužės mėn.; 2022-07-18 sąskaita-faktūra Nr. ŽV-082 - 201,08 EUR už 2022 m. birželio mėn.; 2022-08-21 sąskaita-faktūra Nr. ŽV-083 – 165,47 EUR už 2022 liepos mėn.; 2022-09-08 sąskaita-faktūra Nr. ŽV-084 - 156,64 EUR už 2022 m. rugpjūčio mėn. Ieškovas liko skolingas atsakovei 877,79 Eur už komunalines paslaugas, t. y. nesilaikė Sutarties 2.4 punkto sąlygų, todėl negali pretenduoti į depozito gražinimą. Reikalavimas priteisti 650,00 Eur kompensaciją nepagrįstas, kadangi Sutarties 4.1. punkte numatyto 60 dienų termino buvo laikytasi ir jis turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. birželio 14 d., kai atsakovė telefonu informavo kad po už 60 dienų teks atlaisvinti patalpas, kadangi Sutartyje nėra nuostatos raštu įspėti apie Sutarties nutraukimą. Dėl 1 148 Eur nuostolių atlyginimo, atsakovė pažymėjo, kad patalpos yra jos nuosavybė, todėl anksčiau ar vėliau ieškovas turėtų atlaisvinti patalpas, o reiškia ir mokėti už persikraustymą, todėl nesutinka su teiginiu, kad jie atsirado dėl atsakovės kaltės.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas Ž. M. duodamas paaiškinimus nurodė, kad išsinuomojo Patalpas. Pagal Sutartį jos turėjo būti 150 kv. ploto, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai nevisai buvo tiesa. Kelis mėnesius patalpas įsirenginėjo, investavo nemažai pinigų, tuo pačiu metu bandydamas vykdyti veiklą – būgnų pamokas. Visą laiką buvo pateikiamos ranka rašytos sąskaitos be išskirstymo į eilutes. Žiemos mėnesiais buvo pateiktos didelės sąskaitos už šildymą, kas vėliau paaiškėjo, kad jos pagal kvadratūrą nebuvo apskaičiuojamos teisingai. Pavasarį, išjungus šildymą, pastebėjo, kad sąskaitos nei kiek nesumažėjo, todėl paprašė atsakovės jas patikslinti, tačiau atsakovė pateikė vėl ranka surašytus paskaičiavimus, o ne tiekėjų sąskaitas. Susidarė įspūdis, kad atsakovė bando vėl suklaidinti. Galiausiai išsiaiškino, kad buvo permoka. Atsakovė to nepripažino, ėmė grasinti iškeldinti, vieną kartą pakeitė spynas, todėl teko atšaukti tą dieną suplanuotas pamokas, įrašus. Teko sumokėti į priekį už vieną mėnesį. Atsakovė nepripažįsta sumokėto depozito, kuris buvo paduotas grynais ir įtrauktas į Sutartį. Visus mokėjimus atsakovė prašė gauti grynais, tačiau jie buvo atliekami pavedimu. Galiausiai, rugpjūčio mėnesį, praėjus 9 mėnesiams nuo Sutarties pasirašymo, buvo liepta išsikraustyti. Į patalpas buvo daug suinvestuota – keistos durys, apšvietimas, tiestos grindys. Teko kraustytis būtent tuo metu, kai nekilnojamojo turto rinka yra pakilusi. Persikelti teko paskubomis, dėl ko patyrė transporto išlaidas (kitu atveju būtų galėjęs gauti transportą nemokai), reikėjo įsirengti kitas patalpas tuo pačiu metu persikeliant iš šitų, negalėjo skirti pakankamai laiko pamokoms vesti. Atsakovė atsisakė atiduoti depozitą. Naujas patalpas išsinuomojo brangiau, už 700 Eur (buvo 650 Eur), taip pat į nuomos sutartį įtrauktas Nekilnojamojo turto mokestis, mažesnė kvadratūra (buvo apie 150 kv., dabar – 100 kv.). Sutartis dėl Patalpų nuomos buvo sudaryta 1 metų laikotarpiui su galimybe pratęsti, tačiau buvo sutarta, kad po metų kaina kils. Prašo priteisti 650 Eur grynais paduotą depozitą, 197,91 Eur mokesčių permoką (paskaičiuota pagal sąskaitų skirtumus), 1148 Eur kompensaciją. Į 197,91 Eur sumą įeina nepagrįstai paskaičiuotas Nekilnojamojo turto mokestis ir permoka dėl kvadratūros skirtumo. 1148 Eur patirtą žalą sudaro įsikūrimo darbai, medžiagos, persikraustymo išlaidos. Vykdo specifinę veiklą, negali persikraustęs iš karto pradėti vykdyti veiklos. Naujos patalpos buvo sąlyginai dėkingos, nereikėjo atlikti daug darbų, tačiau tai vis tiek užtruko kelis mėnesius. Pradėjo kelti klausimus dėl pateikiamų sąskaitų su tikslu išaiškinti, kad nebeliktų trinties, tačiau neturėjo tikslo Sutarties nutraukti. Nuo pat pradžių buvo susitarimas, kad jeigu viskas bus gerai, Sutartį tęs. Konfliktas kilo 2022 m. vasarą, klausimai dėl sąskaitų kilo 2022 m. gegužės mėn.. Labai ilgai užtruko, kol atsakovė surezgė atsakymą, tačiau tai nebuvo pateiktos tiekėjų sąskaitos. Teikėjų sąskaitas gavo gerokai vėliau. Nurodė, kad dirba pagal individualią veiką, moko groti (duomenys neskelbtini). Realus patalpų plotas buvo 137,61 kv. m., o pagal Sutartį – 148 kv. m. Neinicijavo duomenų Sutartyje apie plotą pakeitimo, kadangi pirmiausia norėjo gauti sąskaitas. Jeigu būtų pratęsę Sutartį, būtų galėję patikslinti plotą. Išsikėlė kai gavo raktus nuo naujų patalpų, tikslios dienos negali pasakyti. Data turėtų būti Patalpų priėmimo – perdavimo akte. Daiktus persivežė palaipsniui, iš pradžių išsinuomojo, vėliau kraustėsi, reikėjo demontuoti garso izoliaciją, instrumentus vežėsi tiesiai į naujas patalpas, smulkius daiktus vežė kur tik turėjo vietos. Turėjo didelių daiktų (duris, instrumentus), kurie nebūtų tilpę į lengvąjį automobilį, teko nuomotis autobusiuką.

6. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Matas Lasauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad 650 Eur kompensaciją už nutrauktą Sutartį atlieka baudos, o ne kompensavimo funkciją, todėl ji skaičiuojama atskirai nuo patirtų išlaidų. Baigiamųjų kalbų metu atstovas nurodė, kad aplinkybių tiek dėl nutraukimo termino, tiek dėl informavimo atsakovės pusė negali paaiškinti, teiginiai grindžiami deklaratyviai, neteikiami rašytiniai paaiškinimai. Pagrindas dėl neteisingų komunalinių mokesčių apskaičiavimo – yra nekilnojamojo turto mokestis. Iš pradžių atsakovė į bendrą sąskaitą įtraukė nekilnojamojo turto mokestį, jį skaičiavo konkrečiai jo nenurodydama, tai yra nesąžiningi veiksmai. Kai ieškovas pradėjo aiškintis situaciją, Sutartis buvo nutraukta. 2022 m. rugpjūčio 1 d. pakeitė spynas, sąskaitos nepateikė, prašė mokėti, kadangi priklausančius ir nepriklausančius mokesčius yra kilęs ginčas. Ploto neatitikimo akcentuoti nereikia, buvo siekiama parodyti bendrą situaciją kaip buvo skaičiuojami mokesčiai. Atsakovė nesilaikė 60 dienų įspėjimo apie Sutartį nutraukimo termino, tai pažeisdama Sutartį. Sutartyje yra numatytos sankcijos atsakovei už Sutarties pažeidimą, todėl ieškovas reikalauja sumokėti kompensaciją, depozitą ir grąžinti skolą, kuri susidarė dėl permokos pagal pačios atsakovės padarytus skaičiavimus, kurie pagrinde ir kyla, ne dėl plotų skirtumo, kurių neįmanoma apskaičiuoti, o dėl to, kad taikytas nekilnojamojo turto mokestis.

7. Atsakovės atstovė advokatė Regina Pališkienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškiniu pareikšto reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ieškovas nepagrindė nei ieškinyje, neįrodinėja ir teismo posėdžio metu. Sutartis nutraukta likus mėnesiui iki jos pabaigos, į nuostolius ieškovas įtraukė tiek Patapų, tiek ir naujųjų patalpų remonto išlaidas, nėra priežastinio ryšio, įsigyti daiktai, paslaugos galėjo būti panaudotos ir kitoms reikmėms. Už šildymą mokama ne tik už tas patalpas, kuriomis naudojamasi, tačiau ir už bendrojo naudojimo patalpas. Sutartį sudarė asmuo, kuris Patalpas naudojo individualiai veiklai vykdyti, veiklą registravo Patalpų adresu, todėl pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimą nekilnojamojo turto mokestį turi mokėti ieškovas. Atsakovė nesutinka, kad nesilaikė 60 dienų termino, kadangi apie 2022 m. birželio mėnesio vidurį buvo pranešta žodžiu. 2022 m. liepos mėnesį buvo priminta apie Sutarties nutraukimą. Iš priminimo matyti, kad terminas buvo išlaikytas. Sutarties sąlygos nebuvo pažeistos, bet iš esmės įvyko kaip ir subnuoma, kadangi ieškovas Patalpas išsinuomojo kaip fizinis asmuo, o vykdė veiklą. Atsakovė, būdama komercinių patalpų savininke, sutiko dėl veiklos registravimo Patalpose. Paskutinę įmoką ieškovas padarė 2022 m. gegužės 10 d. Nuo įspėjimo apie Sutarties nutraukimą atsakovas nemokėjo už nieką. Kilusį konfliktą siūlė spręsti atsakovė. Jeigu neįrašytas nekilnojamojo turto mokestis – galima įrašyti. Plotas yra nurodytas teisingai šildymo plotui apskaičiuoti, o būtent dėl to ieškovas ir ginčija. Keisti sutarties ieškovas nenorėjo. Atsakovas nuomodamas komercinės patalpos patalpas, tikėjosi, kad vėliau bus mokamas nekilnojamojo turto mokestis. Mokestis į Sutartį neįtrauktas neapsižiūrėjus. Nuomininkas nesilaikė Sutarties sąlygų, kadangi Patalpas išsinuomojo kaip fizinis asmuo, tačiau buvo vykdoma veikla, kilo konfliktas dėl nekilnojamojo turto mokesčio, Sutartis buvo pažeista ir nutraukta teisėtai. Atsakovas išsikėlė laikydamasis termino, todėl nėra pagrindo prašyti nei depozito, nei nuostolių atlyginimo. Atsakovė grąžino 125,80 Eur. Visos kompensacijos yra mokamos, jeigu yra laikomasi sutartinių įsipareigojimų. Ieškovas Sutartį vykdė netinkamai – nemokėdamas nekilnojamojo turto mokesčio, naudodamas patalpas neinformuodamas, nepranešdamas apie tai kam jis naudoja, ką jis daro su Patalpomis. Komunalinių mokesčių permokos nėra, jie yra neapmokėti pilnai. Prašymas dėl veiklos vykdymo buvo, nežino žodinis ar rašytinis, tačiau prašė leisti registruoti įmonę. Spynos buvo pakeistos į bendro naudojimo, o ieškovo nuomotasis patalpas. Baigiamosios kalbos metu nurodė, kad į Sutartį klaidingai neįtrauktas nekilnojamo turto mokestis. Sutarties tekstas yra parengtas ieškovo. Ieškovas ketino įregistruoti įmonę, Patalpos yra komercinės paskirties patalpos, todėl atsakovas turėjo pagrįstų lūkesčių, kad įregistravus įmonę, ta įmonė nekilnojamojo turto mokestį ir mokės. Atsakovė buvo suklaidinta. Nuomos kaina yra maža, o jeigu reikia mokėti dar ir nekilnojamojo turto mokestį atsakovės sąskaita, tai nuomos mokestis tampa nepagrįstai mažas. Naujose patalpose ieškovas nekilnojamojo turto mokestį moką, o šiuo atveju siekia jo išvengti, kadangi to nėra numatyta Sutartyje. Pagal bendrą taisyklę, visas išlaidas apmoka galutinis vartotojas, todėl būtent ieškovas turėjo jį mokėti.

8. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta G. M. parodė, kad yra įgijusi – du bakalauro ir vieną magistro diplomus, kultūros vadybos ir politikos srityje. Ieškovas yra liudytojos vyras. Liudytoja dalyvavo Sutarties sudarymo metu, ieškovo veikloje, eigoje. Liudytoja nėra neigiamai nusiteikusi šalių atžvilgiu. Nurodė, kad konfliktinė situacija susidarė po kurio laiko. Pradžioje buvo palaikomi pakankamai draugiški santykiai. Gaudavo dvi sąskaitas -viena už nuomą, kita už komunalinius mokesčius, buvo bendrai nurodoma – „kitos paslaugos“. Gavę sąskaitas kelis mėnesius iš eilės jas stebėjo. Suma pasirodė įdomi, todėl nutarė paprašyti pateikti PVM sąskaitas faktūras. Iš atsakovės gavo ranka surašytą lapelį su išvardintomis sąskaitomis. Kelios eilutės atrodė suprantamos, kitos – neaiškios (pvz. už vietinę rinkliavą). Paprašius sąskaitų-faktūrų – prasidėjo situacijos vilkinimas, vienos sąskaitos buvo atsiunčiamos, kitos ne, galiausiai buvo gautas laiškas apie Sutarties nutraukimą. Buvo pasikonsultuota su teisininkais ką tokiu atveju daryti. Buvo išaiškinta, kad turi teisę prašyti šitos informacijos, todėl toliau tvarkingai mokėjo nuomos mokestį, o komunalinių sąskaitų išsiaiškinti nepavyko. Buvo nuspręsta bendravimą su atsakove tęsti raštu su liudytoja, viskas yra fiksuota. Taip pat su atsakove bendravo ieškovas, kai sutikdavo ją patalpose, taip pat buvo skambučiai, tačiau maksimaliai buvo siekiama bendrauti elektroniniu paštu. Dalį sąskaitų pavyko išsiaiškinti, tačiau tai buvo padaryta tik per liepos mėnesį. „ESO“ sąskaitos yra pateiktos ne pilnos. Ją sudaro du lapai, antrame lape yra skaitiklių duomenys ir įkainiai. Liudytoja pati kreipėsi į „ESO“ ir šiuos duomenis gavo. Buvo bandyta susidėti sumas į suvestines už laikotarpį nuo spalio mėnesio, kad susidaryti bendrą įspūdį. Kai kurių mėnesių pilnos sumos negalėjo išsiaiškinti, kadangi trūko sąskaitų. Galiausiai liudytojai pavyko padaryti suvestinę, kuri buvo nusiųsta patalpų savininkei, tačiau buvo gautas atsakas su užgauliojančiu tekstu. Kai pati Patalpų savininkė rugpjūčio mėnesį atsiuntė savo suvestinę, pasirodė, kad tos sumos yra netoli viena nuo kitos. Buvo nuspręsta vadovautis Patalpų savininkės atsiųsta suvestine. Balandžio mėnesio sąskaitoje nebuvo įtrauktas Nekilnojamojo turto mokestis, jis atsirado vėliau, birželio – liepos mėnesiais, po suvestinės išsiuntimo. Nekilnojamojo turto mokestis nebuvo nurodytas Sutartyje, apie jį nebuvo net diskutuota. Elektroninį laišką apie Sutarties nutraukimą gavo berods 2022 m. liepos 1 d., kuriame nurodoma, kad turi išsikelti iki 2022 m. liepos 31 d. Apie Sutarties nutraukimą, pakeitimą birželio mėnesį diskusija nevyko. Neigiamo bendravimo, noro nutraukti Sutartį, apgauti patalpų savininkę nebuvo. Buvo siekiama išsiaiškinti situaciją, tvarkingai atsiskaityti, jeigu yra neteisūs – susitvarkyti, atsiskaityti, jeigu padaryta permoka – sąžiningai atgauti pinigus ir tęsti Sutartį. Ieškovo ir liudytojos pozicija buvo taiki. Iš patalpų savininkės buhalterės buvo vienas ar du pokalbiai telefonu – bandė išsiaiškinti sąskaitas, kvadratūrą. Dalis sąskaitų buvo gauta iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą, dalis po. Nepasitenkinimo telefonu, kad bendrauja su liudytoja, o ne su ieškovu, atsakovės pusė nereiškė. Pasiūlymų keisti Sutartį, pildyti nei iš vienos pusės nebuvo. Pasirašant Sutartį buvo aptarta galimybė registruoti įmonę, tačiau šio žingsnio nesiėmė. Planavo įsikurti ilgam, planavo verslą, kontaktas buvo bandomas palaikyti draugiškas, konflikto mažiausiai norėjosi, norėjosi skaidrumo, aiškumo, žinoti, už ką mokamos sąskaitos. Sudarydami Sutartį įsivardino ilgesnius laikotarpius, planas buvo Sutartį pasirašyti 3 metų laikotarpiui, tačiau sutiko pasirašyti 1 metų laikotarpiui. Kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl informacijos apie kvadratūrą pateikimo. „Žirmūnų būstas“ ir „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitose atsispindi kvadratūra. Šita kvadratūra galiausiai buvo pripažinta ir patalpų savininkės, ji atsispindi ir pateiktoje suvestinėje. Šeimoje buvo nutarta, kad bendravimas tarp šalių vyks per liudytoją, patalpų savininkė tam neprieštaravo. Po gegužės mėnesio sąskaitų už komunalinius mokesčiu negavo. Už birželį, liepą, rugpjūtį sąskaitų už komunalinius mokesčius ieškovas negavo, jas atsakovė atsinešė 2022 m. rugpjūčio 25 d., tiksliai negali pasakyti, bet lyg ir jų nepaėmė. Visą ką buvo gavę iki tol – vyko diskusija nuo balandžio mėnesio sąskaitos. Birželio mėnesio sąskaita buvo gauta žymiai vėliau. Buvo pasiskaičiuota, kad buvo padaryta permoka už komunalinius mokesčius, todėl komunalinių mokesčių nemokėjo, siekė išsiaiškinti. Liudytoja mokesčius skaičiavo pagal realia kvadratūrą, tarifus, pateiktą sąskaitą faktūrą. Permokos susidarė už „Žirmūnų būstas“ ir „Vilniaus šilumos tinklai“ mokesčius, kurie skaičiuoti pagal kvadratūrą. Inicijuoti Sutarties nutraukimą dėl kvadratūros keitimo nesugalvojo.

9. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo Ž. M. ir atsakovės UAB „Žaliojo tilto vaistinė“ 2021 m. rugsėjo 28 d. sudaryta Turto nuomos sutartis dėl komercinių patalpų su rūsiu, esančių adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d., nuomos (Sutartis).

10. Sutartimi atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovui naudotis Patalpas, o ieškovas įsipareigojo mokėti 650 Eur per mėnesį nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius už suteiktas paslaugas pagal tiekėjų tarifus ir jų pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kurias nuomotojas pateiks nuomininkui (Sutarties 2.1., 2.4. punktai).

11. Patalpos yra perduodamos joms pasirašant priėmimo – perdavimo aktą (Sutarties 3.2. punktas). Iš į bylą pateiktų priėmimo-perdavimo aktų nustatyta, kad Patalpos ieškovui perduotos 2021 m. spalio 7 d., o atsakovei grąžintos 2022 m. rugpjūčio 25 d., todėl šiuo laikotarpiu ieškovas turėjo mokėti už Patalpų nuomą ir komunalinius mokesčius (Sutarties 3.2. punktas).

Dėl komunalinių mokesčių

12. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos ne tik nuspręsti dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

13. Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).

