Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-04 · Civilinė byla Nr. e2S-515-524/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
e2S-515-524/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Nacionalinis teisės centras
Suinteresuotas asmuo
notarė V
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-515-524/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09213-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.12; (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos Nacionalinis teisės centras atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Nacionalinis teisės centras skundą dėl notarės V. J. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė V. J. M., R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė skundą (patikslintą) dėl notarės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės V. J. M. 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. SD-163 ir įpareigoti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarę V. J. M. išduoti R. V. nuosavybės teisės liudijimą į ½ mirusiojo M. V. turto dalį.

2. Skundo pagrindu nurodė, jog R. V. ir M. V. santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 462. M. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi R. V. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta VšĮ Nacionalinis teisės centras. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 5 d. Bankroto administratorės teigimu, mirusiojo M. V. sutuoktinės R. V. vardu prašė notarės išduoti nuosavybės teisės į ½ dalį sutuoktinių bendro turto liudijimą. 2018 m. birželio 5 d. raštu notarė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsisakė. 2018 m. liepos 24 d. pateikė pakartotinį prašymą, tačiau ir jis 2018 m. rugsėjo 28 d. notarės raštu nebuvo tenkintas. Pareiškėja įsitikinusi, kad atsisakymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą yra neteisėtas. Nurodė, kad bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudarė: motorinė valtis; pramoginis kateris; pakabinamasis variklis; priekaba T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini); keleivinis automobilis V., P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0600 ha; 2173/4388 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Bankroto administratorė pažymėjo, jog R. V. pareiškimo palikimui priimti neteikė ir neketina teikti ateityje. Pareiškėja taip pat nurodė, kad M. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, jokių duomenų apie tai, kad tarp mirusiojo M. V. ir suinteresuoto asmens R. V. būtų kilęs ginčas dėl turto – nėra, bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriai taip pat nekelia jokių abejonių dėl sutuoktinių turto priklausomybės. Pareiškėjos teigimu, atsisakydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ turto dalį notarė argumentuoja tuo, kad yra informacija apie antstolių, palikėjo kreditorių pretenzijas. Tačiau tokia informacija nekeičia nei nuosavybės teisės bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalies, nei kaip nors daro įtaką pareikštų pretenzijų dydžiui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjos viešosios įstaigos Nacionalinis teisės centras skundo dėl notarės V. J. M. veiksmų.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė. Palikėjas mirė santuokoje su R. V.. Po M. V. mirties liko paveldėtinas turtas: motorinė valtis, registro Nr. (duomenys neskelbtini),; pramoginis kateris, registro Nr. (duomenys neskelbtini); pakabinamasis variklis, registro Nr. (duomenys neskelbtini),; priekaba T. valst. Nr. (duomenys neskelbtini); keleivinis automobilis V., P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2173/4388 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, remdamasis santuokos metu įgyto turto priklausymo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise prezumpcija, prašė išduoti R. V. nuosavybės teisės liudijimą į dalį santuokos metu įgyto turto. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, o taip pat mirusysis M. V. turėjo skolinių įsipareigojimų bei jo atžvilgiu buvo vykdomi išieškojimai. Atsižvelgdamas į tokią faktinę situaciją, teismas pagrįstai laiko, kad, notarė, remdamasi įstatyme įtvirtinta bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisės prezumpcija, pagrįstai atsisakė išduoti nuosavybės teisės liudijimą, kadangi manytina, jog yra būtina ištirti tokios prezumpcijos taikymui reikšmingas faktines aplinkybes: kada buvo sudaryta R. V. ir mirusiojo santuoka, kada buvo įsigytas turtas, ar tarp sutuoktinių nebuvo susitarimų dėl turto, kokia yra kreditorių pozicija, kokie skoliniai įsipareigojimai siejo mirusįjį bei kreditorius, kokios galimai yra palikėjo kreditorių pretenzijos ir pan. Tais atvejais, kai dėl asmenų teisių ir juridinių faktų kyla abejonių ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus. Tokios aplinkybės turėtų būti spendžiamos teismine tvarka. Nors pareiškėjos teigimu, ginčo dėl palikto turto nėra, o kreditoriai taip pat nekelia jokių abejonių dėl sutuoktinių turto priklausomybės, tačiau nei paveldėjimo byloje, nei šioje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tokius pareiškėjos teiginius dėl kreditorių pozicijos. Vien tik tai, kad pareiškėja yra R. V. bankroto administratorė ir neva ji išreiškia visų kreditorių valią, nėra užtektini įrodymai notarei ir šiuo atveju teismui sprendžiant klausimą dėl pagrįsto nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-33-1025/2016 dėl R. V. ir M. V. santuokos nutraukimo, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiamas ir savarankiškas vieno iš kreditorių reikalavimas, tačiau byla, M. V. mirus, 2016 m. birželio 17 d. teismo nutartimi buvo nutraukta.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarės V. J. M. 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. SD-163 ir įpareigoti Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarę V. J. M. išduoti R. V. nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 mirusiojo sutuoktinio M. V. turto dalį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, situaciją vertino formaliai, netinkamai taikė teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kadangi visas aplinkybes, kurias teismas nurodė kaip būtinas išsiaiškinti, pagrindžiantys įrodymai pateikti byloje. Be to, pirmosios instancijos teismas pasinaudojęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis įsitikino, kad santuoka tarp R. V. ir M. V. nebuvo nutraukta, vedybinė sutartis sudaryta nebuvo, o bylą nutraukus santuokoje įgytas turtas taip ir nebuvo padalintas.