14. Sutarties 2.4. punkte nustatyta ieškovo pareiga mokėti mokesčius už sunaudotą elektros energiją, vandenį, šilumos energiją pagal skaitiklių parodymus pagal elektros energijos, šilumos energijos ir vandens tiekėjų nustatytus tarifus ir jų pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, kurias nuomotojas pateiks nuomininkui. Šiuos mokesčius ieškovas mokės už praeitą mėnesį pagal atsakovės pateiktą sąskaitą-faktūrą per 20 dienų nuo sąskaitos-faktūros gavimo dienos į nuomotojo nurodytą sąskaitą.

15. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal Sutarties 2.4. punkte nurodytus mokesčius.

16. Ieškovo teigimu, visą nuomos laikotarpį šalys bendradarbiavo, ieškovas mokėjo tiek nuomos mokestį nurodytą Sutarties 2.1. punkte, tiek ir komunalinius mokesčius pagal atsakovės pateikinėjamas PVM sąskaitas-faktūras, kaip tai numatė Sutarties 2.4. punktas. 2022 m. birželio 16 d. ieškovas pastebėjo neatitikimus atsakovės siųstose komunalinių mokesčių suvestinėse, todėl 2023 m. birželio 16 d. elektroniniu paštu ieškovo žmona kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti paaiškinimus ir tiekėjų sąskaitas. Ieškovo teigimu, atsakovė tokius ieškovo prašymus ignoravo, delsė pateikti sąskaitas. Ieškovas, prašydamas priteisti komunalinių mokesčių permoką, remiasi atsakovės 2022 m. rugpjūčio 30 d. atsiųsta komunalinių mokesčių suvestine, pagal kurią laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio bendra atsakovės apskaičiuotų komunalinių mokesčių suma – 2 277,22 Eur. Atsižvelgdamas į tai, jog, bendra ieškovo sumokėta suma buvo 2 551,35 Eur, ieškovo teigimu, atsakovė liko skolinga ieškovui susidariusią permoką – 197,91 Eur (2 551, 35 Eur - 2 277, 22 Eur - 76,18 Eur), kurią ieškovas prašo priteisti.

17. Atsakovės teigimu, iki 2022 m. gegužės 9 d. atsakovės direktorius asmeniškai susitikdavo su ieškovu ir į rankas jam įteikdavo komunalininkų sąskaitas-faktūras ir atsakovo išrašytas sąskaitas-faktūras, kurias ieškovas apmokėdavo. Situacija pasikeitė įsikišus ieškovo žmonai. 2022 m. gegužės 10 d. ieškovas atliko paskutinį mokėjimą pagal 2022 m. gegužės 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. ŽV-046 už balandžio mėnesio komunalines paslaugas, tačiau patalpomis naudojosi iki pat 2022 m. rugpjūčio 25 d. 2022 m. birželio 14 d. telefoninio pokalbio metu ieškovas informavo, kad daugiau jokių mokesčių nemokės. Atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 18 d. iki 2022 m. birželio 29 d. išsiuntė ieškovo žmonai dar neįteiktas ieškovui 2022 m. gegužės 31 d. komunalinių paslaugų tiekėjų sąskaitas faktūras. Už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. susidarė 877,79 Eur įsiskolinimas už komunalines paslaugas.

18. Be kita ko, ieškovas nurodė, kad Sutartyje buvo nurodytas neteisingas Patalpų plotas, todėl netinkamai buvo skaičiuojami mokesčiai. Parengiamojo posėdžio metu atsakovės vadovė pripažino, kad plotas Sutartyje įrašytas iš atminties, nepasitikslinus pagal dokumentus. Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas nurodė, kad ploto neatitikimo akcentuoti nereikia, buvo siekiama parodyti bendrą situaciją kaip buvo skaičiuojami mokesčiai, komunalinių mokesčių permoką prašo priteisti pagal pačios atsakovės padarytus skaičiavimus, kurie pagrinde ir kyla, ne dėl plotų skirtumo, kurių neįmanoma apskaičiuoti, o dėl to, kad taikytas nekilnojamojo turto mokestis.

19. Atsakovės teigimu, ieškovo minima suvestinė ieškovui buvo pateiktas siekiant situaciją išspręsti taikiai ir negali būti naudojama teisme – joje, nors numatyta, kad nuomojamų patalpų plotas yra 148 kv. m, mokesčiai už šildymą paskaičiuoti 100,99 kv.m plius 2,46 kv.m, taigi už 103,45 kv.m, o UAB ,,Mano būstas“ mokesčių skaičiavimas už suteiktas paslaugas pritaikytas skaičiuojant patalpų kvadratūrą ne 148 kv. m, o 137,61 kv. m.

20. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl komunalinių mokesčių apskaičiavimo teisingumo ir permokos (ne)buvimo yra tikslinga nustatyti išnuomotų Patalpų plotą.

21. Remiantis bylos duomenimis ir 2022 m. liepos 26 d. VĮ „Registrų centras“ pažyma, nustatyta, kad ieškovui išnuomotos 100,99 kv. m prekybos paskirties patalpos su 2,45 kv. m bendrojo naudojimo patalpa, pažymėta 15-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 36,62 kv. m kitos (pagalbinio ūkio) paskirties patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš viso ieškovei išnuomotos Patalpos (-ų) plotas – 140,06 kv. m.

22. 2024 m. sausio 15 d. nutartimi teismui konstatavus, kad preliminariu vertinimu bylos duomenų nepakanka šalių pozicijom patikrinti ir įvertinti, t. y. kad į bylą nepateiktos paslaugų tiekėjų sąskaitos už ginčui aktualų laikotarpį, nepateikti duomenys apie nuomininkų teiktus vandens skaitiklių, elektros skaitiklių rodmenis, neįmanoma nustatyti, kaip atsakovė komunalinius mokesčius apskaičiuoja, yra neatitikimų sąskaitose, neaišku, kodėl nuomotojo paskaičiavimuose įtrauktos sumos be PVM, šalys įpareigotos pateikti nuomininko teiktus skaitiklių rodmenis, o atsakovė – trūkstamas paslaugų tiekėjų sąskaitas, nutartyje įvardintus paaiškinimus, suprantamas skaičiuotes, kitur įrodymus.

23. Atsakovė, 2024 m. vasario 13 d. teikdama rašytinius paaiškinimus, pažymėjo, kad karšto vandens suvartojimas nuskaitomas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ elektroninio skaitiklio pagalba, jo deklaruoti nereikia. Šalto vandens parodymus fiksuodavo UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas, kuris kartą per mėnesį atvykdavo į vietą. Elektros skaitiklių rodmenis pats ieškovas nurašydavo ir pateikdavo atsakovei, kuri juos deklaruodavo AB „Energijos skirstymo operatorius“ informacinėje sistemoje, iš kurios duomenys būdavo perduodami UAB „Elektrum Lietuva“. Taip pat atsakovė nurodė, kad yra PVM mokėtoja, PVM jai grąžinamas, todėl sumos yra skaičiuojamos be PVM.

24. Nustatyta, kad Sutarties laikotarpiu (nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.), AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsakovei priskaitė 2 388,27 Eur (123,2 / 31 x 25 + 247,1 + 486,29 + 464,46 + 407,67 + 398,93 + 253,95 + 26,64 + 0 + 1,08 + 3,46 / 31 x 25) sumą be PVM už suteiktas paslaugas. Remiantis pateikta AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pažyma, šildomas atsakovei priklausančių patalpų plotas – 179,26 kv. m. Remiantis 2022 m. liepos 26 d. išrašu iš VĮ „Registrų centras“ ir atsakovės nurodytu šildomu plotu, kurių ieškovas neginčijo, ieškovui tenkantis šildomų patalpų plotas – 100,99 kv. m. Atsižvelgiant į šildomų patalpų plotą, ieškovui tenkanti paslaugų už šilumos energiją ir karštą vandenį suma – 1 378,26 Eur be PVM (2 388,27 Eur / 179,26 x 103,45).

25. Taip pat nustatyta, kad Sutarties laikotarpiu (nuo 2021 m. spalio 7 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.), UAB „Mano Būstas Neris“ atsakovei suteikė paslaugų 654,94 Eur (50,94 / 31 x 25 + 50,94 + 50,94 + 128,88 +50,94 +55,45 +55,45 + 83,06 +55,45 + 38,03 + 55,45 /31 x 25) sumai be PVM. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Sutarties galiojimo laikotarpiu Patalpomis naudojosi ieškovas, todėl jam kyla pareiga (Sutarties 2.4 punktas) proporcingai naudotų Patalpų plotui sumokėti už suteiktas paslaugas . Atsižvelgiant į tai, kad sąskaitos apskaičiuojamos atsakovei pagal visą turimų patalpų plotą (215,88 kv. m), įvertinus nuomotų Patalpų plotą (140,06 kv. m), ieškovui tenkanti suma už bendrojo naudojimo patalpų administravimą, techninę priežiūrą ir kt. paslaugas suma – 424,92 Eur be PVM (654,94 Eur / 215,88 x 140,06).

26. Kartu su ieškiniu pateiktoje nuomotojo paskaičiavimų lentelėje (ieškinio priedas Nr. 16) nurodomos tokios ieškovo elektros energijos sąnaudos (tiekėjas – UAB „Elektrum Lietuva“): 2021 m. spalio mėn. – 181; 2021 m. lapkričio mėn. – 48; 2021 m. gruodžio mėn. – 190; 2022 m. sausio mėn. – 400; 2022 m. vasario mėn. – 395; 2022 m. kovo mėn. – 545; 2022 m. balandžio mėn. – 435; 2022 m. gegužės mėn. – 476; 2022 m. birželio mėn. – 387; 2022 m. liepos mėn. – 187; 2022 m. rugpjūčio mėn. – 101. Šiais paskaičiavimais ieškinį grindžia ieškovas. Atsakovės teigimu, ši skaičiuoklė pateikta siekiant situaciją išspęsti taikiai, ja negalima vadovautis teisme. 2024 m. sausio 15 d. nutartimi šalys įpareigotos pateikti nuomininko teiktus skaitiklių rodmenis. 2024 m. vasario 13 d. atsakovė pateikė patikslintus duomenis apie ieškovo suvartotą elektros energiją: 2021 m. spalio mėn. – 242; 2021 m. lapkričio mėn. – 112; 2021 m. gruodžio mėn. – 386; 2022 m. sausio mėn. – 400; 2022 m. vasario mėn. – 490; 2022 m. kovo mėn. – 545; 2022 m. balandžio mėn. – 435; 2022 m. gegužės mėn. – 476; 2022 m. birželio mėn. – 387; 2022 m. liepos mėn. – 187; 2022 m. rugpjūčio mėn. – 101. Ieškovas pateikė 2024 m. vasario 21 d. ieškovo žmonos rašytą elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad skaičiuoklės kardinaliai skiriasi, bandoma pritempti sumas. CPK 178 straipsnyje nustatyta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ši pareiga ieškovui išaiškinta ir 2024 m. sausio 15 d. nutartimi, be to, ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl, įvertinus tai, kad ieškovas savo įrodinėjimo pareigos tinkamai neįgyvendino (konkrečių duomenų apie atskirais mėnesiais suvartotą elektros energiją nepateikė), todėl teismas sprendžia vadovautis atsakovės pateiktais duomenimis apie ieškovo elektros energijos sąnaudas.

27. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pateiktoje patikslintoje skaičiuotėje sumas suapvalina netinkamai, todėl sumos perskaičiuotinos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui tenkanti UAB „Elektrum Lietuva“ paslaugų už elektros energiją suma: 2021 m. spalio mėn. – 14,40 Eur (27,96 / 470 x 242); 2021 m. lapkričio mėn. – 6,66 Eur (13,92 / 234 x 112); 2021 m. gruodžio mėn. – 22,97 Eur (31,89 / 536 x 386); 2022 m. sausio mėn. – 23,80 Eur (25,58 / 430 x 400); 2022 m. vasario mėn. – 29,16 Eur (36,30 / 610 x 490); 2022 m. kovo mėn. – 32,43 Eur (41,41 / 696 x 545); 2022 m. balandžio mėn. – 25,88 Eur (33,08 / 556 x 435); 2022 m. gegužės mėn. – 28,32 Eur (37,12 / 624 x 476); 2022 m. birželio mėn. – 23,02 Eur (31,29 / 526 x 387); 2022 m. liepos mėn. – 11,13 Eur (16,78 / 282 x 187); 2022 m. rugpjūčio mėn. – 6,01 Eur (12,38 / 208 x 101). Viso suma – 223,78 Eur be PVM.