5.2. Kreditorių pretenzijos į mirusiojo asmens turtą neturi jokios reikšmės išduodant nuosavybės dalies teisės liudijimą, o kreditorių pretenzijos pareiškėjai yra sprendžiamos R. V. fizinio asmens bankroto byloje.

6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų – atsisakymo išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į notarę su prašymu išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį sutuoktinių bendro turto.

10. Notarė skundžiamu 2018 m. rugsėjo 28 d. atsisakymu atlikti notarinį veiksmą, atsisakė išduoti nuosavybės teisės liudijimą, motyvuodama tuo, jog paveldėjimo byloje yra duomenų apie palikėjo kreditorių reikalavimus, todėl būtina nustatyti pergyvenusios sutuoktinės R. V. dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje įstatyme nustatyta tvarka, be to pergyvenusi sutuoktinė R. V. turi kreiptis į teismą dėl atsisakymo priimti palikimą nepilnametės dukters vardu.

11. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatuota, jog siekiant išduoti nuosavybės teisės liudijimą, būtina ištirti reikšmingas faktines aplinkybes: kada buvo sudaryta R. V. ir mirusiojo santuoka, kada buvo įsigytas turtas, ar tarp sutuoktinių nebuvo susitarimų dėl turto, kokia yra kreditorių pozicija, kokie skoliniai įsipareigojimai siejo mirusįjį bei kreditorius, kokios galimai yra palikėjo kreditorių pretenzijos ir pan., o tais atvejais, kai dėl asmenų teisių ir juridinių faktų kyla abejonių, ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus.

12. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, situaciją vertino formaliai, netinkamai taikė teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kadangi visas aplinkybes, kurias teismas nurodė kaip būtinas išsiaiškinti, pagrindžiantys įrodymai pateikti byloje. Be to, pirmosios instancijos teismas pasinaudojęs Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis įsitikino, kad santuoka tarp R. V. ir M. V. nebuvo nutraukta, vedybinė sutartis sudaryta nebuvo, o bylą nutraukus santuokoje įgytas turtas taip ir nebuvo padalintas. Be to pareiškėjos vertinimu, kreditorių pretenzijos į mirusiojo asmens turtą neturi jokios reikšmės išduodant nuosavybės dalies teisės liudijimą, o kreditorių pretenzijos pareiškėjai yra sprendžiamos R. V. fizinio asmens bankroto byloje. Iš dalies sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

13. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas jų susitarimu arba pagal įstatymą. Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Šis juridiškai reikšmingas faktas nulemia santuokos pasibaigimą, kartu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai. Pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (Notariato įstatymo 26, 28, 52 straipsniai). Šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teises po sutuoktinio mirties, t. y. notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Taigi, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja skirtingą teisinį statusą kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvis ir kaip mirusiojo sutuoktinio įpėdinis, t. y. jis gali prašyti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam priklausančią dalį bendrame turte ir sutikti, kad toks liudijimas būtų išduotas nustatant dalį mirusiajam jo vardu įregistruotame turte ir nepriimti palikimo t. y. paveldėjimo pagrindu nepadidinti jam tenkančios dalies bendrame turte, gali prašyti nuosavybės liudijimų išdavimo ir priimti palikimą, gali prašyti išduoti jam nuosavybės teisės liudijimą, nustatantį teisę į dalį turto, įregistruoto mirusiojo vardu ir priimti palikimą, nesutinkant, kad būtų išduotas mirusiajam priklausiusią dalį jo vardu įregistruotame turte nustatantis nuosavybės liudijimas. Priklausomai nuo prašymo turinio notaras turi išaiškinti veiksmų, kuriuos atliks pagal prašymą, prasmę ir padarinius (Notariato įstatymo 30 straipsnis). Notaras prieš išduodamas nuosavybės teisės liudijimą turi įsitikinti, ar pateikti reikiami dokumentai prašymui tenkinti. Notaras turi teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Taigi prieš išduodamas liudijimą dėl pergyvenusiojo sutuoktinio dalies bendrame turte notaras patikrina ar visi dokumentai apie sutuoktinių turėtą bendrą turtą pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013).

14. Kasacinio teismo pasisakyta, kad notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.

15. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad po palikėjo M. V. mirties liko mirusiojo vardu registruotas toks turtas: motorinė valtis, registro Nr. (duomenys neskelbtini); pramoginis kateris, registro Nr. (duomenys neskelbtini); pakabinamasis variklis, registro Nr. (duomenys neskelbtini); priekaba T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini); keleivinis automobilis V., P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2173/4388 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendžiant dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į ½ dalį sutuoktinių bendro turto būtina papildomai tirti tokias aplinkybes - kada buvo sudaryta R. V. ir mirusiojo santuoka, kada buvo įsigytas turtas, ar tarp sutuoktinių nebuvo susitarimų dėl turto, kadangi mirusiojo M. V. paveldėjimo byloje yra pateikti įrodymai, kurie pagrindžia turto įsigijimo datą, duomenys apie santuokos sudarymo datą. Be to, kaip jau minėta anksčiau, notaras turi teisę išreikalauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias ir dokumentus, reikalingus notariniams veiksmams, todėl duomenis, ar sutuoktiniai buvo sudarę ikivedybinę, po vedybinę ar kitokią turto pasidalijimo sutartį notarė turi teisę gauti savarankiškai.

17. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimo išdavimo, neturi reikšmės aplinkybė, jog mirusysis turi nepilnametę dukrą, todėl R. V. turėtų kreiptis į teismą dėl atsisakymo priimti palikimą dukters vardu. Kaip paminėta anksčiau nurodytoje teismų praktikoje, R. V. kaip pergyvenusi sutuoktinį, notaro išduotu liudijimu tik patvirtins nuosavybės teisių pasikeitimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, tai yra, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jai ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Kaip matyti iš paveldėjimo byloje esančių įrodymų, R. V. pareiškimo palikimui priimti neteikė ir nurodo, jog neketina teikti, todėl mirusiojo įpėdinės šalių nepilnametės dukters teisė paveldėti po tėvo mirties likusią jo turto dalį niekaip nesuvaržoma.

18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir notarės argumentais, kuriais grindžiamas atsisakymas išduoti nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimą, jog yra užvestos vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš mirusiojo turto. Paveldėjimo byloje esantys nekilnojamojo turto išrašai patvirtina, jog žemės sklypai, dėl kurių dalies R. V. siekia gauti nuosavybės teisės liudijimą, yra areštuoti. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją daline ar jungtine nuosavybe. Skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas reglamentuojamas CPK 667 straipsnio nuostatomis. Įrodymų, jog vykdant išieškojimą iš mirusiajam priklausančio turto, buvo nustatyta jam priklausanti turto dalis, bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine R. V., nėra.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą esant net menkiausioms abejonėms dėl tokio veiksmo teisėtumo, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus, pagrįstai notarė konstatavo, jog esant užvestoms vykdomosioms byloms mirusiojo atžvilgiu, būtina nustatyti R. V. turto dalį bendrojo jungtinėje nuosavybėje su mirusiu M. V. teismo keliu.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Teisėja Erika Misiūnienė