28. Iš AB „Elektros skirstymo operatorius“ išrašytų sąskaitų nustatyta, kad elektros persiuntimo kaina yra apskaičiuojama sudedant galios dedamąją ir persiuntimo paslaugos kainas, kurios priklausomai nuo suvartoto elektros energijos kiekio. Atsakovė ieškovui tenkančią kainos dalį apskaičiavo proporcingai ieškovo suvartotam ir persiųstam elektros energijos kiekiui. Toks skaičiavimo būdas laikytinas pagrįstu, tačiau, atsižvelgiant į netinkamą apvalinimo taisyklių taikymą, sumos perskaičiuotinos. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis apie suvartotą elektros energiją, teismas sprendžia, kad ieškovui tenkanti UAB „Elektrum Lietuva“ paslaugų už elektros energijos persiuntimo paslaugas suma: 2021 m. spalio mėn. – 19,64 Eur (38,15 / 470 x 242); 2021 m. lapkričio mėn. – 13,28 Eur (27,75 / 234 x 112); 2021 m. gruodžio mėn. – 29,57 Eur (41,06 / 536 x 386); 2022 m. sausio mėn. – 35,16 Eur (37,80 / 430 x 400); 2022 m. vasario mėn. – 32,85 Eur (40,90 / 610 x 490); 2022 m. kovo mėn. – 33,19 Eur (42,38 / 696 x 545); 2022 m. balandžio mėn. – 31,27 Eur (39,97 / 556 x 435); 2022 m. gegužės mėn. – 31,38 Eur (41,14 / 624 x 476); 2022 m. birželio mėn. – 29,03 Eur (39,45 / 526 x 387); 2022 m. liepos mėn. – 22,78 Eur (34,35 / 282 x 187); 2022 m. rugpjūčio mėn. – 19,33 Eur (39,81 / 208 x 101). Viso suma – 297,48 Eur be PVM.

29. Atsakovė 2024 m. vasario 13 d. teikdama rašytinius paaiškinimus nurodė, kad teikia UAB „Ignitis“ sąskaitas už 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius (priedai Nr. 12-15), tačiau kartu su rašytiniais paaiškinimais nebuvo pateikta sąskaita už bendrųjų pastato patalpų apšvietimą ginčui aktualiu 2022 m. rugpjūčio mėn. Nors atsakovė patikslintoje suvestinėje ir nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėn. buvo išrašyta sąskaita 8,23 Eur sumai, tačiau akivaizdu, kad šioje skiltyje atsakovė pakartotinai nurodė sumą, esančią sąskaitoje už 2022 m. liepos mėn., kurios apmokėjimo data sutampa su skaičiuotėje nurodoma sąskaitos data, o kaip rašytinių paaiškinimų 14 – 15 priedai pateikiama ta pati sąskaita. Dėl išdėstyto teismas vadovaujasi 2022 m. rugsėjo 8 d. pačios atsakovės išrašytoje sąskaitoje Nr. 084 nurodyta suma už bendrą šviesą 2022 m. rugpjūčio mėnesį - 4,11 Eur. UAB „Ignitis“ suteiktų paslaugų suma – 55,07 Eur (5,22 + 0,72 (pagal pateiktas Ignitis sąskaitas galima spręsti, kad mokėjimas už lapkritį perskaičiuotas) + 9,92 + 5,71 + 5,71 + 5,71 + 5,71 + 8,14 + 8,23+4,11) be PVM. Pagal CK 4.76 straipsnį ir Sutarties 2.4 punktą ieškovui tenkanti suma už bendrųjų patalpų apšvietimą – 39,84 Eur be PVM (55,07 Eur / 215,88 x 140,06+4,11(2022 m. rugpjūtis)).

30. Iš pateiktų UAB „Vilniaus vandenys“ sąskaitų matyti, kad jos išrašytos dviem nekilnojamojo turto objektams, kuriems suteikti atskiri kodai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Parengiamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad Patalpoms teikiamos geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo paslaugos yra priskirtos kodui (duomenys neskelbtini). Ieškovui Sutarties laikotarpiu tenkanti suma už geriamojo vandens ir nuotekų šalinimą yra 31,51 Eur be PVM (0,79 x 11 + 2,26 x 9 + 2,48).

31. Iš 2021 m. kovo 28 d. ir 2022 m. vasario 28 d. SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ pranešimų matyti, kad sąskaita už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra paskaičiuota dviem patalpoms – 100,99 kv. m ir 73,36 kv. m. Remiantis VĮ „Registrų centras“ 2022 m. liepos 26 d. išrašu ir Sutartimi, ieškovui buvo išnuomota būtent 100,99 kv. ploto prekybos paskirties patalpa, todėl ieškovo mokėtina suma turi būti apskaičiuojama proporcingai jam tenkančiam turto plotui – 100,99 kv. m. Pažymėtina, kad nors išlaidos už komunalinių atliekų surinkimą ir nėra išskirtos Sutartyje, tačiau jos yra priskiriamos prie einamųjų komunalinių mokesčių, kuriuos privalo mokėti ieškovas.

32. Už 2021 m. išrašyta sąskaita 100,99 kv. m patalpoms – 117,24 Eur (67,56 + 49,68), ieškovui tenkanti dalis už 2021 m. spalio 7 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. – 26,47 Eur (117,24 / 12 = 9,77 Eur (per mėnesį); 9,77 / 31 d. x 25 d. = 6,93 Eur (už spalį); 9,77 x 2 + 6,93 = 26,47 Eur).

33. Už 2022 m. išrašyta sąskaita 100,99 kv. m patalpoms – 105,12 Eur (60,48 + 44,64), ieškovui tenkanti dalis už 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 25 d. – 68,38 Eur (105,12 / 12 = 8,76 (per mėnesį); 8,76 / 31 d. x 25 d. = 7,06 (už rugpjūtį); 2,58 / 12 x 7,81 mėn. = 1,68 (stambiagabaritės atliekos); 8,76 x 7 + 7,06 + 1,68 = 70,06 Eur). Iš viso ieškovui tenkanti dalis – 96,53 Eur be PVM.

34. Taigi, iš viso Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas turėjo pareigą sumokėti 2 492,32 Eur be PVM komunalinių mokesčių.

35. Remiantis pateiktu AB „Swedbank“ išrašu už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d., ieškovas yra pervedęs atsakovei 7 100 Eur sumą už nuomą ir 2551,36 Eur sumą už komunalinius mokesčius. Susidariusi permoka už komunalinius mokesčius –59,04 Eur, kuri priteistina ieškovui iš atsakovės.

36. Pažymėtina, kad ir pagal pačios atsakovės paskaičiavimus, pateiktus reaguojant į teismo nutartį, matyti, kad yra susidariusi komunalinių mokesčių permoka. Skola pagal atsakovės skaičiavimus iš esmės susidarius tik pastarajai skaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį.

Dėl nekilnojamojo turto mokesčio

37. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) (2019 m. gruodžio 12 d. Nr. XIII-2653 redakcija galiojusi 2020 m. sausio 1 d. – 2022 m. liepos 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Mokestį už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre (2 dalis). Nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo (3 dalis). Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, nekilnojamojo turto savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdantis ir teises įgyvendinantis asmuo (mokesčio mokėtojas) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (4 dalis).

38. Atsakovė, kaip galima suprasti iš jos ieškovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (neatskleidžiant, kas įeina į kitas paslaugas), iš pateiktų komunalinių mokesčių suvestinių, įtraukia nekilnojamojo turto mokestį, kurį, jos teigimu, turėjo mokėti ieškovas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad Patalpos yra komercinės paskirties, ieškovas ketino įregistruoti įmonę, todėl atsakovė turėjo pagrįstų lūkesčių, kad įregistravus įmonę, ta įmonė mokės nekilnojamojo turto mokestį.

39. Ieškovas nesutinka mokėti šį mokestį, kadangi dėl jo nesitarta Sutartyje. Nurodė, kad patalpose vykdė individualią veiklą, įmonė nebuvo steigta bei registruota Patalpų adresu, veikia individualios veiklos pagrindu.

40. 2022 m. liepos 26 d. išrašas iš VĮ „Registrų centras“ patvirtina, kad Patalpos priklauso atsakovei nuosavybės teise.

41. Sutartimi šalys nėra susitarusios dėl nekilnojamojo mokesčio mokėjimo.

42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad ieškovas nepatenka į NTMĮ 3 straipsnyje nustatytą nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų sąrašą, bei tai, kad mokestis nėra priskiriamas prie einamųjų komunalinių mokesčių, dėl kurių tartasi Sutartyje, todėl jis neturi pareigos mokėti nekilnojamojo turto mokesčio už atsakovę.

43. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės veiksmai leidžia spręsti, jog ji suprato savo pareigą mokėti nekilnojamojo turto mokestį – ji Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už 2021, 2022 m. Jeigu atsakovė žinojo apie ieškovo pareigą mokėti turto mokestį, jos, kaip profesionaliai nekilnojamojo turto rinkoje veikiančio asmens (tai iš esmės patvirtino atsiliepimo į ieškinį 3 lapo 1 pastraipoje) veiksmai (mokesčio deklaravimas, pirma deklaracija užpildyta 2022 m. sausio 11 d.) logiškai nepaaiškinami. Akivaizdu, kad ir sutarties sudarymo metu atsakovė suvokė, kad nekilnojamojo turto mokestis turės būti mokamas. Tai, kad ji sudarydama sutartį (tikėtina tam, kad neprarasti potencialaus nuomininko) nesiekė tokios nuostatos įtraukti į Sutartį, o tik, neva, tikėjosi, kad šį mokestį mokės ieškovas, negali pakeisti Sutarties nuostatų. Atsakovės atstovė procese teigė, kad atsakovė su ieškovu bendradarbiavo – siūlė įtraukti nekilnojamojo turto mokestį, tikslinti plotą, tačiau iš pateiktų susirašinėjimų, paaiškinimų teismo posėdžių metu akivaizdu, kad šiuos klausimus iškėlė tik po to, kai ieškovė pradėjo reikalauti tiekėjų sąskaitų, detalizuoti išrašomas sąskaitas. Pagal ieškovo pateiktus duomenis atsakovės nekilnojamojo turto mokesčio ataskaita jam atsiųst tik 2022 m. birželio 27 d.,

Dėl Sutarties nutraukimo ir reikalavimo priteisti kompensaciją ir grąžinti depozitą

44. Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Tai reiškia, kad sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011 ir kt.).

45. Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Pareiškimas apie sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris, todėl jis gali būti veiksmingas nutraukiant sutartį (dvišalį sandorį) tik tada, kai atliktas laikantis tam nustatytos tvarkos. Bendruosius pagrindus nutraukti sutartį reglamentuoja CK 6.217 straipsnis, o tvarką – 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012 ir kt.).

46. Nukentėjusioji šalis, siekdama pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, turi šią teisę įgyvendinti CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka: nesikreipiant į teismą apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą.

47. CK 6.497 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: 1) nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį; 2) nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę; 3) nuomininkas nemoka nuomos mokesčio; 4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymus ar sutartį privalo jį daryti; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą, įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino (to paties straipsnio 3 dalis).

48. Remiantis rašytiniai bylos duomenimis, šalys sudarė terminuotą nuomos Sutartį, kurios terminas – nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d.

49. Ieškovo teigimu, Sutartis su juo nutraukta neteisėtai. 2022 m. liepos 1 d. atsakovė atsiuntė elektroninį laišką, kuriuo inicijavo Sutarties su ieškovu nutraukimą, pažeidus Sutarties 2.4. punkte nurodytą pareigą mokėti komunalinius mokesčius. Ieškovo teigimu, atsakovė nesilaikė Sutarties 4.1. punkte nustatyto 60 dienų įspėjimo termino, be to, kaip numatyta Sutartyje, savalaikiai nepateikė komunalinių mokesčių tiekėjų sąskaitų, nepagrįstai reikalavo sumokėti nekilnojamojo turto mokestį.

50. Atsakovės teigimu, ieškovas netinkamai vykdė pareigą mokėti komunalinius mokesčius, atsisakė mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Paskutinį mokėjimą iš ieškovo atsakovė gavo 2022 m. gegužės 10 d. 2022 m. birželio 14 d. telefoninio pokalbio metu ieškovas atsisakė mokėti mokesčius, todėl atsakovė pareikalavo atlaisvinti patalpas, kaip numato Sutartis, per 60 dienų. Pakartotinai apie būtinybę atlaisvinti patalpas iki 2022 m. liepos 31 d. atsakovė informavo ieškovą 2022 m. liepos 1 d. raštu bei leido iki 2022 m. rugsėjo 1 d. naudotis patalpomis.

51. Sutarties 4.1. punktu šalys susitarė dėl pagrindų, kuriems esant nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, įspėjęs nuomininką prieš 60 dienų, jeigu nuomininkas: naudojasi išnuomotu turtu ne pagal paskirtį (4.1.1. punktas); tyčia ar dėl neatsargumo blogina išnuomoto turto būklę (4.1.2. punktas); nuomininkas pažeidžia Sutarties straipsnių 2.3., 2.4, 3.1.2., 3.1.3. nuostatas (4.1.3. punktas).

52. Nors Sutartyje jos nutraukimo tvarka nėra detalizuota, tačiau CK 6.497 straipsnis nustato, kad nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino.

53. Nors nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir patvirtina, kad dar 2022 m. birželio mėnesį tarp atsakovės ir liudytojos G. M. vyko susirašinėjimas dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, kuriuo liudytoja, būdama ieškovo sutuoktine, ragino atsakovę atsiųsti sąskaitas pagal Sutarties 2.4. punktą, o atsakovė – apmokėti mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau vienintelis byloje esantis rašytinis įrodymas patvirtina, kad ieškovas apie Sutarties nutraukimą, pažeidus Sutarties 2.4. punktą, informuotas tik 2022 m. liepos 1 d. Duomenų, išskyrus atstovės teiginius, kad apie Sutarties nutraukimą ieškovas informuotas 2022 m. birželio 14 d. telefoninio pokalbio metu, byloje nėra. Kaip ir nėra jokių įrodymų, kad toks pokalbis iš tikrųjų vyko (nepateikta išklotinė ar pan. įrodymai). Liudytoja apklausta G. M. nurodė, kad apie Sutarties nutraukimą, pakeitimą birželio mėnesį diskusija nevyko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad Patalpas ieškovas atsakovei perdavė 2022 m. rugpjūčio 25 d., konstatuotina, kad Sutartis nutraukta nesilaikant jos 4.1. punkte nustatyto 60 dienų termino. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Sutarties 2.4., 3.1.1 punktų (įsipareigojimo mokėti komunalinius mokesčius) ieškovas nepažeidė, komunalinius mokesčius mokėjo laiku, yra susidariusi komunalinių mokesčių permoka. Įvertinus tai, kad nebuvo esminio Sutarties pažeidimo, konstatuotina, kad atsakovė vienašališkai Sutartį nutraukė neteisėtai. Sutartis laikoma pasibaigusia 2022 m. rugpjūčio 25 d.

54. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 650 Eur depozitą ir 650 Eur kompensaciją dėl Sutarties nutraukimo.

55. Sutarties 2.5. punktu šalys susitarė, kad ieškovas sumokės 650 Eur depozitą, kuris ieškovui bus grąžintas kai šis atlaisvins Patalpas, jeigu nuomininkas laikysis visų Sutartyje numatytų sąlygų.

56. Pasirašant Sutartį, jos 6.4. punktu atsakovė patvirtino, kad 650 Eur depozitas ieškovo yra perduotas atsakovei, todėl, nenustačius aplinkybių, leidžiančių teigti, kad ieškovas nesilaikė Sutarties, 650 Eur depozitas priteistinas ieškovui iš atsakovės.

57. Taip pat Sutarties 5.1. punktu šalys susitarė, kad, jeigu nuomotojas ne dėl nuomininko kaltės ir nesant Sutarties 4.1. straipsnio pagrindo, Sutartį nutraukia anksčiau nei po 12 mėnesių po Sutarties pasirašymo, nuomotojas įsipareigoja sumokėti nuomininkui 650 Eur kompensaciją, grąžinti nuomininkui visus avansu sumokėtus nuompinigius ir depozitą. Šie mokesčiai turi būti sumokami per 10 kalendorinių dienų nuo Sutarties nutraukimo.

58. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

59. Netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, gali būti taikoma tik tuomet, kai skolininkui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė už pagrindinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

60. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje bendrojoje civilinės atsakomybės taisyklėje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

61. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, nusprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., šios bylos atsakovė – privatus verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

62. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017, 36 punktas).

63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės.

64. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002.). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

65. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutartį atsakovė nesant esminio jos pažeidimo nutraukė prieš terminą, nesilaikydama įspėjimo apie Sutarties nutraukimą termino, todėl pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tame tarpe ir ieškovo teisėtus lūkesčius dėl Patalpos nuomos vienerių metų laikotarpiui. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė papildomų nepatogumų dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą, buvo priverstas greičiau nei planuota, siekiant nepertraukti savo vykdomos veiklos, ieškoti kitų patalpų veiklai vykdyti, anksčiau organizuoti persikraustymo darbus.

66. Nagrinėjamu atveju netesybos (bauda) buvo nustatytos šalių valia jų laisva valia sudarytoje Sutartyje, atsakovė yra privatus juridinis asmuo, profesionaliai veikiantis nekilnojamojo turto srityje, todėl turi patirties verslo bei derybų srityje, gali ir turi numatyti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius, laisva valia pasirenkant Sutarties sąlygas. Šioje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, pažeidusios Sutartinę prievolę (neteisėtai vienašališkai nutraukusios Sutartį), tik šalių sutartas netesybas. Per Sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas sumokėjo atsakovei 6 974,20 Eur nuomos mokestį. Tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų nutraukusi Sutarties prieš terminą, ieškovas atsakovei būtų sumokėjęs dar 775,80 Eur nuomos mokestį. Teismo vertinimu, šalių sutartos netesybos (650 Eur) nelaikytinos per didelėmis ir akivaizdžiai neprotingomis, jos nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, nes abi šalys laisva valia sutarė dėl baudos atsakovei nutraukus Sutartį prieš terminą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu nėra teisinio pagrindo mažinti netesybas, todėl prašoma priteisti netesybų suma (650 Eur) priteistina ieškovui iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o ieškinį tenkinant iš dalies bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

68. Ieškovas byloje sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą nuo 2 645,91 Eur iki 1 497,91 Eur, jam grąžinama žyminio mokesčio permoka – 26 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovui išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

69. Ieškovas pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 2 384 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 34 Eur žyminis mokestis ir 2 350 Eur išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

70. Atsakovė pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

71. Ieškinio reikalavimų suma – 1 497,91 Eur, tenkintų reikalavimų suma – 1 359,04 Eur.

72. Pradinis ieškovo reikalavimas buvo 2 645,91 Eur, į kurį buvo įtraukta suma išlaidų, ieškovo teigimu, patirtų dėl neteisėtai nutrauktos Sutarties. Pastarąja suma ieškovas savo reikalavimus sumažino tik 2024 m. vasario 5 d.

73. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, suteikiančia teismui teisę paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims, atsižvelgiant į jų elgesį procese, teisingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, į tai, kurioje stadijoje ir kokia suma ieškovas sumažino savo reikalavimus, o tai tikėtinai galėjo lemti ir atsakovės pasirinktą gynybinę poziciją byloje, riboti galimybes derėtis dėl taikaus ginčo sprendimo, spręstina, kad ieškovui atlygintina 70 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei – 30 proc. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovės priteistina 1 668,8 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteistinas 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Taikant įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 1 518,8 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

74. Nagrinėjamu atveju byloje teismas patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei iš ieškovo priteistina šalių priteistina 5,98, iš atsakovo – 13,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

75. Iš ieškovui grąžinamo žyminio mokesčio išskaičiuotina jam tenkanti siuntimo išlaidų dalis, todėl ieškovui grąžinama žyminio dalis mažintina iki 20,02 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliojo tilto vaistinė“, įmonės kodas 121904422, 59,04 Eur (penkiasdešimt devynis eurus ir 4 ct) komunalinių mokesčių permokos, 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) depozito, 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) netesybų (baudos).

Priteisti ieškovui Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliojo tilto vaistinė“, įmonės kodas 121904422, 1 518,8 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniolika eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliojo tilto vaistinė“, įmonės kodas 121904422, 13,94 Eur (trylika eurų ir 94 ct) su procesinių dokumentų siuntimų susijusių išlaidų. Išaiškintina, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą surenkamąją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5662. Sumokėjus šias išlaidas, teismui pateiktini tai patvirtinantys įrodymai.

Grąžinti ieškovui Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,02 Eur (dvidešimt eurų ir 2 ct) žyminio mokesčio permoką (mokėjimo užduoties ID – ZL38190). Išaiškinti, kad žyminį mokestį gražina Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.